Gido pasakojimo galėsite klausytis sėdėdami
Nebūtinai... Šiuolaikiniai muziejai nė iš to neprimena tų muziejų, kurie buvo kuriami prieš kelis dešimtmečius. „Steigdami Pinigų muziejų atsisakėme nuobodžių ekspozicijų, budėtojų moterėlių, kurios sekioja iš paskos tarsi būtum potencialus vagis, o pavargusiems lankytojams galime pasiūlyti net atsisėsti. Taigi gido pasakojimo galite klausytis sėdėdami,“– sostinės Gedimino prospekte esančio Pinigų muziejaus privalumus vardija jo vadovas Vidmantas Laurinavičius.
Beje, vaikštinėjant po šį unikalų muziejų, gido gali ir neprireikti – audio, video informacija lietuvių, anglų, vokiečių, rusų,lenkų kalbomis įrašyta iš anksto ir perduodama per ausines.
Muziejuje sumontuotos vaizdo kameros ir nuotolinio pasiklausymo įranga. Jei elgsitės netinkamai, bandysite krapštinėti vitrinas ar šiukšlinsite, tai kaip mat pastebės apsaugos darbuotojas ir mandagiai sudrausmins. Eksponatų, pavyzdžiui, čia eksponuojamų aukso ar sidabro monetų, pasiglemžti tikrai niekam nepavyks, mat vitrinos labai saugios, ryškiai apšviestos diodų juostelėmis, dėl to nekenkia eksponatams ir sutaupo daug elektros energijos.
Eilės į muziejų – kaip sovietmečiu prie dešrelių
Vos prieš kelias dienas Pinigų muziejaus įkūrėjus pasiekė žinia, kad žurnalas „Forbes“ jį išrinko geriausiu Baltijos šalių centrinių bankų muziejumi, įtraukė į Europos centrinių bankų muziejų 10-tuką ir visiems rekomenduoja aplankyti.
Nenuostabu, kad norint apsilankyti muziejuje, ekskursiją vertėtų užsisakyti maždaug prieš du mėnesius. Tik pavieniai žmonės arba grupelės gali užeiti netikėtai ir neplanuotai. Lankytojams pageidaujat savo darbo laiką muziejus, kaip ir visi Europos muziejai, prailgino iki 19 val. vakaro ir dirba net savaitgaliais.
Tarptautinę muziejų dieną šiandieną švenčiantis Pinigų muziejus šiąnakt duris laikys atvėręs net iki dvyliktos nakties. „Mes žinome, kaip tokią naktį būna. Prie muziejaus išsirikiuoja tokios eilės, kaip tarybiniais laikais prie dešrelių ar „Vakarinių naujienų,“ – šypsosi V. Laurinavičius.
Pokalbis su svarbiausi Lietuvos bankininku
Jo manymu, XIX a. pabaigoje statytas dabartinio Pinigų muziejaus pastatas, kuriame valdant Rusijos carui veikė restoranas, o sovietmečiu – vaistinė, labai tinkamas muziejui. Keli nuo Gedimino prospekto grindinio kylantys laiptukai, sunkios durys, ir lankytojas atsiduria erdvioje salėje, kur gali pamatyti moderniai įrengtas ekspozicijas, pavyzdžiui, specialiuose slankiojančiuose stalčiuose saugomą įvairių pasaulio šalių banknotų kolekciją. Ištraukus pasirinktos šalies stalčių, didžiuliame ekrane nušvinta tos šalies žemėlapis, pateikiami šalies geografiniai, politiniai, ekonominiai duomenys.
Pritrūkus informacijos apie kurią nors šalį, galima „paskambinti“ senoviniu telefonu ir pamėginti pasiteirauti papildomai. Pakėlus ragelį, kaip mat pasigirs Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko balsas. Mažytis niuansas – jūs jį girdėsite, jis jūsų klausimo – ne...
Pinigų muziejaus pasididžiavimas – Vilniaus pinigų kalyklos nukaltų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių Vytauto, Jogailos, Žygimanto Vazos laikų sidabrinės, auksinės monetos. Iš jų vertingiausia – iš vieno garsaus kolekcininko per stebuklą įsigyta Žygimanto Vazos 10 dukatų moneta, kurios Pinigų muziejui pavydi kiti Lietuvos muziejai. Milžinišką istorinę reikšmę turinti moneta dabartiniu aukso kursu vertinama beveik puse milijono litų.
Lobį slėpė čiužinyje
Koks Pinigų muziejus be lobio? Vienas jų rastas buvusiame viešbutyje „Vilnius“. 1918 metais čia trumpai veikė Lietuvos bolševikų vyriausybė. Deja, į tuometinio „Šopeno“ alaus fabriko pagamintą butelį sugrūsti popieriniai carinės Rusijos rubliai buvo sudūlėję, todėl šalia butelio demonstruojamas kitas panašus lobis iš Alytaus rajono Kalesnykų kaimo. „Jų savininkas pinigus laikė čiužinyje. Po jo mirties giminės surado tuos pinigus. Radinyje - ne vienas 5, 10, 25, 50 rublių banknotas, tuomet buvęs dengtas auksu. Jo vertė šiandieninėmis aukso kainomis yra apie 100 tūkst. litų,“ – neabejoja V. Laurinavičius.
Pirmuosius lietuviškus popierinius pinigus, pasirodo, išleido Tado Kosciuškos sukilėliai, jais atsiskaitydavę sukilimo metu. Savo pinigus turėjo prieškario Klaipėda, A. Smetonos laikų Lietuva.
Kasmet Lietuvos centrinis bankas išleidžia kelias progines monetas. Vos prieš kelias dienas Pasaulio monetų kalyklų direktorių asociacijos konferencijoje (Mint Directors Conference) krepšiniui skirta 1 lito moneta laimėjo gražiausios apyvartinės monetos apdovanojimą.
Muziejuje saugoma Aukso knyga, kurioje aprašytas Lietuvos aukso kelias: kur ir kiek jo įvairiais laikais turėjome, kaip iš vienos saugyklos į kitą judėjo aukso luitai. Mat auksas neguli nejudinamas, jis kaip ir pinigai, investuojamas. Ši knyga, pasak V. Laurinavičiaus, labai pravertė Nepriklausomos Lietuvos vyriausybei, norinčiai surasti tarpukario Lietuvos auksą. Jis pasirodė esantis viename Prancūzijos bankų. Pokariu esame sukaupę 5,8 tonos aukso, kuris šiuo metu saugomos Didžiojoje Britanijoje. Deja, per nepriklausomybės 20-metį jo atsargos nepadidėjo nė viena aukso smiltimi, tad turimų jo atsargų esamai valstybės skolai sugrąžinti nepakaktų.
Pinigų kelias – nuo Kinijos iki Lietuvos
Ką slepia muziejaus rūsys galima sužinoti į jį net nenusileidus – pakanka atsistoti ant monetos formos milžiniškos stiklo „akies“, galinčios atlaikyti toną svorio, pro kurią atsivers unikali ekspozicija.
Į rūsį vedančius laiptus puošia skulptoriaus Leono Pivoriūno kompozicija „Architektūrinė atodanga“, sukurta iš prieš kelis metus sunaikintų ES šalių nacionalinių valiutų. 2002 metais įvedus eurą, nacionalinės valiutos – Prancūzijos frankai, Ispanijos pesetai, Portugalijos eskudai, Italijos lyros, Vokietijos markės buvo be gailesčio naikinamos. Sugalvojęs jas įamžinti, L. Pivoriūnas kreipėsi į nacionalinius ES šalių bankus, Lietuvoje esančias ambasadas ir paprašė jam siųsti susmulkintus banknotus, iš kurių sukūrė spalvingą ES šalių pinigų žemėlapį.
Pagaliau nusileidus į rūsį atsiveria prieštaringas „pinigų kelias“ nuo Kinijos, Graikijos, Senovės Romos, iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, carinės Rusijos, kaizerinės Vokietijos iki Nepriklausomos Lietuvos talonų ir litų iki šiuolaikinių eurų, atspindinčių jo zonos šalių nacionalinius ypatumus.
Lietuviškas euras jau pagamintas
Čia jau galima išvysti netgi būsimo lietuviško euro pavyzdžių, kuriuos sukūrė dailininkas Petras Repšys. Vienoje jo pusėje – nominalo skaičius, išvirkštinėje – lietuviška Vytis. „Kai tik euras bus įvestas, iš karto bus pradėtas gaminti,“ – neabejoja V. Laurinavičius.
Muziejuje „įrengta“ ir viduramžių pinigų kalykla, kurioje buvo kaldinamos įvairių laikų ir kraštų monetos – denarai, šilingai, grašiai, kryžiuočių ordino praktetai, sidabriniai taleriai, auksiniai dukatai, florinai. Beje, varinis švedų daleris svėrė 2360 g. Kadangi atsiskaityti ir nešiotis tokių „pinigėlių“ buvo neįmanoma, švedai išleido jų pakaitalus – pirmuosius Europoje piniginius banknotus.
„Tarpukario laikų pinigų dėžučių, dabar vadinamų taupyklėmis, raktelius saugodavo bankininkas. Taigi iškrapštyti pinigų vos prireikus iš jos negalėdavai. O sudaužęs dėžutę, bankui turėdavai už ją sumokėti,“ – pinigų kaupimo ir saugojimo subtilybes pasakoja V. Laurinavičius.
„Aukselio“ svoris – 90 kilogramų
Muziejuje apsilankius vyrus ir vaikinus žavi galimybė pamiklinti ranką kilnojant čia demonstruojamus vario, aukso ir sidabro luitus. Moteris, užlipus ant specialių svarstyklių, – sužinoti savo vertę pasirinkta valiuta: litais, doleriais, eurais arba tos dienos aukso kursu.
„Nulipusi nuo svarstyklių, kiekviena smalsuolė gauna kvituką, kurį gali įteikti savo mylimajam ir pasakyti. „Aš esu tavo „aukselis“ – sveriu 90-mt, taigi iš tiesų mano kaina yra tokia ir tokia...“– šypsosi malonią staigmeną lankytojams sugalvojęs V. Laurinavičius.
Paaiškina, kad ant muziejau grindų išsirangęs pano, kuriame šviečia skaičius google – vienetas su 100 nulių. Būtent šiuo vardu, norėdamas pademonstruoti jo neaprėpiamumą ir begalybę, buvo pavadintas google tinklapis. Muziejuje, pasak V. Laurinavičiaus, šis skaičius simbolizuoja nesibaigiančią, pro bankininkų rankas tekančią pinigų upę.
Pasivaikščioję po muziejų sužinosite, kad pinigus galima ne tik taupyti, investuoti, bet ir gaminti iš jų papuošalus: apyrankes, pakabučius raktams, pačiomis vertingiausiomis monetomis dekoruoti vazas, bokalus, jomis dekoruoti šaukštus, šaukštelius, seges...
V. Laurinavičius primena, kad įsigiję šiuolaikinį bankininkystės stebuklą – sidabrinę, auksinę ar platininę elektroninę banko kortelę – tapsite neoficialaus turtuolių klubo nariu ir galėsite mėgautis dar prabangesniu gyvenimu – naudotis teikiamomis nuolaidomis ir dar kartą įsitikinti: kas turi, tam ir duoda...
Ruso dovana blokados fondui – auksinis laikrodis
Muziejuje yra ir nedidukė parodų ir konferencijų salė, kurioje studentams ir moksleiviams vyksta paskaitos ir pamokos apie pinigus ir auksą: kaip jie investuojami, kokią atneša naudą. O taip pat aplankyti nuolat veikiančią parodą „Prarastų vertybių sugrįžimas“, kurioje pristatoma XVIII a. aukso ir sidabro dirbiniai.
„Prieš 20 metų Lietuvos bankas, norėdamas išleisti nuvertėjusius sovietinius rublius, iš visų supirktuvių supirko įvairių šalių ir miestų – Sankt Peterburgo, Maskvos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – sidabro ir aukso dirbinius ir sudėjo juos į saugyklas. Vertingiausi daiktai buvo restauruoti, padengti vašku, kad nesioksiduotų, ir jau džiugina lankytojus. Ypač didelio dėmesio sulaukia čia esantis vieno Kalugos miesto gyventojo Lietuvos blokados fondui dovanota relikvija – iš tėvo paveldėtas auksinis laikrodis.
Daugelis dar prisimena 1990 metais skandalą, kilusį dėl lietuviškų litų. Paaiškėjus, kad ofsetu atspausti banknotai nesaugūs, sutartis su amerikiečiais buvo nutraukta, o pinigai sunaikinti. Per stebuklą ten apsilankiusiems Lietuvos banko atstovams pavyko išprašyti keletą pavyzdžių tuomet dar tik steigiamam Pinigų muziejui. Australijos lietuvio Kęstučio Lyniko daryti banknotų piešiniai žavi naivumu ir romantika: juose pavaizduoti diedukas su dūdele, Barbora Radvilaitė, šv. Kristoforas...
Staigmena – dar šiltas muštinis
Šių banknotų atspausdinti nepavyko, tačiau tuometiniam Lietuvos banko darbuotojui Arūnui Dulkiui su kolega iš Prancūzijoje esančios spaustuvės pavyko parsigabenti jų pavyzdžių ir net kelias formas, kurias amerikiečiai, po sutarties nutraukimo, sunaikino. Kad jos nebūtų panaudotos, jos buvo braižomos metaliniais strypais... Šalia saugomos ir Nepriklausomybės aušroje į apyvartą išleisti talonai – vadinamosios „vagnorkos“. Išimti iš apyvartos jie buvo išvežti į Grigiškių popieriaus fabriką perdirbti. „Juos veždavo maišais, mesdavo į specialų katilą ir virdavo, kol jie virsdavo celiuliozės mase.. Tokia pat lemtis ištiko ir rusiškus rublius“, – prisimena A. Dulkys.
Suabejojus savo turimų pinigų autentiškumu, irgi verta užsukti į muziejų. Čia tai atliksite per kelias minutes. Pasak V. Laurinavičiaus, autentiškas lietuviški banknotas turi atitikti kelis reikalavimus: pakėlus prieš šviesą jame turi išryškėti vandens ženklai – pagrindinio piešinio spaustas atvaizdas arba holograma. Kadangi lietuviški banknotai atspausdinti spalvą keičiančias dažais, todėl vartant juos spalva turi kisti. Turi matytis apsauginis siūlelis, perforavimo skylutes. Jeigu visa tai yra, viskas gerai, jūsų pinigai tikri.
Baigiantis ekskursijai jūsų laukia staigmena. Žinoma, jeigu prisėsite prie modernaus terminalo ir atsakysite į keletą klausimų. Teisingai atsakius laukia, pavyzdžiui, dar „šiltas“ muštinis (buvo ir toks lietuviškas pinigas) su jame atspaustu Jūsų atvaizdu.
Alfa.lt
Statistikos darbuotojai palygino 1971 metų duomenys su naujausiais. Skirtumas akivaizdus. Maždaug prieš 40 metų šalyje nuo vėžio mirdavo per 21 000 minėto amžiaus pacientų, o 2010 metais jų sumažėjo iki 14.000.
Pagal statistikos paskaičiavimus toks sumažėjimas siekia 40 procentų. Tai įspūdingas medicinos laimėjimas. Tokį rezultatą nulėmė modernios diagnostikos galimybės, ankstyvas susirgimų nustatymas ir nuolat tobulinami gydymo metodai.
Nors iki šiol dar tebėra tam tikrų vėžio rūšių, kurios sunkiai pasiduoda gydymui ir medicina dar kol kas neišmoko jų galutinai įveikti, tačiau mirties atvejų sumažėjo ir čia.
1. Indų ploviklis padės atsikratyti piktžolių
Indų ploviklyje nėra gamtai pavojingų herbicidų, todėl jis daug ekologiškesnis būdas atsikratyti piktžolių. Vieną šaukštą indų ploviklio sumaišykite su puodeliu druskos ir puodeliu acto. Gautu tirpalu išpurkškite vietas, kuriose auga piktžolės.
2. Indų ploviklis padės atsikratyti skruzdėlių
Visi žino, kokio įkyrios būna skruzdės, ypač kai nusprendžiate gamtoje surengti iškylą ir ištraukiate įvairių skanumynų. Sumaišykite vienodą kiekį vandens ir acto, įpilkite šiek tiek indų ploviklio skysčio ir gautu tirpalu papurkškite skruzdes. Po kelių minučių galėsite ramiai mėgautis iškyla, o skruzdės sugrįžti nedrįs.
3. Indų ploviklis leis džiaugtis gražesne veja
Trokštate, kad visi kaimynai pavydėtų jums žalios ir vešlios vejos? Pamirškite brangias priemones ir išbandykite mūsų receptą: į 40l vandens įpilkite skardinę alaus, pusę puodelio kukurūzų sirupo, pusę puodelio tirpalo burnos skalavimui ir pusę puodelio indų ploviklio skysčio. Tokiu skysčiu laistykite veją kas 3 savaites ir netrukus pamatysite stebinantį rezultatą.
4. Indų ploviklis padės džiaugtis gaivesniu oru patalpose
Tikriausiai pastebėjote, kad patalpose, vėsinamose ir šildomose oro kondicionieriaus, tvyro nemalonus dulkių kvapas. Jei bent vieną kartą per mėnesį, oro kondicionieriaus filtrą plausite šiltame vandenyje su indų plovikliu, galėsite džiaugtis gaivesniu ir švaresniu oru.
5. Indų ploviklis padės įveikti riebaluotų plaukų problemą
Nesistebėkite, indų ploviklis puikiai šalina riebalus ne tik nuo riebaluotų indų paviršių, bet ir galvos. Sumaišykite šampūną su indų plovikliu ir gerai ištrinkite galvą. Džiaugsitės švariais plaukais kur kas ilgiau.
6. Indų ploviklis - švari trintuvė be didelių pastangų
Jei kiekvieną kartą pasinaudoję trintuve ilgai vargstate, kol ją išrenkate ir atidžiai išplaunate kiekvieną jos dalį - pamirškite šį varginantį darbą. Trintuvės indą pripildykite vandeniu ir indų plovikliu, minutei įjunkite trintuvę, išpilkite purviną vandenį, išskalaukite ir darbas baigtas!
Taisyklė: kambaryje galima naudoti tik vieną medžio rūšį.
Nebijokite derinti skirtingų medžio rūšių, ieškokite įdomių spalvų ir raštų derinių. „Medis tinka jaukiems, bet moderniems interjerams. Įvairių rūšių medis sukurs žaismingą interjerą“, - sako Miles Redd, interjero žurnalistė.
Taisyklė: svarbiausias svetainės baldas – sofa.
„Svetainėje gali ir nebūti sofos, - sako M. Redd. – Ieškokite jums patrauklių alternatyvų: fotelių, krėslų, sėdmaišių ir panašiai.“ Ji taip pat sako, kad nedidelę elegantišką sofą galima statyti ne tik svetainėje, bet ir kituose kambariuose, pavyzdžiui, koridoriuje ar net vonioje.
Taisyklė: mažiems kambariams tinka tik paprasti interjero sprendimai.
„Mažiems kambariams tinka ryškūs, net dramatiški interjero sprendimai, - teigia M. Redd. – Pasikliaukite savo fantazija ir įgyvendinkite beprotiškiausius sumanymus. Mažuose kambariuose galima žaisti spalvomis, raštais, eksperimentuoti faktūromis“. Interjero žurnalistė pataria ryškų ir išskirtinį interjerą kurti mažose ir rečiau naudojamose erdvėse.
Taisyklė: kiekviename kambaryje turi būti kilimas.
Kilimai suteikia jaukumo, bet jie nėra būtini. „Kilimai vizualiai apsunkina kambarį, todėl kambariuose, kuriuose norite sukurti didesnės erdvės pojūtį, venkite kilimų“, - pataria M. Redd.
Taisyklė: reikia rinktis vieno stiliaus baldus.
„Venkite nuobodaus vieno stiliaus interjero, nes jie greitai išeina iš mados. Ilgaamžiškiausi interjerai, kuriuose dera įvairūs stiliai, nes taip jūs kuriate savo asmeninį interjerą, rinkdamiesi klasikines formas ir spalvas“, - sako M. Reed. Ji priduria, kad skirtingų kultūrų ir laikmečių derinimas padės sukurti žaismingą ir jaukų interjerą.
Taisyklė: prie sofos būtinai turi būti kavos stalelis.
„Šios taisyklės tikrai neverta laikytis, nes kavos stalelį jums gali atstoti patogus padėklas, ar nedidelis žurnalų staliukas“, - sako M. Reed. Atsisakyti kavos staliuko reiktų svetainėse, kuriose trūksta vietos ir norisi, kad baldai neapribotų judėjimo laisvės.
Taisyklė: senoviški baldai turi išlaikyti originalią išvaizdą.
„Nebijokite eksperimentuoti su senoviškais baldais, perdažykite juos ir prikelkite naujam gyvenimui“, - pataria M. Reed. Geriausia šią taisyklę taikyti iš mados išėjusiems, nuobodžių spalvų baldams, kurie pasižymi klasikinėmis formomis ir puikia kokybe.
Taisyklė: mažiems miegamiesiems tinka tik maži baldai.
Jei mažoms erdvėms rinksitės tik mažus baldus, jos atrodys dar mažesnės. „Mažam miegamojo kambariui rinkitės įprasto dydžio, bet elegantiškus baldus. Rinkitės šviesias baldų spalvas ir pamatysite, kaip jūsų kambarys vizualiai atrodys didesnis“, - pataria M. Reed.
Taisyklė: kėdės prie valgomojo stalo turi derėti
Naujausia interjero mada, kuri, pasak M. Reed, niekada neišeis iš mados – skirtingų spalvų ir stilių kėdžių derinimas prie valgomojo stalo. „Šis sumanymas atspindi gyvenimiškas situacijas: prie valgomojo stalo gausėja šeimos gretos, senos kėdės sulūžta ir reikia naujų. Pats gyvenimas diktuoja taisyklę, kad valgomojo kėdės neturi derėti, o šiuo metu toks dizaino sprendimas dar ir madingas“, - sako M. Reed.
Taisyklė: vaikų piešiniai tinka tik šaldytuvo papuošimui.
Jei norite papuošti sienas meno kūriniais, jums nebūtina leisti pinigų menininkų darbams. Jūsų atžalos gali sukurti tikrų meno kūrinių savo rankomis, tereikia joms duoti teptukų, dažų ir drobės. „Vaikai pasižymi lakia vaizduote ir drąsa. Jų piešiniai skleidžia energiją ir džiaugsmą, todėl jie puikiai tinka namų sienoms“, - sako M. Reed.
Išmanieji telefonai apima vis daugiau kasdieninio gyvenimo sričių, bet specialistai spėja, kad ateityje telefonas atstos net šeimos gydytoją. Programinės įrangos inžinieriai ir chemikai iš Kalifornijos technologijų instituto praneša pradėję specialaus įrenginio kūrimą, kuris ateityje diagnozuos ligas ir skirs gydymą.
Profesorius Nate'as Lewisas, vadovaujantis tyrimui, sako, kad šiuo metu komanda bando sukurti įrenginį, kuriame įmontuoti jutikliai vien iš žmogaus burnos kvapo galės diagnozuoti ligas. Įrenginys bus jungiamas prie išmaniųjų telefonų ir valdomas specialios programinės įrangos. Pasak kūrėjų, ateityje telefonai galės atstoti šeimos gydytojus, o pacientai išvengs kelionės į polikliniką ir negaiš laiko tyrimams. Ligos diagnozė ir gydymo paskyrimas truks vos kelias minutes.
Jums reikės:
(tešlai)
115 g sviesto
200 g cukraus
4 kiaušinių trynių ir baltymų (atskirtų)
175 g savaime kylančių miltų,
55 g paprastų miltų,
1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
2 nedidelių citrinų sulčių ir smulkiai tarkuotos žievelė,
(įdarui)
55 g šviežio ožkos sūrio,
20 g cukraus pudros.
Paruošimo būdas:
1. Kambario temperatūros sviestą išsukite su cukrumi.
2. Įmaišykite kiaušinio trynius. Maišykite kol gausite vientisą masę.
3. Atskirame inde sumaišykite miltus ir kepimo miltelius. Gautą mišinį po truputį berkite į sviestą ir kiaušinį.
4. Suberkite citrinos žieveles ir supilkite citrinos sultis. Išmaišykite iki vientisos masės.
5. Atskirame inde išplakite kiaušinių baltymus iki putų.
6. Sudėkite tešlą į kiaušinio baltymus ir įmaišykite juos į pyrago tešlą.
7. Tešlą paskirstykite po kepimo indą išteptą sviestu. Kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 30 minučių.
8. Iškepusį pyragą ištraukite iš orkaitės ir leiskite visiškai atvėsti.
9. Gaminame įdarą: ožkos sūrį ir cukraus pudrą maišome iki vientisos masės.
10. Atšalusį pyragą pertepkite ožkos sūriu.
Skanaus!
Hillary Clinton, Victoria Beckham ir daugybė kitų garsių moterų, kurių vyrų neištikimybė buvo viešai aptarinėta ir analizuota, toleravo savo vyrų elgesį ir jiems atleido. Tačiau princesė Diana nusprendė nutraukti santuoką su princu Čarlzu, viešai pareiškusi, kad jos santuokoje yra ne du, o trys žmonės. Kodėl vienos moterys išdrįsta nutraukti net karališkas santuokas, o kitos ilgus metus taikstosi su vyrų apgaudinėjimu?
Santykių specialistė ir knygos After the Affair autorė Julia Cole, sako, kad dauguma moterų yra įsitikinusios, jog vyro neištikimybės atleisti negalima, bet susidūrusios su šia problema, neišdrįsta veikti. „Žinia apie vyro neištikimybę visada netikėta. Moterys nežino, ką daryti. Namai, vaikai, emocinis skausmas ir meilė, kuri niekur nedingsta sužinojus, kad vyras turi meilužę. Moterims reikia laiko, kad jos susivoktų, bet per tą laiką jos pradeda priprasti prie vyro elgesio ir net jį toleruoti.“
Adrew G. Marshallas, psichologas ir knygos How Can I Ever Trust You Again? autorius, sako, kad 95 procentai porų, kurios kreipiasi į jį po vyro neištikimybės, lieka kartu. „Santykiai po neištikimybės priklauso nuo abiejų partnerių: stengtis reikia ne tik vyrui, bet ir išduotai žmonai. Kaltę už santykius ištikusią krizę turi prisiimti abi pusės. Jei bent vienas iš partnerių tvirtina, kad yra nekaltas - santykių išgelbėti nepavyks.“ A. G. Marshallas sako, kad moterys po vyro neištikimybės tikisi, kad psichologas supras jų skausmą, bet jis užkrauna ant pečių atsakomybę gelbėti santykius. „Žmonės dažnai klysta ir turi teisę sulaukti atleidimo. Galima sakyti, kad ant apgautosios poros pusės pečių krenta dviguba atsakomybė: žmonos turi išgyventi emocinę traumą ir gelbėti šeimą.“
J. Cole sako, kad prieš kelis dešimtmečius moterys susitaikydavo su vyrų neištikimybe, nes buvo priklausomos nuo šeimą išlaikančių partnerių. Šiandien abu partneriai išlaiko šeimą, bet moterys vis dar susitaiko su vyro neištikimybe. „Moterys jaučia didelį visuomenės spaudimą, sukurti tobulą šeimą. Šiuolaikinė moterys trokšta sėkmės visose gyvenimo srityse, taip pat ir šeimoje. Jos pasiryžusios net atleisti neištikimybę, kad sukurtų laimingos šeimos iliuziją“, - teigia J. Cole.
Psichologė Dorothy Rowe sako, kad dalis moterų nepalieka vyrų, nes tikisi, kad joms pavyks susigrąžinti buvusį gyvenimą. „Moterys mano, kad joms pavyks atleisti, bet po neištikimybės, neįmanoma vėl pasitikėti partneriu.“
Psichologai teigia, kad barnis, kuris vyko neperžengiant protingų ribų, gali būt net labai naudingas sutuoktinių porai. Tačiau bet koks kivirčas bus geras tik tuo atveju, jei audringas emocijas pakeis saldus susitaikymas, o jūsų namuose vėl įsivyraus harmonija ir santarvė. Tad jei susibarėte su vyru ir spėjote nuleisti garą, laikas pasukti taikos link. Čia jums pravers mūsų patarimai.
1. Pagaminkite jo mėgstamą patiekalą.
Skanus valgis sugeba padaryti stebuklus su vyrais. O mėgstamas patiekalas garantuotai ištirpdys jo sielos ledus. Dar geriau: iškepkite pyragą, kurio kvapas sukurs namuose malonią šilumos ir jaukumo atmosferą. Psichologai tvirtina, kad toks aromatas veikia vyrus kaip stiprus afrodiziakas.
2. Išvirkite mėtų arbatos.
Tai puiki raminanti priemonė. Geriant arbatą galima ramiai išsikalbėti ir prieiti prie kompromiso.
3. Pripažinkite, jog klydote.
Jei suvokėte, jog pasikarščiavote, tai paprasčiausiai prieikite prie jo ir atsiprašykite. Juk tai nieko nekainuoja ir nėra sudėtinga, o vyrui ir jums iškart palengvės.
4. Padarykite masažą.
Padėkite savo vyrui atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Patieskite gražią patalynę, uždekite kvapnių žvakučių, paimkite masažinio aliejaus su raminančiu aromatu. Ir nė vienas iš jųdviejų turbūt neprieštaraus, jei masažas vyrui peraugs į kai ką daugiau.
5. Pasinaudokite internetu.
Jei niekaip nesugebate parinkti tinkamų žodžių, neįstengiate prisiversti ir žengti pirmą susitaikymo žingsnį, pasinaudokite internetu. Parašykite jam laišką su mielu atviruku ar jūsų bendra fotografija. Prisipažinkite meilėje. Galima panaudoti citatas ar eiles, kurios žinomos jums abiems ir primins maloniausiais gyvenimo akimirkas.
Dainininkė gailisi visą gyvenimą siekusi karjeros ir dėl jos atsisakiusi vaikų. Dabar be menkiausių svarstymų dėl jų atsisakytų garsiausios pasaulio scenos. Po vieno koncerto L. Vaikulė prisipažino: iš pažiūros blizgantis šou biznio žmonių gyvenimas jos širdyje palieka vien tuštumą.
„Visas besilaukiančias savo grupės šokėjas aš įkalbėjau gimdyti. Ir nė viena to nepasigailėjo,“ – didžiuodamasi prasitaria būsimų mamyčių globėja tapusi L. Vaikulė.
Dainininkė neslepia prieš daugelį metų nugalėjusi sunkią onkologinę ligą, tačiau ar dėl šios priežasties ji negali turėti vaikų, galima tik spėlioti. Kalbama, kad siekdama karjeros aukštumų žvaigždė ne kartą nutraukė nėštumą.
Dabar dainininkė įsitikinusi: nutrauktas nėštumas – lemtinga klaida. Norėdama nuo jos apsaugoti kitas moteris, L. Vaikulė neseniai įrašė video kreipimąsi į tas moteris, kurios nenori gimdyti. „Visoms, kurios svarsto, gimdyti ar ne, noriu patarti: jeigu jau taip atsitiko, reikia būtinai gimdyti. Reikia suprasti, kad vaikas – didžiulė vertybė.“
Pati Laima jau 33 metus gyvena santuokoje su vyru – prodiuseriu Andrejumi Latkovskiu. Neseniai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad 57-erių dainininkė laukiasi. Gaila, bet tai pasirodė netiesa. Dainininkė negali tapti motina, ir su tuo seniai susitaikė. Vis dėlto L. Vaikulė dar galėtų pažinti motinystės laimę – jeigu įsivaikintų svetimą vaikelį. „Jeigu pasijutote nėščia ir bijote, kad po gimdymo su juo nesusitvarkysite, atiduokite jį man,“ – matyt, rimtai neapgalvojusi savo žodžių pasekmių, ištaria dainininkė.
Paprasto daugiabučio namo virtuvė yra puikus pavyzdys, kaip sunku įgyvendinti tokias svajones, juk dažniausiai ši erdvė neviršija 6–7 kvadratinių metrų ploto.
Tokioje ankštoje erdvėje labai sudėtinga suderinti dvi funkcijas: valgio gaminimą ir maitinimąsi. Nepaisant to, kad padėtis atrodo beviltiška, vis tiek galima pasinaudoti kitų išrastais gudriais triukais, kurie padės išspręsti mažos virtuvės problemą ir paversti ją viena gražiausių patalpų bute.
Ankštoje virtuvėje viskas turi būti išdėstyta taip, kad daiktai užimtų kuo mažiau vietos ir būtų funkcionalūs. Laikas ir jėgos, išeikvojami rutininiams veiksmams, turi būti sumažinti iki minimumo, kitaip virtuvė taps sporto sale. Todėl stenkitės paversti savo virtuvės erdvę vientisa sistema, kuri palengvintų jūsų gyvenimą ir sukurtų malonią aplinką valgymui.
Ruošdami maistą dažniausiai mes atliekame judesius tarp kriauklės, darbo stalo ir viryklės. Kad sumažėtų kasdienių maratonų ratai, pasistenkite kuo arčiau išdėstyti šias svarbias virtuvės interjero dalis. Tai ne tik sutrumpins lakstymo trasą, bet ir bus naudinga higienos atžvilgiu, nes būtent ant šių paviršių vyksta pagrindiniai valgio gaminimo procesai.
Renkantis baldus verta teikti pirmenybę stalams ir spintelėms su stalčiais ar įstatomomis dėžėmis, nes ištraukiant ir įstumiant stalčius nėra poreikio kiekvieną kartą atidaryti dureles. Stalčių ar dėžių vidų naudinga atskirti įstatomomis pertvaromis , kad būtų galima patogiau laikyti visokius smulkius virtuvės rakandus.
Vietą virtuvėje taupo stalas–spintelė su viena ar dviem ištraukiamomis lentelėmis, ant kurių galima pjaustyti ir tvirtinti įvairius prietaisus.
Jeigu virtuvėje užtenka spintelių daiktams susidėti, galima įsigyti sulankstomą, atlenkiamą iš vienos pusės nuo sienos arba ištraukiamą stalą, kuris neužimtų daug vietos.
Ant grindų pastatomos spintelės turi būti vienodo aukščio, kad išlaikytų patalpos simetriją ir sudarytų harmonijos įspūdį.
Vietoj pakabinamų spintelių geriau naudoti lentynas, nes jos taip vizualiai nesumažina erdvės taip kaip spintelės. Geriausia, kad lentynos būtų tokios pat spalvos kaip virtuvės sienos.
Viena į kitą sudedamos taburetės taip pat neužims daug vietos.
Nepamirškite išnaudoti sienų. Mažoje virtuvėje – tai vienintelė vieta, kur galima sukabinti daugybę reikalingų daiktų. Tačiau nepiktnaudžiaukite, kitaip virtuvė taps panaši į sendaikčių krautuvėlę. Visur reikia jausti saiką. Sienos gali tapti įvairios technikos saugykla, jei prietaisus tvirtinsite prie pakabinamų modulių.
Kartais mažoje virtuvėje labai praverčia pakabinamos lubos, kurios praktiškai nereikalauja priežiūros ir vizualiai padidina erdvę. Uždedamos lubos gali būti iš matinio audinio ar veidrodinio paviršiaus, jos pakelia ir padidina erdvę.
Dekoruojant sienas verta atsisakyti tapetų, kurie greitai tampa neišvaizdūs. Galima palikti net plikas sienas su nelygiu paviršiumi, nudažyti jas šiltomis spalvomis arba išklijuoti plytelėmis, kurios bus labai funkcionalios.
Geriausias grindų paviršius yra medinis, nes saugo šilumą.
Nepamirškite žaliosios oazės ir būtinai įrenkite savo virtuvėje mažą augalų kampelį. Tam tiks našlaitė, chlorofitas, fuksija ir smidras.
Tinkamas apšvietimas taip pat svarbu. Prisiminkite, kad šviesių atspalvių sienos gerai atspindi šviesą ir paskirsto ją tolygiai po visą patalpą. Bus patogu, jei kai kuriuose virtuvės kampuose atsiras papildomų šviesos šaltinių, kurie suteiktų daugiau jaukumo tamsiu paros laiku.
Jūs ir patys galite sugalvoti naujų gudrybių, kaip paversti virtuvę jaukiu ir mielu kampeliu. Įdomūs sprendimai gali šauti į galvą netikėčiausiu momentu, todėl nenusiminkite, jei įsigytas stalas netelpa į numatytą jam vietą, o smulkūs daiktai pasimeta stalčiuose. Ieškokite išeities. Svarbiausia, kad viskas virtuvėje lengvai, patikimai ir tyliai veiktų.
Pam Mumper pasakoja, kad ji pradėjo vaikščioti nuo mažų atstumų - iš pradžių vos 1,5 km per dieną. „Sunkiai galėjau kvėpuoti, greitai pavargdavau, todėl pasivaikščiodavau tik po kaimynystę. Vėliau pastebėjau, kad galiu nueiti vis toliau ir vaikščioti vis ilgiau“, - sako P. Mumper ir tikina, kad jos gyvenimą pakeitė paprasčiausias vaikščiojimas. Ji nesilankė sporto klubuose, neįsigijo treniruoklio, jai nereikėjo net sportinės aprangos, bet per 4 metus ji numetė net 40kg. „Ne tik mažiau sveriu, bet pasitaisė ir mano sveikata. Sumažėjo apetitas, kraujo spaudimas, pagerėjo nuotaika“, - vardina vaikščiojimo naudą P. Mumper.
Pasak dr. Paulo Benheimo, neurologo ir knygos „The Brain Training Revolution“ autoriaus, vaikščiojimas naudingas ir prieinamas be išimties visiems. „Vaikščiojimas palaiko sąnarių, raumenų ir jungiamųjų audinių gerą būklę, padeda širdžiai ir kraujotakai.“ Fitneso instruktorė Jessica Matthews sako, kad reguliarus vaikščiojimas padeda ne tik fizinei mūsų sveikatai, bet ir pakelia nuotaiką, suteikia daugiau energijos. „Mokslininkų tyrimai parodė, kad reguliarus vaikščiojimas aštrina protą ir padeda geriau atlikti darbo užduotis, - teigia J. Matthews. - Fiziniai pratimai padeda įveikti stresą ir geriau sutelkti dėmesį. Užtenka 30 minučių reguliaraus vaikščiojimo, kad pajaustume naudą“.
J. Matthews sako, kad apie reguliarių fizinių pratimų naudą žino daugelis, vis dėlto tik retas žmogus reguliariai jais užsiiminėja. „Labai svarbu prisiversti ir žengti pirmąjį žingsnį. Reikia pasirinkti norimą judėjimo formą ir reguliariai skirti laiko. Vaikščiojimas vienas paprasčiausių ir prieinamiausių būdų sportuoti, - tikina J. Matthews ir primena, kad svarbu užsibrėžti tikslą, kuris keltų motyvaciją. - Nuspręskite iš anksto, kokį atstumą ir kokiu greičiu stengsitės nueiti. Po mėnesio atstumą didinkite ir apdovanokite save už sėkmingai pasiektą tikslą.“
JAV širdies asociacija rekomenduoja mažiausiai 150 minučių per savaitę skirti vaikščiojimui. J. Matthews rekomenduoja pradėti bent nuo 5 minučių per dieną. „Krūvį didinkite palaipsniui, - pataria ji. - Net vienos minutės pasivaikščiojimas po darbo kabinetą jums padės atsipalaiduoti, atgauti jėgas ir sudeginti kelias kalorijas. Taip pavaikščioti reiktų kas valandą.“ Taip pat J. Matthews pataria atsisakyti lifto ir lipti laiptais, nebūtinai siųsti darbinę informaciją elektroniniu paštu, bet nueiti iki kolegos ir pasakyti naujienas žodžiu. Nepraleiskite progos papietauti su bendradarbiais, savaitgaliais pakviesti visą šeimą kartu pasivaikščioti. Trenerė pabrėžia, kad kur kas smagiau judėti kartu su draugais ar šeimos nariais nei vienam „Net maži pokyčiai padės pakeisti jūsų gyvenimo kokybę, bet jie turi būti ilgalaikiai“, - perspėja J. Matthews.
Išrankumas maistui ir nevalgumas - dažnas vaikų elgesys, būdingas mažiesiems nuo 1 iki 5 metų. Dauguma atvejų išrankumas maistui ir nevalgumas dingsta su amžiumi pirmaisiais mokyklos metais. Pasikonsultuokite su gydytoju: jei jūsų vaiko svoris normalus jo amžiui, nevalgumas nėra susijęs su sveikatos problemomis.
Buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie parodė, kad išrankumas ir nevalgumas nėra susiję su vaikų augimu ir vystymusi. Vaikai valgo tiek, kiek energijos reikia jų organizmui, o maisto įvairovės poreikis auga su amžiumi. Nė vienas mokslininkų atliktų tyrimų neparodė, kad nevalgumas ar išrankumas neigiamai įtakoja vaiko vystymąsi.
Didžiausia problema - tėvų elgesys su nevalgia atžala. Negalima vaiko versti valgyti ar įtikinėti, manais už valgymą žadėti dovanas. Patikėkite, vaikas niekada nebadaus ir išalkęs visada paprašys valgyti. Neleiskite vaikui rinktis patiekalų, nesiūlykite jam daugybės variantų. Vaikai turi priprasti valgyti, ką išrenka tėvai ir valgo visa šeima. Valgymas turi būti malonus laiko leidimas, būdas atsipalaiduoti ir visai šeimai pabūti kartu. Jei jūsų vaikas reikalauja tik nesveikų užkandžių, pats laikas susimąstyti, ar jiems vieta jūsų namuose. Galbūt pats laikas valgyti sveikiau ir saldainius bei traškučius pakeisti riešutais ir džiovintais vaisiais.
Jei jūsų vaikas sveikas ir energingas, specialistai pataria nesijaudinti. Valgymas neturi asocijuotis su įtampa. Prisiminkite, kad vaikams reikia valgyti reguliariai tris kartus per dieną ir du kartus - lengvai užkąsti. Jei jūsų vaikas nevalgus, venkite didelių porcijų, kurių jis nepajėgs įveikti. Priešingai, įdėkite šiek tiek mažiau, nei vaikas galėtų suvalgyti, taip jis paprašys daugiau. Neliepkite jam suvalgyti visko, kas yra lėkštėje, nes vaikas neišmoks pajausti natūralaus sotumo jausmo ir nustoti valgęs. Ateityje dėl tokio įpročio jis gali turėti antsvorio problemų. Stenkitės, kad patiekaluose būtų kuo didesnė įvairovė maistinių medžiagų.
![[Valid RSS]](images/valid-rss.png "Validate my RSS feed")