Vos per kelias dienas oras Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai. Rodos, ką tik oras priminė pavasarį, o paskui akimirksniu atšalo taip, kad pasijutome, it gyventume tolimojoje Šiaurėje. Bet sinoptikai nuo kitos savaitės jau žada atšilimą... Tokie drastiški oro pokyčiai neigiamai veikia žmogaus organizmą: silpsta imunitetas, puola ligos, virusai, kankina odos nušalimai, šerpetojanti ir skausminga rankų, veido, lūpų oda.

Gamta kupina priemonių, kurios gali pagelbėti žmogui šiuo sunkiu laikotarpiu. Žolininkė Danutė Kunčienė, „Žolinčiaus akademijos“ prezidentė, pataria, kaip organizme išlaikyti šilumą.

Kaip galime sušildyti kūną ne glausdamiesi prie vėsaus radiatoriaus, o tiesiog valgydami atitinkamą maistą?

„Augau ir gyvenu miške, puikiai jaučiu gamtos ritmą. Žmogus yra gamtos dalis, tad, kai jis elgiasi taip, kaip gamtos surėdyta, yra sveikas ir žvalus, tačiau dabar daugelis vadovaujasi savo norais, žmonėms trūksta žinių apie sveiką gyvenimą ir gamtos teikiamas dovanas sveikatai.

Anksčiau žmonės nesušaldavo, žinojo, ko griebtis, kai artėja tamsios žvarbios žiemos dienos. Dabar žmonės atitrūkę nuo gamtos, jie nežino, kaip maitintis, kaip elgtis užklupus šalčiams. Gausu priemonių, kurios žmogaus kūną gali sušildyti iš vidaus, apsaugoti nuo neigiamo šalčio poveikio“, – pasakojo žolininkė.

Moteris teigė, kad net paukščiai reguliuoja mitybą, priklausomai nuo sezono. „Zylėms vasarą neįsiūlysi saulėgrąžų sėklų ar lašinių, o štai žiemą tai – jų mėgstamiausias patiekalas“, – juokėsi moteris, skaitanti paskaitas vaikams ir suaugusiems sveikatingumo tema.

Raugintos daržovės ir sėklos

„Pirmiausia atėjus žiemai ir šaltesniems orams, reiktų rinktis ne šviežias daržoves ir vaisius, o raugintas daržoves. Jas virškindamas organizmas išskiria daug šilumos. Rauginti agurkai, rauginti pomidorai, kopūstai – tai labai tinkamas maisto priedas. Natūralu, kad žmogui žiemą norisi riebesnio maisto, nes jis skleidžia daugiau šilumos, taip pat norisi saldumynų“, – pasakojo sveiko gyvenimo būdo žinovė ir tituluota šeimininkė.

Maistą, kuris gaivina ir vėsina, reiktų palikti pavasariui. Moteris pataria, koks maistas geriausiai apsaugos organizmą, suteiks jam šilumos ir naudingų vitaminų bei mikroelementų.

„Viskas, ką suvartojame, veikia organizmą ir iš vidaus, ir iš išorės. Tad, jei norime per žiemos šalčius išsaugoti odą ir plaukus sveikus bei nepažeistus, turime prižiūrėti juos ne tik iš išorės, tačiau ir iš vidaus. Atitinkama mityba – labai svarbi“, – paminėjo kartais žiniuone vadinama ponia Danutė.

D. Kunčienė teigė, kad žiemą svarbu valgyti sriubų, troškinių, juos ruošti su šildančiais prieskoniais. „Organizmą puikiai šildo nuo senovės žinomas prieskonis krienas, česnakas. Patartina net profilaktiškai dieną pradėti nuo šaukštelio krienų, o pabaigti česnako skiltele. Naudingi ir pipirai, aitrieji pipirai, juodieji, kvapieji pipirai, garstyčios, imbieras, gvazdikėliai, kardamonas. Visi šie maisto priedai padės išsaugoti šilumą ir jos sukaupti savyje“, – patarė moteris.

Žiemą kur kas labiau nei vasarą organizmas reikalauja saldžių produktų. Su tuo sutinka ir D. Kunčienė. Kad po žiemos, pavasario nepasitiktume akivaizdžiai papilnėję, patariama rinktis sėklas, džiovintus vaisius, džiovintas uogas, razinas, chalvą.

Žolininkė pataria rinktis sveikus saldumynus, kurie ne tik saldūs, tačiau ir sveiki. Ji skatina rinktis uogomis ir uogienėmis pasaldintas arbatas, medų, nebijoti sumalti skirtingų džiovintų produktų ir, sumaišius su medumi, ragauti, taip stiprinant organizmą. Vakarais kur kas sveikiau rinktis baltyminius saldumynus iš žirnių miltų.

„Šie miltai pamiršti, tačiau jie yra labai maistingi. Patarčiau ištirpdyti 100 g sviesto, į jį įmaišyti 130 g žirnių miltų, mišinį paskaninti ruduoju cukrumi ir pakaitinti. Šią tyrelę reiktų paskirstyti ant lėkštės kaip blyną ir leisti atvėsti. Kitą dieną šis blynas virs trapia saldžia plutele primenančia chalvą. Tai nuostabus, sveikas žiemos saldumynas“, – sakė moteris.

Žolininkė nepamiršo paminėti ir arbatų mišinių, kurie padeda išlaikyti sveiką ir nesušalusį organizmą. Šaltalankio lapuose gausu vitamino C, naudingos ir džiovintos šermukšnio, mėlynių uogos.

„Jei neturite nuo vasaros prisidžiovinę arbatų, patariu net žiemą nueiti į mišką, senuose avietynuose nusiskinti aviečių kotų. Parsinešus namo, juos užpilti karštu vandeniu. Arbata bus išties ne prastesnė nei džiovintų aviečių. Ši arbata saugos nuo peršalimo. Jei žmogus jau peršalo, į arbatą galima įmesti vieną kitą pušies, kadagio šakelę“, – patirtimi dalijosi ponia Danutė.

Geriausiai odą saugo sviestas

Nuo senų senovės žmonės veidus trindavo sviestu ir taukais. Šios priemonės padėdavo išsaugoti odos drėgmę, švelnumą. Riebalai puikiai apsaugo odą nuo šalčio. Žolininkė Danutė tikino, kad vaikams per tokius šalčius reikėtų veidą patrinti specialiai pagamintu sviestu. „Sviestas turi specifinį kvapą, dėl to dažnai vaikams nepatinka, tačiau jis labai naudingas. Jis apsaugo ir rankas, ir veidą nuo nušalimų.

Viskas, ką reikia padaryti, tai ištirpdyti sviestą, į jį įmaišyti trintų medetkos žiedų, kiek pakaitinti, įberti gintaro miltelių (nebūtina) ir atšaldyti. Sustingusiu sviesteliu reiktų tepti skruostus, lūpas, plonytę ir itin pažeidžiamą akių odą. Šis sviestas savyje jau neturi vandens, todėl puikiai saugo odą“, – pasakojo žolininkė.

Ji priminė, kad galima naudoti ir barsuko, žąsų taukus. Prieš išeinant į lauką, reiktų kaip reikiant pašildyti kojas, pamasažuoti jas. Veidą prausti avižų pieneliu, linų užpilu. Linų klijai labai padės nuo plaukų elektrinimosi, puikiai pamaitins odą. Gintaro vanduo apsaugos drabužius nuo elektros krūvio, tad jie geriau glus vienas prie kito, labiau šildys kūną.

Žolininkė D. Kunčienė žiemą patarė nepamiršti judėti, nes žiemą suvartojamas kur kas didesnis kalorijų skaičius nei vasarą. Reiktų nepaisant oro grūdintis, judėti, džiaugtis žiemos teikiamais malonumais, daryti mankštą.

Dar ne visai sušalote? Alfa.lt siūlo pasidalyti savo receptais ir patarimais, kaip mokate išgyventi arktinį šaltį. O galbūt žinote, kaip išeikvoti kuo mažiau šilumos neaukojant organizmo komforto?

Visą savaitgalį iki pirmadienio siųskite savo pastebėjimus ir patyrimus, kaip jūs kovojate su šalčiu. Įdomiausių, vertingiausių, šmaikščiausių patarimų autorius apdovanosime ekologiškais ir ekonomiškais Alfa.lt maišeliais.

Laukiame jūsų šalčio išgyvenimo pamokymų el. paštu konkursai@alfa.lt. Tikruosius šalčio ekspertus išrinksime pirmadienį.

Mažai darbo reikalaujantis, lengvas ir pigus patiekalas.

Reikės:

500 g varškės,

100 ml grietinėlės,

3 kiaušinių,

20 g sviesto,

50 g cukraus,

60 g miltų,

2 bananų.

Išplakite kiaušinius su cukrumi, įmaišykite grietinėlę ir dar truputį paplakite. Suberkite miltus, sudėkite varškę ir kruopščiai išmaišykite.

Bananus nulupkite supjaustykite gabalėliais ir įmaišykite į varškės masę.

Sudėkite masę į sviestu pateptą formą. Kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių, kol paviršius pasidengs auksine plutele.

Serviruokite su greitine, uogiene arba konservuotais vaisiais.

Jei manote, kad darbe minutę atsipalaiduosite bent tualete, labai klystate. Juk jei užsibūsite ten per ilgai, darbdavys ims įtarinėti, kad dykaduoniaujate!

Kad nekiltų tokių įtarimų, skambučių centras Norvegijoje nusprendė tualetuose įtaisyti specialią sistemą, kuri imtų skambėti, jei žmogus vienoje vietelėje praleistų daugiau nei aštuonias minutes per dieną.

Jei darbuotojas per ilgai užsibūna tualete ar tvarko kitus asmeninius reikaliukus, jo viršininkui apie tai praneša raudona mirganti lemputė. Bendrovės profsąjunga ir darbo inspektoriai tvirtina, kad tai pažeidžia žmogaus teises.

„Kiekvienas asmuo turi skirtingus poreikius, dėl tokios griežtos kontrolės darbuotojai netenka daug laisvių“, - piktinosi jie. Kompanija ginasi, kad tokie apribojimai įvesti tam, kad būtų atsakyta į visus klientų skambučius.

Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai Norvegijos įmonė mėgina apriboti darbuotojų vizitus į „gerąją vietelę“. Pernai viena bendrovė savo darbuotojoms liepė „tomis dienomis“ nešioti raudonas apyrankes, kad viršininkai žinotų, kodėl jos dažniau eina į tualetą.

Dar kiti darbdaviai savo pavaldiniams įteikė elektronines įėjimo į tualetus korteles, kad galėtų kontroliuoti, kiek laiko jie ten užsibūna.

Šis patiekalas turi mažai kalorijų, todėl tinka tiems, kurie stengiasi numesti nereikalingus kilogramus.

Reikės:

2 burokėlių,

100 g džiovintų slyvų,

svogūnų laiškų,

3 česnako skiltelių,

2 salotų lapelių,

2 šaukštų vyno arba „Balsamico“ acto,

4 šaukštų graikinių riešutų arba alyvų aliejaus,

druskos, pipirų.

Burokėlius užpilkite vandeniu ir virkite 40 minučių, po to nuliekite šaltu vandeniu. Atvėsusius burokėlius nulupkite ir sutarkuokite stambia tarka.

Česnako skilteles ir svogūnų laiškus smulkiai supjaustykite. Dalį svogūnų laiškų pasilikite papuošimui. Slyvas supjaustykite į 4 dalis. Sudėkite į burokėlius, pabarstykite druska, pipirais, užpilkite actu ir aliejumi, gerai išmaišykite. Sudėkite į salotinę ant žalių salotų lapų. Pabarstykite svogūnų laiškais.

„Tėti, tėveli...“ Ką reiškia šie žodžiai vaikui? Mes ir toliau tvirtiname: „Vaikas turi turėti tėvą!“ Bet kodėl? Genetinis rinkinys jau užprogramuotas, žmogus atėjo į pasaulį iš motinos pilvo. Visuomenėje jis dar ne sykį susidurs su vyriškos lyties atstovais. Tai koks tuomet tėvo vaidmuo?

Anksčiau tėvai buvo asocijuojami su savotiška ezoterine būtybe, reikalaujančia pagarbos ir visiško paklusnumo. Iš dalies tai buvo susiję su dvasiniu Dievo Tėvo traktavimu. Kita vertus, iš tėvo buvo tikimasi beribės meilės ir pasiaukojimo dėl savo vaikų.

Keičiantis laikams šis supratimas nublanko, jį išstūmė nauji vyro vaidmenys visuomenėje. Apie kokį paklusnumą gali būti kalbama, jei tėvas elgiasi taip, kad jį tenka laikyti netobulu (geria, nesirūpina šeima ir pan.)? Nesantarvė šeimose ir skyrybos tapo įprastu reiškiniu. O juk visuomenės tradicijos formavosi ne šiaip sau.

Kai šeimoje gimsta mergaitė, pirmą bendravimo su vyru patirtį ji gauna būtent iš kontaktų su savo tėvu. Sakoma, kad moteris išsirenka sau vyrą, panašų į tėvą. Ji įtartinai kartoja savo šeimos, motinos ir tėvo santykių modelį, nesvarbu, ar jis atrodo blogas, ar geras.

Nepažinusios tėvo mergaitės paprastai nedrįsta užkalbinti klasės draugų. Jų santykiai su priešinga lytimi dažniausiai baigiasi konfliktais. Užaugusios tokios merginos kelia vaikinams nepaprastai didelius reikalavimus, paremtus savo fantazijomis, nesugeba atskirti vaidmenų šeimoje ir net kitaip aiškina sąvoką „meilė“.

O berniukai? Jie gyvena pagal tėvų pavyzdį. Nuo 3–5 metų jie modeliuoja savo elgesį pagal tėvą. Jei šeimoje be tėvo išaugs ne visai „mamytės sūnelis“, tai įsivaizduoti jį rūpestingu ir stipriu vyru santykiuose su moterimis bus sunku.

Įdomią išvadą neseniai padarė Australijos mokslininkai: tėvų griežtumas yra atvirkščiai proporcingas sūnų svoriui. Kuo daugiau kontrolės ir dėmesio vaikui, tuo mažesnė tikimybė, kad jis nutuks. Anksčiau buvo manoma, kad dėl vaikų nutukimo turi būti atsakingos tik motinos. Tėvo auklėjimas padeda berniukui išlaikyti ne tik gerą psichinę, bet ir fizinę formą.

Tenka daryti išvadą, jog žmogus, nuo gimimo nepažinęs dviejų pasaulių – vyro ir moters – bus ribotas ir sunkiau orientuosis aplinkoje.

Dar viena svarbi nuo seno susiklosčiusi vyro paskirtis šeimoje – apsaugoti savo atžalas, tuo pačiu ir savo moterį. Jo apsauga – tai ne tik fiziniai veiksmai, bet ir dvasinis pagrindas. Autoritarinis režimas negali teigiamai paveikti vaiko psichikos, juo labiau nepagarbus tėvo elgesys su motina. Kai tėvai skiriasi, didžiausią tragediją išgyvena vaikai – vientisas pasaulis suskyla. Jie pasijunta silpni ir pažeidžiami, dėl tėvų skyrybų patirtos traumos juos lydi visą likusį gyvenimą.

Reikėtų paminėti dar vieną problemą, kuri pasitaiko net darniose šeimose: vaikiškas pavydas. Ypač šeimose, kur auga mergaitės. Įgimtas dukters konkurencijos instinktas pasireiškia agresija motinai ir tėvo kaip savo vyro suvokimu. Tokią situaciją paprastai sukelia netinkamas tėvo elgesys, kai jis lepina dukrą kaip savo mylimąją, dovanoja jai dovanas, viską leidžia. Vyrams dažnai lengviau auklėti sūnų nei dukrą. Kaip elgtis su sūnumi, jie žino, o kaip su dukra – nelabai. Čia būtina suderinti švelnumą su griežtumu. Santykių su priešinga lytimi pamokas dukrai jis turėtų duoti per žmoną. Meilus jo žvilgsnis į motiną ir pagarba jai įstigs dukrai į sąmonę ir ji bandys ateityje tokį modelį pritaikyti savo santykiuose su būsimu vyru.

Tėvui šeimoje tenka ne mažesnė atsakomybė už vaikus nei motinai.

Paprastai moterys savaitgalį stengiasi pagaminti šeimai kažką skanaus. O rezultatas būna toks kaip visada: kaupina šiukšliadėžė, neplautų indų kalnas ir jokio dėkingumo. Nejaugi tai tęsis amžinai?

Ir visą poilsio dieną prie puodų praleidusi moteris prisiekia: „Viskas! Tai buvo paskutinis kartas! Daugiau jokių pyragų, jokių cepelinų! Užteks ir šaldytų koldūnų!“ Deja, tai nėra geriausia išeitis.

Kad savaitgalis, net jeigu jį praleidžiate virtuvėje, prabėgtų smagiai, reikia įsidėmėti kelias taisykles:

1. Į virtuvę įženkite tik su gera nuotaika.

Niekada neikite į virtuvę prastai nusiteikusios. Kitaip būtinai maistas prisvils ar lėkštė iškris iš rankų. Pirmiausia nusiraminkite, paklausykite mėgstamos dainos, pamedituokite. Svarbiausia, kad jūsų nuotaika būtų džiaugsminga ir rami.

2. Savaitgalio šūkis: „Viską darome drauge!“

Žinoma, virtuvėje gali būti ankštoka keliems asmenims, bet užtat kaip smagu, kai vakarienę gamina visa šeima. Jeigu jūsų šeima susideda iš dviejų asmenų, tai bendras triūsas virtuvėje gali lengvai peraugti į romantišką vakarienę su dar romantiškesniu tęsiniu. Pabandykite sudominti šeimą originaliais receptais ar intriguojančiomis istorijomis. Būtinai kiekvienam suraskite darbo.

3. Neskubėkite!

Net jei nespėjate pagaminti kažko pietums, nieko baisaus. Per kelias minutes niekas iš bado nesugrauš stalo. Skubėjimas tik trukdys jums ir per daug išvargins.

4. Gražūs indai.

Visi indai, visi virtuvės rakandai, kuriuos naudojate, turi būti idealios būklės. Ištraukite užkištą seną močiutės servizą ar vestuvių proga padovanotą arbatinį ir padėkite ant stalo, išgaląskite peilius ir pajusite, kad kur kas maloniau tapo darbuotis virtuvėje.

5. Indus plauna kiti!

Įveskite namuose taisyklę: „Kas gamina valgį, tam nereikia plauti indų!“ ir jūsų gyvenimas palengvės ne tik savaitgalį.

6. Prie stalo mėgaukitės bendru valgiu.

Prie vakarienės stalo pamirškite nuoskaudas, kitų nusižengimus ir viską, kas prisikaupė per savaitę. Pasidžiaukite, kad susirinko visa šeima kartu. Padėkokite visiems už pagalbą. Artimieji turi pamatyti jus linksmą ir laimingą, nepaisant sunkios dienos.

7. Pasinaudokite teise į poilsį.

Po vakarienės nepamirškite, kad nurinkti stalą šį kartą priklauso ne jums. Paveskite šį rūpestį vyrui ir vaikams – juk jūs taip stengėtės dėl jų, todėl dabar galite atsikvėpti. Nusišypsokite sau ir pamatysite, jog laisva diena prabėgo kur kas lengviau.

Mūsų močiutės žinojo nemažai pigių ir veiksmingų būdų, kaip sustiprinti nusilpusius plaukus. Kartais ir šiuolaikinei moteriai verta prisiminti jų naudotas gudrybes.

* Blondinėms nuo slinkimo padeda reguliarus plaukų plovimas stipria ramunėlių arbata.

* Puiki ir pigi priemonė nuo plaukų slinkimo: tris kartus per savaitę įtrinti galvos odą 200 g dilgėlių šaknų, 1/2 litro acto ir 1 litro vandens nuoviru.

* Plaukus galima sustiprinti kasdien juos šukuojant šepečiu į visas puses. Toks masažas pagerina galvos odos kraujo apytaką.

* Kartą per savaitę naudinga galvos odą įtrinti tarkuoto česnako ir svogūno sultimis ir palaikyti 1 valandą aprišus galvą. Po to plaukus gerai išplaukite.

* 2 šaukštus dilgėlių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 30 minučių, nukoškite ir sumaišiusi su puse litro šilto vandens skalaukite plaukus.

* 3 šaukštus ajerų šaknų užpilkite puse litro vandens, pavirinkite 15 minučių. Šiuo nuoviru skalaukite galvą.

* Sumaišykite 2 šaukštus kefyro, pusės citrinos sultis, 1 šaukštą medaus, 1 išplaktą kiaušinio trynį ir 2 šaukštus brendžio. Gautu mišiniu įtrinkite galvos odą, apriškite rankšluosčiu ir palaikykite 30 minučių. Po to kaukę kruopščiai nuplaukite šiltu vandeniu.

 Keli faktai apie plaukus

* Galvos plaukai paauga maždaug 1 cm per mėnesį.
* Vienas plaukas gyvuoja 2-6 metus, po to iškrenta ir pakeičiamas nauju.
* Normaliai per dieną iškrenta apie 50-150 plaukų.
* Plaukai būna 0,5-0,15 mm skersmens.
* Plaukai greičiau auga vasarą nei žiemą.
* Šviesiaplaukiai turi apie 140000 plaukų ant galvos, tamsiaplaukiai -- apie 100000, o raudonplaukiai -- 90000.

Caitlin Flanagan neseniai išleido knygą „Girl Land“, kurioje bando analizuoti žalingą interneto įtaką paauglėms. Keistoki rašytojos pareiškimai sukėlė tikrą internetinę audrą.

„Girl Land“ – knyga apie moters paauglystės laikotarpį. Tai periodas kuomet mergaitė atsisveikina su vaikyste ir tampa moterimi. Knygoje aptariamos pasimatymų, seksualinio gyvenimo ir kitos skambios temos, kurios, žinoma, iš karto traukia skaitytojus. Tiesa, nors knygoje rašoma apie šiuolaikinės paauglės gyvenimą, joje visgi daugiau žiūrima į istoriją . Tikros analizės iš ties labai mažai, tačiau apstu iš piršto laužtų teiginių, kuriems nebuvo atliekami jokie tyrimai.

„Šiuolaikinė kultūra tiesiog perkrauta ekshibicionizmu, tai yra, savęs pristatymu pasauliui pačiu paprasčiausiu būdu. Neliko asmeninės žmogaus erdvės, tai labiausiai kenkia jaunoms merginoms“,– rašė 50 metų C. Flanagan.

Tokie eseistės pareiškimai užkūrė tikrą internetinį karą. Ją ypač sukritikavo žymiausi pasaulio žurnalistai, kaltindami Flanagan senamadiškumu, konservatiškumu ir mergaičių vertimu į aukas. Kritikams ypač užkliūva faktas, kad buvusi mokytoja imasi rimtos jaunų merginų psichoanalizės. Ir ne tik – Flanagan teikia, kad moterys turi patikti viską padaryti, kad patiktų vyrams, todėl privalo sėdėti namuose ir prižiūrėti vaikus (kol vyras „uždirbs duoną“).

Tiesa, pati Flanagan su kritikais nesutinka. Pati rašytoja teigia, kad remia abortus, homoseksualus ir savo politines pažiūras apibūdina kaip demokratiškas. „Knyga tapo ginčų objektų, nes žmones tiesiog bijo pažvelgti realybei į akis. Mano amžiaus žmonės bijo pasirodyti senamadiškais, todėl ima aršiai ginti internetą. Aš juk nesakau, kad paauglėms reikia uždrausti juo naudotis, tiesiog metas atprasti visiems skelbti, ką vilkėjo mokykloje“, – teigė rašytoja. Ir čia pat priduria, kad pati visiškai nėra prieš internetą ir praleidžia jame nemažai laiko.

Nuolat vartojant kofeiną, gali pakisti svarbiausio moteriško hormono – estrogeno lygis, išsiaiškino mokslininkai. Tyrimas parodė – kasdien po du puodelius kavos išgeriančių azijiečių organizme buvo didesnis estrogeno lygis.

O po du puodelius kavos kasdien išgeriančių europiečių organizme estrogeno lygis buvo gerokai žemesnis, rašo „The Times of India“. Tyrėjai atsižvelgė ne tik į moterų organizmą su kava patenkantį kofeiną, bet ir į kitų gėrimų (žaliosios, juodosios arbatos, gazuotų gėrimų su kofeinu) vartojimą.

Ankstesni bandymai su gyvūnais parodė, kad kofeinas gali veikti ovuliacijos procesą. Siekdami patikrinti šią teoriją mokslininkai 2005 – 2007 m. stebėjo 250 moterų nuo 18 iki 44 m. amžiaus.

„Kofeino vartojimas iš tiesų turi įtakos estrogeno lygiui vaisingų moterų organizme. Visgi svyravimai nedarė didelės įtakos ovuliacijai“, –aiškino tyrėjai.

Kita vertus, žinoma, kad moteriškam ciklui svarbus estrogeno lygis, sutrikdžius balansą galimos įvairios ligos: endometriozė, osteoporozė, pieno liaukos ir kiaušidžių vėžys.

Gana dažnai namus puošia ne tik paveikslai, bet ir fotografijos. Priežasčių tam tikrai nemažai – nuotraukas dabar galima atspausdinti ant drobės, joms pritaikyti porėmius ir rėmus, praturtinančius interjero vaizdą. Be to, dabar vis dažniau žmonėms maga išmėginti profesionalias fotosesijas. Dauguma ir namuose, turi tokius fotoaparatus, kad nuotraukų kokybė tinka spausdinti afišoms ir plakatams. Be to, tai pigesnė paveikslų alternatyva.

Dar yra viena kategorija žmonių, kurie mėgsta visas artimųjų nuotraukas rėminti ir jomis puošti savo darbo stalą, taip norėdami sukurti savo įvaizdžio tęstinumą – parodyti, kokia svarbi jiems šeima.

Nuotraukoje matote svetainę, kurios pagrindinis akcentas – fotografijų siena. Parinktas vienijantis rėmelių ir spalvinis tipas, jos tarsi pasakoja šeimos istoriją. Taigi, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, kai norisi namus papuošti fotografijomis?

Pirmiausia, apmąstykime, kokias nuotraukas norėtumėme matyti ant sienų. Anksčiau buvo labai madinga namus puošti šeimos fotografijomis, gražiuose rėmuose. Sienos tarnavo, kaip šeimos fotoalbumai:

Dabar vis dažniau nugali miestų, architektūros vaizdai – žmonės vis daugiau keliauja, o gražiai įrėmintos kelionių nuotraukos – smagūs prisiminimai. Be to, jei namus lanko ne tik artimieji – gal būt norėsis, kad pašaliniai matytų tik jūsų skonio apraiškas, o ne vaikus.

Apie darbomaniją kalbama tada, kai žmogus skiria darbui nenormaliai daug laiko ir jėgų, kai jo elgsenoje pastebima akivaizdžių priklausomybės požymių. Visos darbomano mintys ir veiksmai būna nukreipti tik į darbą. Laisvalaikis, šeima, santykiai su partneriu, rūpinimasis fizine būkle ir sveikata atsiduria antrame plane.

Daug ir atkakliai dirbantis žmogus paprastai sulaukia pripažinimo. Šefas džiaugiasi atsidavusiu ir pareigingu darbuotoju, giria jį ir kitiems siūlo sekti jo pavyzdžiu. Didesnis profesinis indėlis anksčiau ar vėliau duoda rezultatų – nulemia karjerą ir finansinę sėkmę.

Todėl žmogui sunku pastebėti, kad dėl jo fanatiško darbo kažkas gyvenime pasidarė negerai ir kenčia sveikata. Galbūt jūs jau išgirdote įspėjamųjų priekaištų iš draugų rato ar partnerio, bet nenorite su jais sutikti.

Galbūt patys vidujai jau tyliai suabejojote, ar jūsų maniakiškas darbas dar normalus. Galbūt pajutote pirmuosius fizinius požymius, kad jūsų kūnui tenka per didelis krūvis. Dažniausi darbomanijos simptomai: padidėjęs kraujo spaudimas, širdies problemos, jautrus skrandis, galvos skausmai, nuolatinis ūžimas ausyse. Darbomano mintys nuolat sukasi apie darbą, net laisvalaikiu. Jis nebegali sustoti ir pailsėti.

7 patarimai, kaip gelbėtis nuo darbomanijos

1. Išsiaiškinkite savo atkaklaus darbo motyvus.

Paklauskite savęs: „Kas atsitiktų, jei aš kasdien dirbčiau tik aštuonias valandas, o savaitgaliais ilsėčiausi?“ Kuo jūs tada užsiimtumėte? Kaip jaustumėtės? Ko jums trūktų?

Iš principo žmonės gana sąmoningai pasirenka tokius elgesio būdus, kurie jiems žada naudos ar pelno arba apsaugo nuo kažkokio pavojaus, negerovės.

Darbonaijos atveju žmogus gali įžvelgti naudą pasirinkdamas darbą kaip svarbiausią gyvenimo tikslą. Arba jis nemano, kad apleisdamas savo kūną ir šeimą daro jiems žalą. Arba bijo pavojų ir nuostolių, kuriuos patirtų, jei pradėtų dirbti nebe taip intensyviai.

Kuo gali būti naudinga darbomanija?

Pabėgimas į darbą gali būti bandymas:

· išvengti problemų ir konfliktų šeimoje,

· stiprinti pasitikėjimą savimi,

· sulaukti dėmesio, pagyrimų ir pripažinimo,

· užpildyti vidinę tuštumą,

· įveikti gyvenimo krizę (pavyzdžiui, po skyrybų, netekties, ligos, amžiaus vidurio krizę),

· suteikti gyvenimui prasmę,

* sumažinti menkavertiškumo jausmą.

2. Pripažinkite, kad turite problemą dėl savo požiūrio į darbą.

Jeigu jūs visur siekiate tobulybės, bus sunku prisipažinti sau, kad šiuo metu jūsų elgesys jums kenkia. Nesmerkite savęs dėl to. Jūs pasirinkote tokią strategiją gerų ketinimų skatinami ir nematėte kitos tinkamos alternatyvos. Verčiau pasiryžkite pakeisti savo elgseną.

3. Ieškokite alternatyvaus elgesio būdo.

Darbomanijos lengvai neatsikratysite tiesiog nusprendę daugiau laiko skirti šeimai, laisvalaikiui ir poilsiui. Jūs turite sąmoningai ieškoti kitų kelių, kuriais sveiku būdu pasiektumėte tai, ką gaunate per savo alinantį darbą. Galbūt reikėtų išmokti stiprinti pasitikėjimą savimi ir tapti nepriklausomu nuo kitų pripažinimo ir patvirtinimo. Galbūt vertėtų susirasti hobį, kuris užpildytų ir suteiktų pasitenkinimą.

4. Sudarykite vertybių sąrašą.

Pasvarstykite, kokios vertybės jūsų gyvenime svarbiausios. Tai galėtų būti sveikata, šeima, gyvenimo džiaugsmas, profesinė sėkmė, meilė, materialinė padėtis, finansinė gerovė, saugumas, laisvė, tobulėjimas, draugystė, malonumai, kelionės, kūryba.

Galbūt jūs atrasite vertybes, kurios ateityje galėtų būti nebe tokios svarbios, pavyzdžiui, karjera ir profesinė sėkmė.

5. Sudarykite konkretų planą.

Pasvarstykite, ką konkrečiai galėtumėte dabar ir ateityje padaryti, kad įgyvendintumėte svarbiausias savo išvardintas vertybes.

6. Pakeiskite netinkamas nuostatas.

Apsvarstykite, kaip turėtumėte pakeisti savo pagrindines nuostatas, kad ateityje elgtumėtės kitaip. Pavyzdžiui: „Mano kūnas yra ištikimas mano palydovas ir aš nuo šiol juo rūpinsiuosi. Atkreipsiu dėmesį, kai jis bus pavargęs ir suteiksiu poilsį“ arba „Noriu išsaugoti šeimą. Todėl savaitgalius praleisiu kartu su ja“.

7. Įgyvendinkite savo planą.

Kasdien skirkite pietų pertraukai bent pusę valandos ir nueikite į kavinę pavalgyti, net jei nejaučiate alkio. Įpraskite dirbdami daryti pertraukėles ir atsipalaiduoti, pavaikščioti ar atlikti kvėpavimo pratimus. Laisvalaikiu sąmoningai skirkite laiko bendravimui su artimaisiais ir draugais.

Pusę Europos sukausčius neregėtiems šalčiams, prisiekę sveikuoliai džiaugiasi, kad pagaliau gerokai atšalo, ir jie gali maudytis eketėse, nes iki Naujųjų žiemos, galima sakyti, nebuvo – tik kelis kartus pasnyguriavo. Ledinis vanduo jų negąsdina – organizmas įpratęs, nes maudosi ištisus metus.

Po maudynių – tarsi prie laužo

„Žiemą maudytis atvirame telkinyje – šilčiau nei vasarą. Vasarą vanduo šaltesnis už orą, o žiemą – šiltesnis: jeigu oro temperatūra 15–20 laipsnių šalčio, tai vandens – 4 laipsniai. Taigi pasakymas, kad ruoniai šildosi eketėje, atitinka teisybę. Šildomės, bet trumpai – tikrai ne pusvalandį, o vos minutę“, – paprašyta paaiškinti, kaip nesušąla ir po ledinių maudynių nenumiršta, šypsodamasi aiškino Vilniaus sveikuolių klubo „Gilužis“ vadovė Genutė Slavinskienė. Niurktelėję vandenin drąsuoliai greit iššoka, nusišluosto, apsirengia, karštos arbatėlės iš termosiuko išgeria ir keliauja namo. Viskas užtrunka vos pusvalandį.

„Po maudynių kūnas maloniai dega. Tarsi arti prie laužo stovėtum. Net nesinori rengtis. Paskui pusę dienos kūnas atrodo kaistantis“, – ne sykį po maudynių patirtą malonumą bando nusakyti G. Slavinskienė.

Visus, besidominčius sveika gyvensena ar tik laukiančius progos niurktelėti į ledinę eketę, G. Slavinskienė kviečią šį šeštadienį, apie vidurdienį, atvykti į Pilaitę, prie Salotės ežero, kur vyks maudynės „Vilniaus ruoniai 2012“. Programoje – šventės atidarymas, žvalumo mankšta, bėgimo varžybos, maudynės eketėje, ,,indėniška“ pirtis ant ežero kranto, sveikuoliškas pyragas, arbata, košė, laužas, žaidimai, apdovanojimai. Po maudynių sveikuoliai kaitinsis pirtyje, šoks į eketę, išlipę vėl kaitinsis pirtelėje...

Ledinis vanduo gydo

Žinoma, visos šios atrakcijos numatytos tik šventės dalyviams. Smalsuoliams viską teks stebėti iš šalies ir varvinti seilę. Tačiau apsisprendę jie taip pat gali prisijungti prie ruonių. „Tereikia nebijoti, nusimesti striukę ar kailinius, kartu su mumis pabėgioti, padaryti mankštą, gerai įšilti ir suprakaituoti. Tada pats užsimanysi nusirengti, atsigaivinti ir kelioms sekundėms niurktelėtų į eketę. Gal ir antrą kartą tai padarysi“, – ruonių maudynių pradžiamokslį išdėsto G. Slavinskienė.

Ji pati į sveikuolių veiklą pasinėrė prieš dešimtmetį, sulaukusi 50-ties. Puikiai prisimena pirmąsias savo maudynes, kurioms ryžosi susirinkus grupelei bendraminčių. Visi pabėgiojo, padarė mankštą, apšilo ir nėrė į eketę. Nieko blogo nenutiko. „Šaltas vanduo gydo, ramina, nuotaiką kelia“, – sako Genutė. Aišku, jeigu neturėsi saiko ir proto, 10–15 minučių eketėje maudysiesi ir plaukiosi, tai sušalsi. Bet jeigu tik 10–15 sekundžių, nieko blogo. Vienintelis pavojus – neatsargiai nardydamas, plaukiodamas gali palįsti po ledu ir neišlįsti.

Įprastai iškertamos eketės dydis būna 3x5 m. Savaitgaliais prie G. Slavinskienės pamėgto Salotės ežero susirenka apie 20 žmonių, tad vietos eketėje užtenka maždaug keturiems žmonėms. Kol vieni maudosi, kiti apšilinėja. Kai pirmieji išlipa, sušoka kiti. Yra sveikuolių, G. Slavinskienės teigimu, visą žiemą ežere besimaudančių kiekvieną dieną. Jie ir neleidžia eketei užšalti. Kitaip tektų ją kirsti kiekvieną dieną, o tai – nedidelis malonumas. Kartais ledo sluoksnis gali siekti kelias dešimtis centimetrų, tik virš eketės kiek plonesnis.

Ledines maudynes inspiruoja adrenalino poreikis

Nenuostabu, kad nuo šalčio sproginėjant radiatoriams bei šilumos trasoms, sveikuoliai tikina, kad šalčiai jų negąsdina. Kailiniuoti nevaikšto, bet ir nesišaldo – rankas, kojas, galvą laiko šiltai ir yra sveiki. G. Slavickienė sako, kad per tuos dešimt metų, kai maudosi eketėje, sloga, kosuliais, gripu ir peršalimo ligomis nesirgo.

Kaip išsiugdyti tokį puikų imunitetą, kaip pasiruošti maudynėms, kad po jų nesusirgtum? Nuo ko pradėti? „Mes nubėgam 1–2 kilometrus. Kas kiek gali, pagal amžių. Vyresni mažiau, jaunesni – daugiau. Padarom mankštą ir neriam į eketę. Pasiniurkai, paneri kokius 3 kartus, išlipi, nusišluostai rankšluosčiu ir apsirengi, arbatėlės karštos išgeriam. Pasikalbam ir išsiskirstom“, – būtinybe tapusį ritualą nusako moteris.

G. Slavinskienė niekada nesiskundė sveikata, visą gyvenimo buvo atspari ligoms, o jos norą maudytis eketėje paskatino troškimas išbandyti ką nors naujo, gal net adrenalino poreikis, be to, susiorganizavo sveikuolių klubas, susibūrė bendraminčių grupė, ir prasidėjo...

Brandaus amžiaus sulaukusi moteris džiaugiasi – jau dešimt metų ligos prie jos nekimba, neskauda nei sąnariai, nei klubai, nekamuoja nė radikulitas. „Ne vienas iš mūsų niekuo nesiskundžia, nors maudomės bet kokiu oru“, – patikina.

Užgaulų žodį pasako, pavadina nevispročiais

Ne visada aplinkiniai į sveikuolių ruonių veiklą reaguoja sveikai. Kartais praeidami užgaulų žodį pasako, nevispročiais pavadina, pirštą ties smilkiniu pasukioja, bet sako nekreipianti į tai dėmesio. G. Slavinskienė ir nesistebi – stovinčiajam su kailiniais ant kranto ir drebančiam jie tokie iš tikrųjų atrodo: ateina žmogus prie ežero, nusirengia drabužius ir nuogas šmakšt į eketę...

Vilnietė primena, kad Vilniaus sveikuoliai jau ruošiasi didžiosioms maudynėms „Palangos ruoniai 2012“, kurios įvyks vasario 18-ąją prie Palangos tilto. Palanga tą dieną atgyja, nes į tradicinę grūdinimosi šventę suvažiuoja ne tik keli šimtai maudynių mėgėjų, bet ir daug smalsuolių, stebinčių, kaip žmonės neria į ledinę jūrą.

Pasakymą, kad vyrai sveikuoliai, mėgstantys maudytis eketėje, vėliau turi prostatos problemų, G. Slavinskienė neigia: „Abejoju.. Jeigu kam taip nutiko, vadinasi, prieš nerdamas į vandenį jis jau turėjo tą problemą. Juk ta prostata – ne kūno paviršiuje, o viduje. Daugybė vyrų maudosi, beje, tai reikia daryti su pilna šlapimo pūsle. Iššokę iš vandens kai kurie netgi apsitrina sniegu, ir dar nė vienas neperšalo.“