# Wednesday, 21 December 2011

Ar jie tikrai seksomanai?

Meilės nuotykiais išgarsėjusios JAV įžymybės vis dažniau aiškina savo elgesį liguista priklausomybe. Ar tai banalus pasiteisinimas, ar rimta liga?

Ne viena JAV garsenybė, tarp jų golfo žaidėjas Tigeris Woodsas ir buvęs Sandros Bullock vyras Jesse‘as Jamesas, pastaraisiais metais prarado savo gerą vardą dėl daugybės ryšių su meilužėmis. Tokiais atvejais skuba nustatyti diagnozę: sekso manija.

Ar nenumaldomas poreikis laužyti ištikimybę iš tikrųjų yra priklausomybės liga ar tik naujo gyvenimo stiliaus požymis? Į tokius klausimus atsakė vokiečių sekso ekspertas Kornelius Rothas, duodamas interviu žurnalistams.

Vis daugiau garsenybių vadina save priklausomais nuo sekso. Kaip kilo ši perdėtų smaginimųsi banga ?

Ši banga persimeta iš JAV į Europą. JAV sekso manija jau tapo rimta problema. Maždaug 6–8 procentai gyventojų yra priklausomi, o Vokietijoje šiuo metu – mažiau kaip 1 procentas. JAV veikia labai efektingos pagalbos grupės. Jos drąsina žmones prisipažinti apie tai ne tik sau, bet ir kitiems: „Aš esu seksomanas“. Tai yra svarbus žingsnis vaduojantis nuo priklausomybės. Pradinėje fazėje jie bando išsiaiškinti sau, kada ir kur jų sekso nuotykiai iš tikrųjų yra prasmingi.

Ar įžymybės nebando atkreipti visuomenės dėmesio į save pasinaudodami sekso manija? Gal jie tokiu būdu mėgina pasiteisinti dėl savo palaido gyvenimo?

Žinoma, kad pačios garsenybės arba žiniasklaida gali pasinaudoti jų liga reklamos tikslais. Tačiau kai žmogus kreipiasi į kliniką, kuri specializuojasi sekso manijos gydyme, kaip Tigerio Woodso atveju, aš nebūčiau likęs to laikyti atsiprašymu už nedorą elgesį ar neigiama savireklama. Tai veikiau rimtas bandymas įveikti ligą. Iki šiol sekso manija dažniausiai būdavo laikoma nekenksminga ir savotišku prabangos reiškiniu, tarytum tiems žmonėms likimas būtų suteikęs per daug gėrybių. Iš tikrųjų ji kaip ir kiekviena priklausomybė yra rimta psichinė problema. Ji gerokai aptemdo visą žmogaus gyvenimą.

Ar sekso manija yra naujas fenomenas?

Ji egzistavo visada. Anksčiau toks vyrų elgesys buvo vadinamas Don Žuano kompleksu, o moterų – nimfomanija. Dabar problemą sustiprino interneto įtaka. Per internetą pornografija tapo kaip niekad lengvai prieinama. Per pažinčių portalus galima be vargo susirasti sekso partnerių.

Ar įžymybės yra neatsparesni tokiems dalykams, nes jos gauna daugiau viliojančių pasiūlymų nei normalūs piliečiai?

Lengvai gaunamas seksas tikrai vaidina svarbų vaidmenį ir stumia silpnuosius į priklausomybę.

Iš ko atpažįstama sekso manija?

Seksas tampa svarbiausiu dalyku apskritai. Neretai toks žmogus kasdien daug valandų naršo po internetines sekso svetaines, nuolat keičia meilužes ar apgaudinėja partnerę leisdamasis į vienos nakties nuotykius bei prasidėdamas su prostitutėmis. Per konsultaciją su sekso ekspertu paaiškėja, ar už to slypi tik konfliktas su partnere, ar liguista priklausomybė.

Iš ko nusprendžiama, kad reikalinga profesionali pagalba?

Pačiam asmeniui sunku nustatyti, kiek smarkiai jis priklausomas. Dažnai jis lygina save su kitais, kad pateisintų savo elgesį. Gali pasinaudoti neigiamu įžymybių pavyzdžiu: „Bet juk taip elgiasi visi!“ Toks savęs lyginimas su kitais jau yra priklausomybės signalas. Taip pat ir didėjantis kontrolės praradimas: žmogus iš tikrųjų to nebenori ar nebenori daryti tokiu mastu, bet daro, po to jaučiasi kaltas ir vidujai ištuštėjęs. Su laiku priklausomybė jį vis labiau užvaldo Jis praranda normalių užsiėmimų džiaugsmą, pavyzdžiui, nebenori susitikinėti su draugais, ir gerą nuotaiką palaiko tik užsiimdamas seksu. Intensyvumas nuolat didinamas, žmogus vis daugiau laiko gaišta sekso svetainėse. Pagaliau sulaukia atpildo: jį kas nors užklumpa biure, praranda darbą arba su juo išsiskiria žmona.

Ši priklausomybė nėra susijusi su viena medžiaga kaip alkoholizmo atveju?

Viskas, kas žmogui teikia malonumą, gali sukelti priklausomybę. Čia kalbame apie elgsenos priklausomybę. Šiandien žinoma, kad seksomanų smegenyse įvyksta panašūs sensibilizacijos procesai kaip alkoholizmo atveju.

Kaip atsiranda sekso manija?

Priklausomybė atsiranda ten, kur žmogus yra labiausiai pažeidžiamas. Apie 80 procentų seksomanų turi piktnaudžiavimo patirties. Dažnai tai būna seksualinis piktnaudžiavimas arba svarbiausių poreikių nepaisymas vaikystėje. Suaugusiam sunku užmegzti tikrai artimus ryšius su kitais žmonėmis. Priklausomybė visada yra bandymas išgyventi tokius jausmus kaip drąsa, saugumas, gyvenimo džiaugsmas ir savo vertės pojūtis. Apsvaigimas trumpam numalšina šitą troškimą.

Ar vyrai labiau linkę į sekso maniją?

Nuo sekso priklausomų moterų dalis sudaro tik 15–20 procentų. Sprendžiant pagal internetinę sekso maniją, moterys pamažu vejasi. Beje, bulimija turi daug bendro su sekso manija, tai yra moteriška vaikystės traumų perdirbimo forma. Moterys ieško savo reikšmingumo patvirtinimo per patrauklumą, vyrai – per seksualinį aktyvumą.

Ką daryti žmonai, kurios vyras yra seksomanas?

Aš griežtai pasikalbėčiau su juo apie jo elgesį. Jeigu ji suteiks jam galimybę slapta atsiduoti sekso manijai, tai ši priklausomybė tik sustiprės. Patirtis rodo, kad žmonės susitvarko su sekso manija, kai gresia skausmingos pasekmės. Pavyzdžiui, kai partnerė grasina skyrybomis. Labai svarbu, kad ir ją konsultuotų specialistas. Dažnai seksomanų partnerės būna pažeistos skausmingų vaikystės traumų. Tokiu atveju abu partneriai įsipainioję destruktyvios elgsenos pinklėse.

Ar padeda terapija?

- Seksomanas mokosi lytinio susilaikymo. Su laiku ji išmoksta išgyventi praturtinantį ir įpareigojantį seksualumą, susitaiko su savo praeitimi. Du trečdaliai pacientų pakeičia savo žlugdančią elgseną ir sugeba prisirišti prie partnerio.

#    Comments [0] |