# Thursday, 07 February 2013

seksualumas

„Būti kaip visi“, tai yra priklausyti kokiai nors grupei – vienas pagrindinių mūsų poreikių. Ir jeigu visuomenė pripažįsta seksualumą bei jo apraiškas, mes irgi ko gero norėsime tapti seksualiais. Todėl, pasak psichoanalitikų, kai kartais galvojame, kad trokštame sekso, iš tikrųjų norime ko kito – pripažinimo, sėkmės ir kt.

Socialinio pripažinimo siekis

Žiauriame ir konkurencijos pilname pasaulyje moterys perima vyriškos elgsenos ypatumus. Pavyzdžiui, gamyklos direktorė sename rusų filme „Tarnybinis romanas“ arba galingoji redaktorė „Ir velnias dėvi Prada“. Šios moterys gyvena skirtingais laikais, skirtingose visuomenėse, tačiau vis dėlto yra panašios – jos ryžtingos ir elegantiškos, dalykiškos. Ir nesvarbu, ką jaučia, jos visuomet pasitiki savimi ir didžiuojasi savo statusu. Viršininkės ir seksualios moters vampyrės įvaizdis daug kur sutampa.

Pabėgti nuo vienatvės

„Atsiduoti vyrui – tokia kančia! Tačiau aš iškęsčiau viską: ir skausmą, ir kančias, ir pavojų, kad nors sekundę nesijausčiau vieniša...“ – sako Kerol, viena filmo, pastatyto pagal Tenesio Viljamso pjesę „Orfėjus leidžiasi į pragarą“, herojė. Šioje replikoje skamba gili ir liūdna melodija, kurią galbūt daugelis girdėjome savo sieloje: priglausk mane prie savęs, kad nesijausčiau tokia vieniša.

Mes norime pabėgti nuo vienatvės, nuo mirties baimės, kuri visuomet arti vienatvės. Išgyvename, kad negalime užpildyti sielos tuštumos. Ir dėl to ieškome kito žmogaus, kuris galėtų mus „išgelbėti“. Tačiau kaip jį prisivilioti į savo pasaulį?

Seksas – vienas greičiausių būdų pasiekti artumą. Ne vieneri metai turi praeiti, kol draugiški santykiai pasiekia atvirą intymumą, kuris (mes tuo tikime) savaime atsiranda prabudus ryte vienoje lovoje. Aišku, tai ne šimtaprocentinė garantija. Galima ir apsigauti. Tačiau jeigu žmogui jaučiame simpatiją, kartu praleista naktis – puiki galimybė artimiems santykiams atsirasti.

Būdas „prisirišti“ partnerį

Jeigu jau užmezgėme artimus santykius, kaip juos išlaikyti? Ar daug moterų, o ir vyrų sutiks, kad jų partneris malonumo ieškos ir su kitais? Beje, psichologai teigia, kad vyrų savimeilė užgaunama ypač stipriai, jeigu jų moterys pasirenka kitą partnerį. Žodžiu, mes dažnai geidžiame sekso dėl to, kad partneris liktų su mumis. Šeimos psichologai tvirtina, kad šeima, kurioje sutuoktiniai neužsiima seksu – tai jau santykiai pagal susitarimą. Specialistai nelabai tiki meile be sekso.

Pamaloninti savo kūną

Kūną mes dažnai „išnaudojame“. Netgi tada, kai „vedame“ jį į baseiną ar masažą, tai darome ne dėl to, kad labai mylime ir norime jam suteikti malonumo, o todėl, kad siekiame jam suteikti tinkamas formas ar apimtis. Neretai kamuojame jį sporto salėje ar verčiame prakaituoti pirtyje visiškai neįsiklausydami, ko kūnas nori iš tiesų.

Labai retai draugė draugei padaro masažą. O pakaso nugarą? Net ir toks prisilietimas gali būti nesuprastas. Ypač jeigu kalbėtume apie vyrus. Apsikabinimai, švelnūs prisilietimai, bučiniai... Visa tai uždrausta, nes taip jau susiklostė kultūriškai visus šiuos dalykus mes priskiriame seksui. Dėl to kartais juo užsiimame, o iš tiesų galbūt viso labo norėjome, kad kas švelniai paglostytų galvą.

Norime sekso

Aišku, mylimės ir dėl to, kad tiesiog norime sekso. Jis mums patinka, nes suteikia malonumo ne tik mums patiems (jogos pratimai irgi teikia malonumo), bet ir kitam žmogui. Žinome, kad pasidalytas skausmas – dvigubai mažesnis, o džiaugsmas – dvigubai didesnis. Todėl kai pora moka mėgautis vienas kito artumu, jų santykiams niekas negresia.

Komentaras

Filosofas Michailas Epšteinas:

Seksualumas tai – „noriu“, erotika – „geidžiu“. Norėti – reiškia jausti ko nors trūkumą (maisto, gėrimo, artumo). Tuo tarpu geismas tai – perteklius, tai poreikis būti kažkuo daugiau nei esu. Žodžiu geisti būti geidžiamam. Tai erotikos etika, kuri nesuderinama su prievarta. Nes aš trokštu turėti ne tave, o tavo geidimą manęs. Aš geidžiu, kad tu geistum manęs.

Erotika tai – nesibaigiantis partnerių troškimų dialogas, kuriame seksualiniai dalykai – kūnas, jo organai ir zonos – yra ne tikslas, o bendravimo priemonės. Šiuo atvejus erotologija suartėja su lingvistika. Kaip bet kuri kalba yra atsakas į kitą kalbą, taip mūsų troškimai kalbasi su kitų troškimais. Kaip įvairūs galimi žodžių junginiai ir išraiškos priemonės, taip beribiai ir troškimai, kuriais keičiasi mylintieji ir mylimi, pavydintieji ir besitikintys būti mylimi.

#    Comments [0] |