Page 1 of 1 in the kompiuteriai category
# Wednesday, 21 March 2012

Kaip nenukenteti nuo kompiuterio

Daugumai naudojimasis kompiuteriu - tarsi stebuklas. Jis tapo pagalbininku mokantis, dirbant, bendraujant, tačiau visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad už ilgalaikį ir neatsakingą naudojimąsi kompiuteriu, sumokame savo sveikata. Labiausiai nukenčia akys, vystosi priklausomybė kompiuteriui.

Psichologai teigia, jog priklausomybė nuo kompiuterio yra tokia pati kaip ir priklausomybės nuo tabako, alkoholio, narkotikų, azartinių lošimų. Specialistų duomenimis apie 10% kompiuterio ar interneto vartotojų yra visiškai priklausomi. Kompiuteris ypač kenkia vaikų akims. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistai, apibendrinęs 2011/2012 m. m. mokinių sergamumo duomenis, išskiria, kad daugiau kaip pusė (58,2 proc.) mokinių turi regos sutrikimų – dominuoja toliaregystė, trumparegystė ir astigmatizmas. Daugiausia regos sutrikimų diagnozuota 1– 4 klasių grupės mokiniams.

“Vaikams, praleidžiantiems daug laiko prie kompiuterio atsiranda ne tik regos bet ir psichoneurologiniai, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai, nutukimas. Tėveliai turėtų prižiūrėti, kiek laiko jų atžala naudojasi kompiuteriu ir užtikrinti, kad darbas kompiuteriu būtų saugus “, - sako Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro atstovė Ramunė Januškaitė. Visuomenės sveikatos specialistė su kompiuterių daroma žala sveikatai supažindino Klaipėdos Gedminų ir A. Rubliovo pagrindinių mokyklų moksleivius.

Saugokite akis!

Per dieną 9 – 12 metų vaikams patartina prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 45 minutes, darant 15 minučių pertrauką. Vyresniems – iki 2 valandų, kas 30 minučių darant pertraukas, kurių metu būtina pakeisti kūno padėtį – pasivaikščioti, atlikti akių mankštos pratimus arba nors pažiūrėti į toliau esančius daiktus. Akims mažiau kenkia didesnės įstrižainės bei didesnio dažnio (per 70 Hz) monitoriai. Ilgai žiūrint į vieną tašką, akys nemirksi, išsausėja ragena. Apsaugoti akis nuo išdžiūvimo gali mirksėjimas ir dirbtinės ašaros.

Dirbdami kompiuteriu nepamirškite daryti pertraukų. Jų metu atsistokite, pavaikščiokite, atlikite mankštos pratimus, skirtus akims, nugarai, pečiams. Jei leidžia galimybės pertraukėles praleiskite gryname ore. Palepinkite akis masažu:

· Akims padės kas 30-40 minučių atliekama akių mankštą, kuri užtruks apie 3 minutes.

· Stipriai užsimerkite ir plačiai atmerkite akis. Kartoti– 6 kartus (30 sekundžių)

· Pažvelgti į viršų 1-2 sekundes, po to nuleisti žvilgsnį žemyn. Kartoti 6 kartus

· Pažvelgti į kairę1-2 sekundes, po to į dešinę. Kartoti 6 kartus

· Greitai mirksėkite 10 sekundžių

· Akimis sukite po 4 ratus pagal laikrodžio rodyklę, po to į priešingą pusę

· Tą patį pratimą atlikite užmerktomis akimis

· Uždenkite akis delnais 2-3 sekundėms

Pasirinkite tinkamą apšvietimą

· Jeigu apšvietimas yra netinkamas, gali pradėti skaudėti ne tik akis, bet ir galvą

· Šviesos kiekis turėtų būti optimalus, kad ekranas būtų aiškiai matomas

· Per ryški šviesa atsispindi ekrano paviršiuje, todėl ilgiau dirbant labai pavargsta akys

· Nuo nepageidaujamų saulės spindulių geriausiai apsaugo žaliuzės

Išsirinkite patogią kėdę

· Dėl netinkamai parinktų baldų gali atsirasti nugaros skausmai, išsivystyti pakitimai kaulų – raumenų, kvėpavimo, širdies sistemose

· Atsiminkite, kad sureguliavus kėdės aukštį, šlaunys turi būti horizontalioje padėtyje, o kojų pėdos patogiai remtis į grindis

· Kėdės sėdimosios dalies polinkio kampas turi būti nežymiai pasviręs į priekį

· Nugara turi patogiai remtis į atlošą. Atlošo išlenkimas turi būti klubų aukštyje

· Porankiai - alkūnės aukštyje

Dirbkite prie tinkamo stalo

· Stalą rekomenduojama statyti prie lango

· Reguliuodami stalo aukštį nepamirškite, kad monitoriaus centras turi būti 15-20cm žemiau akių lygio

· Atstumas tarp klaviatūros apačios ir šlaunų turėtų būti ne mažesnis 5 cm.

· Klaviatūros aukštį sureguliuokite taip, kad plaštaka ir dilbis būtų viename aukštyje, o riešo nereikėtų lankstyti dirbant

· Dabar labai populiarūs kompiuteriniai stalai su slankiojančia lentynėle klaviatūrai. Ji dažniausiai būna pilvo srities lygyje, todėl spinduliuotė tiesiogiai veikia lytines liaukas.

#    Comments [0] |
# Wednesday, 29 February 2012

Smegenys greitesnes uz kompiuteri

Nauji mokslo atradimai verčia atsisakyti daugybės iki šiol galiojusių stereotipų bei iš tiesų įrodo, kad proto galia egzistuoja. Mums žengiant paprasčiausią žingsnį įsijungia milžiniškas nervinių ląstelių tinklas, kuris apskaičiuoja, kokie mechanizmai šiam veiksmui turi būti paleisti. Jei tai atliktų pats greičiausias šiuolaikinis kompiuteris, norėdami išeiti iš patalpos pro duris, užtruktume 3-4 savaites. Taigi niekas neprilygsta biologiniam kompiuteriui, tačiau kaip jį teisingai naudoti, kad jis tobulėtų, užuot sunykęs?

Skaitant labai aiškų arba visiškai neaiškų tekstą įsijungia tik 5 proc. nervinių ląstelių

Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius prof. Albertas Skurvydas, pristatydamas Vilniaus knygų mugėje savo naują knygą – „Modernioji neuroreabilitacija. Judesių valdymas ir proto treniruotė“, pabrėžė, kad mūsų smegenys tobulėja esant dviem sąlygoms – originaliam mąstymui ir įdomiai aplinkai. Taip pat labai svarbu visas problemas spręsti pačiam, o ne pagal kitų pavyzdį.

„Yra paskaičiuota, kada mažiausiai dirba smegenys. Skaitant labai aiškų arba visiškai neaiškų tekstą įsijungia tik 5 proc. nervinių ląstelių, sprendžiant problemas pagal pavyzdį – 5 proc., mėgdžiojant kitų veiklą – 4 proc., aktyviai padedant kitam asmeniui – 3 proc., nusirašinėjant – 1 proc., mokantis nematant prasmės – 0,001 proc., mokantis labai bijant arba smarkiai supykus – 0,000000000001 proc. Taigi jei jums viskas labai aišku, ką dabar šneku, vadinasi, jūsų smegenys nedirba. Jei visiškai neaišku – taip pat nedirba. Turi būti per vidurį – šiek tiek aišku ir šiek tiek neaišku. Tuo tarpu kai žmogus pats mąsto, smegenys dirba 99 proc.“, - pasakojo biomedicinos specialistas.

Dar vienas įdomus dalykas, kad gerokai padidina neuronų skaičių smegenyse, vadinasi, pagerina jų veiklą, aerobiniai pratimai: ėjimas, jodinėjimas, bėgimas, aerobikos šokiai, važiavimas dviračiu, irklavimas, plaukimas, slidinėjimas.

„Mums visiems kasdien natūraliai prisigamina apie 40 tūkst. naujų nervinių ląstelių, tačiau per keletą dienų jos žūva. Jei per dieną ne mažiau, kaip 45-60 min., pasivaikštome vidutiniu tempu, nervinių ląstelių atsiranda maždaug 10 tūkst. daugiau. Tačiau norint, kad tos ląstelės išsilaikytų, reikia originaliai mąstyti ne mažiau kaip 2-3 val. per dieną: kažką pamatyti, sužinoti, suprasti nauja. Na, dabar mokslininkai sako, kad reikėtų tam skirti bent jau 15 min. Taigi kuo originalesnis mąstymas, kuo labiau iš kito kampo pasižiūri, tuo labiau dirba smegenys. Tiesa, dabar yra ir tokių teorijų, kad pati originaliausia idėja susiformuoja tada, kai galvos smegenys dirba mažiausiai, t. y. jos turi būti visiškoje tyloje ir ramybėje“, - pasakojo mokslininkas.

Taip pat smegenims labai svarbi aplinka, kurioje žmogus gyvena. Eksperimentai su laboratorinėmis pelėmis parodė, kad jei jos gyvena aplinkoje, kurioje joms įrengta visokių kalnelių, pertvarėlių ir kitokių įdomybių, turi apie 30 proc. daugiau nervinių ląstelių nei tos, kurios gyvena paprastoje dėžėje.

„Žmogaus smegenys tiek geriau tobulėja, tiek geriau atsistato po traumų, jei jos yra įvairioje, įdomioje sensorinėje aplinkoje. Švedijoje šis principas pritaikytas vienoje pradinių klasių mokykloje, kuri labiau primeną įdomų žaidimų kambarį nei tradicinę mokyklą. Taigi kuo aplinka įdomesnė, tuo geriau gali ištobulinti smegenis ir visų rūšių mąstymą. Tiesa žmogus dar turi norėti tyrinėti šią aplinką kuo įvairesniais judesiais ir gauti už tai atpildą, t. y. patirti teigiamas emocijas“, - aiškino A. Skurvydas.

Taigi norint nepasenti, reikia labai stengtis išlaikyti visas buvusias veiklas, kad už jas atsakingi smegenų neuronai nenunyktų ir jų vietos neužimtų kiti. Pavyzdžiui, jei nebesinori sportuoti, įtemptai pamąstyti, būti tarp žmonių, būtina nepasiduoti.

Alkoholis blokuoja informacijos užkodavimą, bet pagerina jos užtvirtinimą

Kalbant apie žinių įsisavinimą, atlikta įdomių tyrimų su alkoholiu. Jis blokuoja informacijos užkodavimą, bet miego metu pagerina informacijos užtvirtinimą. Taigi atsiminti įmanoma tik esant blaiviam, bet išgėrus taurę vyno prieš miegą informacija įsisavinama geriau.

„Eksperimentas buvo atliktas su dviem grupėmis besimokančių žmonių. Viena grupė po mokymosi miegojo, kita prieš miegą išgėrė truputį alkoholio ir tuomet nuėjo miegoti. Po miego abi grupės atliko tuos pačius testus – gėrę alkoholio juos atliko 15 proc. geriau. Mat kuo gilesnis miegas, tuo geriau žinios įsitvirtina. Tiesa yra tyrimas, kad viena porcija alkoholio pagerina informacijos užtvirtinimą, antra nieko neprideda, o trečia jau blogina“, - teigė A. Skurvydas.

Visgi mokslininkas patikino neraginantis šio metodo naudoti praktikoje, nes alkoholis turi kitų pašalinių poveikių.

Beje, požiūris į miegą moksle taip pat labai keičiasi. Anksčiau buvo manoma, kad būtina miegoti bent keturias valandas, tačiau dabar atrasta, kad labai gerą poveikį turi dažnas, tačiau trumpas (5-20 min.) snūstelėjimas. Mat miegas yra ne pasyvus, o aktyvus procesas. Viską, ko išmokstame per dieną, užsifiksuoja miego metu, o trumpos miego pertraukos leidžia užfiksuoti atmintyje informaciją, kad atlaisvintume vietos naujai.

Paklaustas, kaip smegenų veiklą veikia teigiamos ir neigiamos emocijos, A. Skurvydas pabrėžė, kad neigiamos emocijos užsifiksuoja amžiams ir vėliau neleidžia mums kaupti informacijos.

„Norint, kad žmogus nieko neišmoktų, pirmiausia jį reikia įbauginti. Taip pat žiūrint filmus, kuriuose daug neigiamų emocijų, per vadinamąsias veidrodines smegenų ląsteles gali iš tų filmų tiek neigiamų emocijų prisikimšti, kad neliks vietos teigiamoms. Neigiamos emocijos – didžiausias mūsų priešas, todėl bausti vaikus reikia labai atsargiai. Geriausias žinių draugas – skatinimas. Taip pat nustatyta, kad jei žmogus patiria pasikartojantį didelį stresą, jo smegenys nustoja tobulėti. Tačiau tyrimai rodo, kad mažą stresą teigiamos visgi emocijos užgožia,“ - pasakojo mokslininkas.

Judesiai lavina ne tik raumenis, bet ir protą

Anot judesių prigimtį tyrinėjančio knygos autoriaus, mūsų smegenys niekada nedirba atskirai – joms padeda tiek judesiai, tiek emocijos, tiek sensorinė, tiek socialinė veikla. Taigi judesiai padeda treniruoti ne tik raumenis, bet ir mūsų protą. Tačiau jie turi būti ne bet kokie.

„Jei nuo žemės pakeli sunkų akmenį ir padedi ant stalo, dirba viena nervinė ląstelė. Bet jei nuo žemės pakeli ploną adatą arba sagą, išteptą aliejumi, dirba milijonas nervinių ląstelių, kitaip tariant, galvos smegenys dirba tuomet, kai reikia atlikti sudėtingą, tikslingą, prasmingą veiksmą“, - aiškino A. Skurvydas.

Reabilitacijoje atkuriant žmonių judėjimo funkcijas minėti principai atrodo taip: jei pacientas pats žengia žingsnį be atpildo, dirba milijonas nervinių ląstelių, jeigu po žingsnio gauną atpildą, emociją, įsijungia milijardas ląstelių, jei jis žengia žiūrėdamas į gydytoją – dirba tik tūkstantis, o jei padedamas gydytojo – vos 10 nervinių ląstelių. Ne veltui kai kuriose baleto mokyklose šokant neleidžiama žiūrėti į veidrodį, nes tuomet nustoja dirbusios smegenys.

„Su judesių valdymu susijusiose funkcijose dalyvauja tiek nervinių ląstelių, kiek būtų stiklinių, jei į jas supiltume viso pasaulio vandenynų, ežerų, upių, tvenkinių ir kitų šaltinių vandenį. Viena nervinė ląstelė kontaktuoja su 10-40 tūkst. kitų nervinių ląstelių. Taigi jų tinklas milžiniškas. Galvos smegenys, valdydamos judesį, pavyzdžiui, žengiant žingsnį ar keliant ranką į viršų, skaičiuoja apie 800 mln. kartų greičiau nei pats greičiausias šiuolaikinis kompiuteris. Kuo daugiau mūsų smegenyse neuronų, kurie aktyvuoja mūsų kūno dalis, tuo labiau tos kūno dalys išvystytos, pavyzdžiui, liežuvis, lūpos, pirštai. Labiausiai treniruojamos galvos smegenys, kai dirba distaliniai raumenys (esantys toliau nuo kūno centro) ir pirštai.

Bene didžiausią perversmą reabilitacijoje padarė atradimas, kad galvos smegenys yra plastiškos. Prieš 6-7 metus niekas netikėjo, kad originaliai mąstant, atliekant tam tikrus tikslius, originalius, kintančius pratimus galvos smegenyse gali padaugėti dentritų (neuronų ataugų, priimančių signalus iš kitų neuronų) skaičius. Taip pat anksčiau buvo nežinoma, kad galvos smegenyse apskritai neuronų kiekis gali didėti. Tiesa, nustatyta, kad naujos nervinės ląstelės gaminamos tik hipokampe – už loginį mąstymą atsakingoje smegenų dalyje“, - pasakojo knygos autorius.

Anot A. Skurvydo, jei nervinės ląstelės nenaudojamos, jos nunyksta. Tai tinka tiek sveikam žmogui, tiek ligoniui. Pavyzdžiui, jeigu senyvas žmogus nebemąsto, nebeskaičiuoja, nebeskaito, nebesportuoja, galvos smegenyse dentritų skaičius mažėja, taigi mažėja kontaktų tarp neuronų.

Neuronų gamybą skatina džiaugsmo hormonas

„Tai, ko nenaudoji, prarandi, nes galvos smegenyse vyksta konkurencija tarp ląstelių – mirusių ląstelių vietą tuoj pat užima sveiki neuronai. Taip pat kuo labiau aktyvuojami sveiki neuronai, tuo labiau jie prislopina pažeistuosius. Todėl norint, kad atsigautų pažeistos ląstelės, jos turi būti naudojamos, jei nėra visiškai mirusios. Būtent todėl reabilituojant žmogų būtina jį priversti dirbti su sveika galūne. Tai labai svarbu dirbant, pavyzdžiui, su žmonėmis, patyrusiais insultą.

Taip pat atrasta, kad neuronai prarandami ir tuomet, jei naudojami neprasmingai. Nervinių ląstelių daug greičiau daugėja, susidaro didesni tinklai, gerėja atmintis, jeigu, žmogus, atlikdamas judesį, kaip minėjau, gauna kažkokį atpildą. Pavyzdžiui, žengia žingsnį ir pasiekia tikslą. Dar svarbu, kad atpildas būtų netikėtas, pavyzdžiui, žmogus nežinojo, kad gali žengti. Tuomet išsiskiria dopaminas, džiaugsmo hormonas, stimuliuojantis neuronų gamybą. Tačiau galvos smegenys labai nemėgsta paprastų, mechaniškų judesių – pavyzdžiui, tokiu pačiu būdu kilnojama ranka. Jos skaičiuoja, ir jei apskaičiuoja, kad atpildo yra mažiau negu darbo, nustoja tobulėti. Tai tinka bet kokiam veiksmui – juk žmogus visada skaičiuoja, ar atpildas bus adekvatus įdėtam darbui“, - teigė mokslininkas.

Mokslininkai atrado dar ir veidrodinius neuronus: kai žmogus stebi, ką daro kitas, jo veidrodiniai neuronai atspindi ir pamėgdžioja kito žmogaus veiksmą. Pavyzdžiui, kai žmogus negali pakelti rankos, priešais atsistoja specialistas, kuris kelia savo ranką, o pacientui suveikia minėti neuronai ir jis taip pat pradeda kelti ranką. Šiam tikslui taikomas ir tikras veidrodis, kurio pagalba sukuriama sveikos rankos iliuzija. Veidrodinio atspindžio dėka netgi įmanoma nuskausminti amputuotą ranką masažuojant sveiką kito žmogaus ranką. Dar viena naujovė, apjungianti minėtus principus, reabilitacijoje taikomi interaktyvūs kompiuteriniai žaidimai, kai pacientas saugiai sėdėdamas ekrane gaudo skraidančias bitutes, žaidžia tinklinį, krepšinį ar futbolą, skraido lėktuvu, bandydamas išlaikyti savo kūno pusiausvyrą.

#    Comments [0] |