Page 1 of 1 in the vaikai category
# Saturday, 25 February 2012

BBC praso vaiku organizuoti savo tevu vestuves

„BBC“ televizija kuria naują realybės šou, kuriame bus siekiama atspindėti šiuolaikinę Didžiosios Britanijos visuomenę neįprastu būdu – per vaikų organizuojamas vestuves savo tėvams.

Realybės šou laidoje Marrying Mum & Dad vaikai nuo 7 iki 12 metų gali išleisti iki 10 tūkst. svarų sterlingų tėvų vestuvių organizavimui. Vaikai renka mamoms vestuvines sukneles, šventės vietą, valgį, muziką ir ruošia kitas staigmenas.

Laidos kūrėjai teigia manantys, kad jų pasirinktas laidos formatas suteiks puikias galimybes parodyti, kokia yra šiuolaikinė britų visuomenė. Tačiau laidos idėja susilaukė ir didelės kritikos bangos. Kritikai teigia, kad laidos kūrėjai naudojasi vaikais, kurie yra per jauni, kad ant savo pečių užsikrautų vestuvių organizavimo rūpesčius.

Pasak kūrėjų, mažieji laidos dalyviai galės pasirūpinti visomis vestuvių smulkmenomis, kokiomis tik norės, tik negalės prisidėti ruošiant vakarinę šventės dalį. Tėvai, patikėję vestuvių organizavimą savo atžaloms, turės susidurti su dideliu iššūkiu – jie turės pasitikėti atžalų skoniu, norais ir vaizduote. Kūrėjai jau yra nufilmavę vieną laidą, kurioje tėvai yra priversti eiti prie altoriaus su filmo „Šrekas“ herojų kostiumais.

Marrying Mum & Dad ne vienintelis „BBC“ kuriamas realybės šou apie vestuves. Televizija taip pat kuria laidą Don’t Tell the Bride, per kurią sutuoktinių giminės, pabroliai ir pamergės, už 12 tūkst. svarų sterlingų rengia vestuves, apie kurių smulkmenas nei nuotaka nei jaunikis nieko nežino.

Laidos prodiuseris Ninderis Billingas sako: „Mūsų laidų patirtis parodė, kad vis daugiau porų tuokiasi jau augindamos vaikus. Dar visai neseniai vestuves su jau auginamais vaikais arba atžalomis iš ankstesniųjų santuokų buvo gėdingos. Poros dažnai nuspręsdavo neleisti vaikams dalyvauti vestuvėse. Dabar viskas pasikeitė ir šį pokytį norime atspindėti savo laidoje“.

2010 metais net 46,8 proc. kūdikių gimė nesusituokusiose šeimose – daugiausiai nei bet kada anksčiau Didžiosios Britanijos istorijoje. Specialistai teigia, kad šis skaičius ateityje tik augs.

#    Comments [0] |
# Friday, 24 February 2012

Nauja pavydo forma tarp moteru - nestumas po 30 metu

Žiniasklaidoje pastaruoju metu rašoma apie vis vyresnes moteris, susilaukiančias vaikų. Jos kelia pavydą kitoms dailiosios lyties atstovėms – daug moterų trokšta pagimdyti vaiką vyresnio amžiaus. Vaisingumo problemos ir pavydas tapo problema ne vienai šiuolaikiniai moteriai, vyresnei nei 30 metų.

45 metų rašytoja Karen Jones iš Didžiosios Britanijos sakė: „Nesupratau, kas darosi su mano emocijomis, bet visi pastebėjo, kad pasikeičiau. Tiesiog pasikeitė mano asmenybė – vaisingumo problemos atskleidė tamsiąją mano charakterio pusę.“ Karen ištekėjo sulaukusi 35 metų. Ji norėjo susilaukti vaikų, nors žinojo, kad bus nelengva, nes per jaunystėje atliktą apendicito operaciją jai buvo pažeistas kiaušintakis. Karen pradėjo gydymą vaisingumo klinikoje ir sakė nesitikėjusi, kad bandymas pastoti ją taip pakeis.

„Vos tik pradėjau gydymą, mano draugės, draugių draugės ir kitos pažįstamos pastojo. Kai kurios buvo kur kas vyresnės už mane. Matydavau, kaip kitos pacientės iš vaisingumo klinikos pastoja ir nustoja lankytis. Pyktis ir pavydas, kad jos gali susilaukti vaikų, o aš ne, tapo nebepakeliamas. Aš net pati nepastebėjau, kaip pradėjau garsiai sakyti, kad nekenčiu visų besilaukiančių moterų. Nenorėjau eiti į gatvę – nenorėjau matyti nėščių moterų ir jų išsipūtusių pilvų.“ Karen susigriebė, kad neigiamos emocijos ją taip užvaldė, kad jos pradėjo trukdyti gyvenimui, tad ji kreipėsi pagalbos į psichologus.

Psichologai pastebi, kad tokių pacienčių kaip Karen vis daugėja, nes tarp moterų didėja vaisingumo problemų, taip pat vis vyresnio amžiaus moterys trokšta susilaukti vaikų. Karen sakė: „Jaučiausi vieniša. Draugės ir pažįstamos „Facebooke“ dalijosi savo didėjančio pilvo, ultragarso, naujagimių nuotraukomis. Jausmai mano viduje susipynė. Norėjau džiaugtis už drauges, bet negalėjau atsikratyti siaubingo pavydo. Mane kankino gėda, kad negaliu susilaukti vaikų, ir kaltės jausmas, kad esu niekam tikusi moteris.“

Norah Harding iš vienos Didžiosios Britanijos nevaisingumo klinikos sakė: „Mano kabinete lankosi negalinčios pastoti moterys, kurios jaučia didelę įtampą, stresą ir pavydą. Jos skundžiasi, kad nevaisingumas pakeitė jų charakterį – jos tapo piktos ir nepakančios kitų žmonių laimei. Atlieku įvairius tyrimus, kad išsiaiškinčiau, ką moterims reiškia nevaisingumas. Tyrimų rezultatai rodo, kad dauguma moterų skausmą dėl negalėjimo pastoti lygina su skausmu, patiriamu dėl mylimo žmogaus žūties.“

Karen prisimena, kaip po pirmųjų apsilankymų nevaisingumo centre jos bendradarbė pranešė apie savo nėštumą. „Ji pajuokavo, kad jos vyrui tereikėjo vos į ją pažvelgti ir ji pastojo. Norėjau jai trenkti, – prisipažįsta Karen. Netrukus kūdikio susilaukė jos vyro sesuo. – Nesutikau aplankyti naujagimio. Tiesiog negalėjau. Jaučiau tik pyktį“, – sakė Karen.

Netrukus ji pastojo ir visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. „Per vieną akimirką tapau kitu žmogumi. Vos sužinojusi, kad laukiuosi, nebegalėjau nesišypsoti. Mano pasikeitimas buvo toks stulbinantis, kad aplinkinius žmones net gąsdino. Norėjau sužinoti visas smulkmenas iš besilaukiančių draugių, norėjau pagirti kiekvieną gatvėje pamatytą kūdikį“, – sakė Karen, auginanti dvi dukras.

#    Comments [0] |
# Thursday, 05 January 2012

Kodėl tevai bijo vaiku atostogu?


„Tėvai turi atostogauti per moksleivių atostogas. Tokį įstatymą reikia išleisti. Arba bent jau leisti tėvams tuo metu dirbti pusę darbo dienos, kad vieni likę vaikai iki pietų nespėtų vieni kitiems galvų nukąsti, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė vilnietė dviejų dukterų mama ir pridūrė: – Tiek vasaros, tiek žiemos ar kitos vaikų atostogos yra didelė problema. Tikras galvos skausmas tėvams.“ O žiemą ją skauda dar labiau, nes sunkiau atžaloms surasti prasmingos veiklos ir pasirūpinti jų saugumu.

Žiemos vargai

Jei vasarą būna galimybė vaikus išsiųsti į įvairias stovyklas prie jūros ar ežero, pas senelius ar patiems pasiimti daugiau atostogų ir kartu leisti laiką su atžalomis, tai žiemą veiklos pasiūla pradinukams ir moksleiviams iki maždaug dvylikos metų – daug skurdesnė. Tokio amžiaus vaikus palikti namuose vienus gimdytojai nelinkę, o surasti, kuo jiems saugiai ir įdomiai užsiimti, nėra taip jau lengva.

„Praėjusią savaitę vyras pasiėmė atostogų, kad pabūtų su dukterimis. Šią savaitę būtų buvę sudėtinga jomis pasirūpinti, bet netikėtai peršalau, todėl likau namuose. Kol mažoji dar eina į darželį, vyresnė viena gali būti namuose. Kitąmet jaunėlė jau eis į mokyklą, tada mums bus šakės, nes Vilniuje senelių nėra, tai neturėsime kam palikti dukterų“, – kalbėjo šešerių Lauros ir trylikametės Ievos mama.

Vilniuje ji turi galimybę mergaites penkias dienas, t. y. visą savo darbo savaitę nuo ryto iki pavakarės, palikti Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, kur jos būtų pamaitintos, prižiūrėtos ir kasdien galėtų užsiimti įdomia veikla. Tačiau šiai vilniečių šeimai abi dukras leisti į tokią dienos stovyklą yra per brangu. „Vienos vesti negalime, nes kita irgi norės, o už abiejų penkių dienų užsiėmimus tokioje stovykloje reikėtų sumokėti apie šešis šimtus litų. Tiek mums yra per daug“, – paaiškino vilnietė.

Jos pažįstama, gyvenanti Norvegijoje ir šiuo metu sugrįžusi atostogų į Lietuvą, tvirtina, kad ir ten tėvai suka galvas, kur per atostogas palikti vaikus, kad jie būtų prižiūrėti ir saugūs. Pasak lietuvės, norvegai šią problemą sprendžia taip išskirstydami mokslo metus, kad moksleiviai turėtų santykinai, bent jau palyginus su Lietuvos moksleivija, mažai atostogų. Pavyzdžiui, norvegų Kalėdų atostogos šiemet tetruko vieną, o mūsiškiai atostogauja dvi savaites.

Pasirinkimas: nuobodžiauti ar įspūdžiauti?

Vaikų teisių apsaugos specialistai pripažįsta, kad moksleivių priežiūra ir užimtumas, kai nevyksta mokyklinė ir popamokinė veikla, yra opi problema. Ji iškyla tėvams per visas vaikų atostogas – pavasarį, vasarą, rudenį ar žiemą. Nors vasarą įvairios savivaldybės stengiasi organizuoti skirtingas dienines ar stacionarias stovyklas, jų dažnai nepakanka, kad per visas ilgas vasaros atostogas moksleiviai ilsėtųsi saugiai ir įdomiai. Per žiemos atostogas šią užduotį įvykdyti – dar sudėtingiau.

Šaltuoju metų laiku keletą savaičių atostogaujanti šalies moksleivija daugiausia laiko praleidžia uždarose patalpose. Ne paslaptis, jog mėgstamiausi jos užsiėmimai yra sėslūs: priešais televizorių, kompiuterių, išmaniųjų telefonų ar kompiuterinių žaidimų ekranus, t. y. veiklos moksleiviai, žinoma, susiranda, tačiau tėvams rūpi, kad šie per atostogas patirtų naujų įspūdžių ar išmoktų ko nors naujo.

Pajutę tėvų norą užimti vaikus, o ir šiems nesipriešinant, nes jiems patiems dažnai atsibosta dvi savaites brūžintis namuose ar aplink juos, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro atstovai sukūrė stovyklą, kuri veikia visų moksleivių atostogų metu. Prieš trejus metus vilniečiai, neformaliojo ugdymo lyderiai Lietuvoje, pristatė žiemos metui pritaikytą programą „Įspūdžiautojai: žiemos atostogos“.

Penkias dienas prieš Naujuosius ir tiek pat po jų, t. y. per dvi savaites trunkančias moksleivių atostogas, tėvai 7–12 metų vaikus galėjo kasdien nuo aštuntos ryto iki šeštos vakaro atvežti į Lietuvos vaikų ir jaunimo centrą. Čia jie kiekvieną dieną užsiimdavo skirtinga veikla (buvo surengtos kepimo, lipdymo dirbtuvėlės ar baidarių žygis baseine). Tiesa, už vieno vaiko penkių dienų įspūdžiavimo programą tėvams reikia sumokėti apie tris šimtus litų, todėl šia paslauga gali pasinaudoti ne kiekviena sostinės šeima.

„Į šią kainą įeina vaikų maitinimas dukart per dieną. Be to, nemažai kainuoja ir įvairios priemonės, skirtos dirbtuvėlėms, – paaiškino Lietuvos vaikų ir jaunimo centro atstovė Jūratė Janavičienė. – Šią programą vaikai mėgsta, jiems patinka užsiėmimai ir jų vedėjai, kurie yra jauni ir kūrybingi. Programą „Įspūdžiautojai“ nuolat atnaujiname, tobuliname, keičiame užsiėmimus, atsižvelgdami į vaikų norus ir poreikius.“

Tolyn nuo mirksinčių ekranų

Tiems tėvams, kurių piniginė neleidžia vaikų palikti mokamuose užimtumo centruose, siūloma pasidomėti, ar moksleiviai negalėtų patekti į savivaldybių įkurtus dienos centrus, nevyriausybinių organizacijų vykdomas programas. O rajonuose ir kaimo vietovėse gyvenantys tėvai turėtų atkreipti dėmesį į bendruomenių atstovų ar bibliotekų darbuotojų per moksleivių atostogas jiems organizuojamus renginius.

Kaip rodo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaigos praėjusių metų vasarą surinkti duomenys apie moksleivių laisvalaikį atostogų metu, kiekviena savivaldybė stengiasi savaip padėti suaugusiems pasirūpinti jų atžalomis. Tačiau ir patys tėvai turi domėtis, surinkti informaciją apie galimus laisvalaikio praleidimo būdus ir apie juos papasakoti atžaloms.

„Siūlome patiems tėvams pasidomėti galimybėmis ir ieškoti išeičių. Sutikime, jog visi turime ir galime kažkuo prisidėti prie turiningo ir saugaus vaikų laisvalaikio“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

O štai žiemą, kai tų galimybių būna ne per daugiausia, o dažnas moksleivis laisvalaikį leidžia prie kompiuterio ekrano, iškyla ir kitas – saugumo virtualioje erdvėje – klausimas.

„Kiekvienas vaikas turi teisę į internetinę komunikaciją, saviraiškos laisvę ir jos įgyvendinimo būdų pasirinkimą. Tėvai (globėjai, rūpintojai), įgyvendindami savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, privalo gerbti vaiko privatumą, tačiau kartu jie turi rūpintis ir užtikrinti, jog vaikas, naudodamasis internetu, būtų saugus, – perspėjo E. Žiobienė. –

Tėvai turi domėtis vaiko veikla internete, informuoti jį apie galimus neigiamus padarinius (paaiškinti vaikui, kad bendraujant internetu nereikėtų atskleisti asmeninės informacijos), patys suaugusieji neturėtų piktnaudžiauti ir nesudaryti sąlygų vaiko teisės į privatų gyvenimą pažeidimui. Patarimų apie saugų internetą vaikai ir jų tėvai gali rasti tokiuose interneto tinklalapiuose kaip www.draugiskasinternetas.lt ar ww.esaugumas.lt . Tėvai, būdami rūpestingi ir pareigingi, privalo domėtis, kokia informacija naudojasi vaikai, taip pat ir rodoma televizijos.“

#    Comments [0] |