# Monday, 04 February 2013

alkocholizmas

Laba diena, rašau jums, nes reikia pagalbos. Aš esu 27 metų ištekėjusi moteris, šiuo metu gyvenu užsienyje.

Viskas buvo lyg ir neblogai mano gyvenime, kol palaipsniui pradėjo kankinti paniškos atakos, po jų atėjo ir gili depresija, kada nenorėjau gyventi, nemačiau gyvenimo prasmės, pridariau daug nereikalingu dalykų, o reikalingų nepadariau, ir pradėjau išgėrinėti... Kreipiausi į psichiatrą, paskyrė antidepresantų. Jau pusę metų juos vartoju, savijauta pagerėjo, vėl noriu gyventi. BET įprotis išgerti nepranyko... Tapau slapta alkoholike! Išgeriu apie 3 kartus per savaitę nuo visų slapstydamasi, nuo vyro, giminių, draugų. Man gėda prisipažinti, kad esu pati tikriausia alkoholikė, jeigu sužinotų mano darbdaviai (užimu aukštas pareigas), tikriausiai netekčiau darbo, vyras manau irgi nemokėtų man padėti, o mama išeitų iš proto, nes mano tėvas ir du broliai irgi alkoholikai. Protu suprantu, kad kuo toliau į mišką, tuo baisiau, bet kaip prisiversti negerti? Kiekvieną dieną vis prižadu, kad daugiau jau negersiu, bet atėjus vakarui vėl prisisiurbiu. Į medikus šiuo metu kreiptis negaliu, anoniminių alkoholikų grupių irgi vengiu, kadangi miestelis, kur gyvenu, yra labai mažas, tai kalbos pasklistų greitai, o tada jau tikrai gyvenimas griuvęs. Patarkite, prašau, kaip išeiti iš to liūno, kaip moteriai, kuri turi 2 aukštuosius išsilavinimus ir kalba 5 kalbomis, turi mylintį ir mylimą vyrą, gerą darbą, visko to neprarasti?

Į skaitytojos laišką atsako portalo Alfa.lt psichologė Eglė Gedrimienė:

Sveiki,

rašote, kad norite pagalbos gydant savo priklausomybę nuo alkoholio. Iš tiesų norisi jus pasveikinti, kad tuo jau žengiate pirmuosius žingsnius – pripažinote, kad turite problemą, kurios pati nebekontroliuojate ir kuriai įveikti jums reikalinga pagalba. Taip pat pradėjote tos pagalbos ieškoti.

Vis tik alkoholizmas vargiai yra ta problema, kurią įveikti pakanka vien tik paties žmogaus pastangų. Nuo alkoholizmo kenčia pačių įvairiausių sluoksnių ir išsilavinimo, užimantys pačias žemiausias, tiek ir pačias aukščiausias pareigas žmonės. Taigi mokamos kalbos ir geras išsilavinimas, nors be abejonės, jums labai praverčia gyvenime, tiesiogiai jūsų gėrimo problemos nesprendžia.

Laiške teigiate, kad į medikus kreiptis neturite galimybės, anoniminių alkoholikų grupių vengiate, nes nepasitikite jų anonimiškumu, artimiesiems neatsiskleidžiate, nes bijote jų reakcijos. Vis tik tokiu būdu jūs paliekate save labai izoliuotoje aplinkoje, kurioje jūsų problemos tampa ne tik problemomis pačios savaime, bet dar ir milžiniškomis paslaptimis, kuriomis negalima pasidalinti net su artimiausiais žmonėmis. Taigi dabartinėje situacijoje jūsų pečius be gėrimo sunkumų slegia dar ir įtampa tai slepiant, kaltė, gėda ir ko gero dar daugelis sunkių jausmų. Labai dažnai šie besikaupiantys, slepiami jausmai ne tik kad nepadeda spręsti gėrimo problemos, bet savo slogumu tik paskatina griebtis alkoholio.

Savo laiške be gėrimo paminėjote ir daugiau psichinės sveikatos sunkumų – depresiją, panikos atakos, taip pat ir tėvų šeimos gėrimo problemos. Visa tai rodo, kad jūsų sunkumai yra kompleksinio pobūdžio ir pagalba jums reikalinga taip pat kompleksinė – ne vien vaistai, bet ir kasdienė parama atsispiriant alkoholiui, taip pat specifinės intervencijos mažinant panikos atakas bei susidorojant su visais sunkiais jausmais kylančiais pakeliui.

Kaip ir pati minėjote laiške, esate išsilavinusi, dirbanti ir uždirbanti moteris, tad labai siūlau pasinaudoti šiais savo resursais ir suteikti sau pagalbą, kurios jums šiuo metu reikia. Kaip vieną iš galimybių siūlyčiau privatų psichologą ar psichoterapeutą dirbantį priklausomybių srityje arba privatų priklausomybių ligų centrą. Taip pat labai verta pagalvoti ir apie anoniminių alkoholikų grupę kitame artimiausiame mieste (jei savo miestelyje jos lankyti nedrįstate).

Deja, nėra stebuklingos tabletės, kurią paslapčia išgėrus jūsų problema išnyktų. Tad rekomenduočiau nedelsti ir pradėti profesionaliai spręsti iškilusius sunkumus. Profesionali pagalba – vienintelė tikrai efektyvi išeitis. Visos jūsų įvardintos problemos nesprendžiant linkusios komplikuotis ir neretai galutiniame etape palieka žmogų sužlugdytą ir visiškai praradusį ankstesnį gyvenimą. Kita vertus tinkama laiku suteikta pagalba gali tapti tikru išsigelbėjimu.

Minėjote, kad kreipėtės į psichiatrą ir sėkmingai vartojate vaistus. Norėčiau jus dar kartą paskatinti imtis ir tolimesnių žingsnių – kreiptis profesionalaus priklausomybių gydymo, lankyti priklausomų asmenų grupę, reguliariai konsultuotis su specialistu, apie savo sveikatos problemas pasikalbėti su vyru. Jūs esate dar labai jauna moteris, tad neleiskite šiems savo sveikatos sunkumams atimti jums galimybę džiaugtis visu likusiu gyvenimu.

#    Comments [0] |

7 pozymiai kad jis arba ji nera pasiruose rimtiems santykiams

Abejonių kelia mylimojo pasiryžimas įsipareigoti rimtiems santykiams? Gali būti, kad net pats vaikinas nežino, kad nėra pasiruošęs įsipareigoti, bet jį išduoda 7 požymiai, kuriuos išskyrė psichologė, santykių terapeutė ir knygų autorė Vondie Lozano.

7 požymiai, kad jis nepasiruošęs įsipareigoti:

1. Jis nemėgsta arba nemoka įsipareigoti net mažiems dalykams

Kasdieninis gyvenimas yra kupinas mažų įsipareigojimų, kuriuos turime padaryti dėl mylimų žmonių. Jei jūsų vaikinui sunku pasirodyti laiku pasimatyme arba padaryti nedidelę paslaugą, vargu, ar jis pasiruošęs su jumis dalintis namų rūpesčiais visą likusį gyvenimą.

2. Jis kalba apie vestuves, bet nesiima veiksmų

Jis nebijo kalbėti apie vestuves ir bendrą ateitį, bet net nesiruošia jums pasipiršti, nors draugaujate daugiau nei 5 metus. Gali būti, kad jis nėra subrendęs rimtiems santykiams, nors ir kalba priešingai.

3. Jis ką tik išsiskyrė su ilgamete drauge

Po tikrai sudėtingo ir skausmingo išsiskyrimo vaikinams ir merginoms sunku įsipareigoti net ir patinkančiam žmogui.

4. Jis žiūri į aplinkines merginas kaip potencialias partneres

Visi vaikinai žvalgosi į kitas merginas, bet jei jis kiekvieną gražią merginą įvertina kaip potencialią partnerę, vadinasi, jis nėra įsitikinęs, kad esate „ta vienintelė“.

5. Jūs jam ne prioritetas

Ką jis renkasi penktadienio vakarą: jus ar draugus? Ką jis renkasi savaitgaliais ir per šventes: šeimą ar jus? Kas jam svarbiau darbas ar santykiai? Tik tada, kai į visus šiuos klausimus galėsite drąsiai atsakyti „aš jam svarbiausia“, galėsite tikėtis, kad jis pasiruošęs įsipareigoti.

6. Jis nesupažindino jūsų su savo draugais ir tėvais

Jis vis „pamiršta“ jus supažindinti, jau beveik... metus. Iš tokio vaikino nesitikėkite rimtų santykių.

7. Jis sako, kad nėra pasiruošęs rimtiems santykiams

Vaikinų žodžiais būtina tikėti, nes jie nemėgsta užuominų ir spėliojimų. Nesitikėkite, kad laikas ir jūsų pastangos pakeis vaikino nuomonę.

#    Comments [0] |
# Thursday, 24 January 2013

vienisumo maskuote

Pirmiausia, svarbu atpažinti komplimentą kaip tokį. Mat kartais komplimentai būna užmaskuoti, pavyzdžiui, kai, kas nors paviešėjęs namuose, išeidamas sako: „Buvo nuostabus vakaras!“ Tai sakydamas žmogus turi galvoje net tik gerą orą lauke, bet pavykusias šeimininkės pastangas priimti ir pavaišinti svečią. Geriausia reaguoti į komplimentą tiesiu ir aiškiu „ačiū“ arba „malonu, kad jums patiko“.

Deja, daugumai žmonių sunkiai sekasi priimti komplimentus. Jie parausta, sutrinka arba reaguoja nepatikliai, ima įtarinėti, kad už tų žodžių slypi kita, nemaloni, prasmė. Dažniausiai tai būna žmonės, per menkai pasitikintys savimi, ką galima būtų paaiškinti tuo, kad jie savo gyvenime per mažai girdėjo komplimentų. Tokiems asmenims derėtų specialiai mokytis priimti komplimentus ne tik su dėkingumu, bet ir išdidžiai.

Išgirdęs komplimentą asmuo turėtų atsiminti, kad jis nė kiek savęs nenuvertins pabrėždamas, kaip labai džiaugiasi dėl komplimento (kas paprastai būna tiesa). Komplimento sakytojui tai bus malonus atgarsis į jo pastangas. Jis sužinos, kad sakydamas komplimentą padarė kažką gera kitam žmogui.

Kodėl kai kurie žmonės sunkiai priima komplimentus?

Sugebėjimą priimti komplimentus gali išsiugdyti kiekvienas. Nesugebantį tinkamai reaguoti į komplimentus galima palyginti su moksleiviu, kuris neišmoko aktyviai reikštis per pamokas. Jam reikia šiek tiek padėti, duodant patarimą ateityje tai dažniau daryti.

Kaip ir bet kuri kita informacija, komplimentai atlieka mažiausiai keturias funkcijas:

· Faktiniame lygmenyje jie perteikia informaciją, susijusią su asmeniu.

· Saviraiškos lygmenyje jie atskleidžia informaciją apie komplimento sakytoją, kad šis atkreipė dėmesį į kitą asmenį ir veikiausiai yra nusiteikęs geranoriškai.

· Apeliavimo lygmenyje galima numanyti, kad komplimento sakytojas nori sukelti malonų pasitenkinimo savimi jausmą kitam žmogui, galbūt ir sustiprinti jo pasitikėjimą savimi.

· Santykių lygmenyje paaiškėja, kad komplimento sakytojas domisi kitu žmogumi, yra palankiai nusiteikęs ir siekia sustiprinti ryšį su juo.

Ne kiekvienas komplimentas atpažįstamas kaip toks. Žmonių bendravime apie pranešimo turinį sprendžia gavėjas. Pavyzdžiui, svečio pagyrimą „desertas tau ypač pavyko“ šeimininkė gali interpretuoti kaip jos kulinarinių sugebėjimų kritiką („Aha, taip jis nori pasakyti, kad kepsnys buvo neskanus!“). Tada verta pasiteirauti, ar tai buvo komplimentas ir kodėl svečias taip pasakė.

Komplimentų sakymo būdas ir jų dažnumas priklauso ir nuo kultūrinės aplinkos. Šiais visuotinės globalizacijos laikais, vis daugėjant šalyje svetimtaučių emigrantų, į tai svarbu atsižvelgti. Pavyzdžiui, komplimentą išgirdęs kinas jausis įpareigotas kelis kartus iš eilės atmesti komplimentą, prieštaraudamas „jūs perdedate“ arba „per daug giriate mane“. O dažnas europietis (ypač iš Vidurio Europos) priims komplimentą dėkodamas ir nesistengs jo paneigti.

Kam naudingi komplimentai?

Komplimentai – tai palyginus paprasta ir gana sėkminga forma užmegzti pokalbį, palaikyti kontaktą arba nukreipti pokalbį į kitą temą. Todėl jis siūlomas ypač droviems žmonėms. Komplimentai kaip ir šypsena tikrai priklauso prie optimaliausių būdų susipažinti su nepažįstamu žmogumi.

Komplimentai sužadina dėmesį ir sukuria ryšį tarp dviejų pašnekovų. Neretai komplimentą išgirdęs žmogus savo ruožtu pasijaučia paskatintas taip pat atsidėkoti komplimento forma jo sakytojui. Tad pašnekovas ims atidžiau jį stebėti, ieškodamas dalykų, vertų komplimento. Taip išsivysto draugiškas dinamiškas ryšys. Išryškindami asmeninius privalumus, komplimentai visada palankiai paveikia dviejų pašnekovų santykius ir jų bendravimo atmosferą.

Komplimentas duoda naudos abiems dalyviams: sakytojui komplimentas palengvina pokalbį, tuo pačiu lavina jo akį pastebėti tai, kas gražu ir gera aplinkui. Adresatui komplimentas pagerina savijautą ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Jis sužino, kad patraukė kito dėmesį ir kad minėta jo savybė buvo gerai įvertinta.

Flirtuojant komplimentai sukuria ne tik malonią, bet ir erotiškai jaudinančią atmosferą. Šiuo atveju komplimentai gali būti „žaismingi“. Jie atskleidžia adresatui, kad juo domimasi ir norima užmegzti su juo ar ja glaudesnius santykius.

Ar žmonės, sugebantys sakyti ir priimti komplimentus, daugiau pasiekia gyvenime?

Konkrečių mokslinių tyrimų dar nebuvo atlikta, tačiau spėjama, kad taip yra, nes komplimentai skatina santykius ir padeda komplimentų sakytojui pelnyti kitų palankumą. „Žengimas į priekį per komplimentus“ pirmiausia vyksta socialinėje srityje, nes techninių ar darbinių problemų per komplimentus neišspręsime.

#    Comments [0] |

kaip sakyti komplimentus

Pirmiausia, svarbu atpažinti komplimentą kaip tokį. Mat kartais komplimentai būna užmaskuoti, pavyzdžiui, kai, kas nors paviešėjęs namuose, išeidamas sako: „Buvo nuostabus vakaras!“ Tai sakydamas žmogus turi galvoje net tik gerą orą lauke, bet pavykusias šeimininkės pastangas priimti ir pavaišinti svečią. Geriausia reaguoti į komplimentą tiesiu ir aiškiu „ačiū“ arba „malonu, kad jums patiko“.

Deja, daugumai žmonių sunkiai sekasi priimti komplimentus. Jie parausta, sutrinka arba reaguoja nepatikliai, ima įtarinėti, kad už tų žodžių slypi kita, nemaloni, prasmė. Dažniausiai tai būna žmonės, per menkai pasitikintys savimi, ką galima būtų paaiškinti tuo, kad jie savo gyvenime per mažai girdėjo komplimentų. Tokiems asmenims derėtų specialiai mokytis priimti komplimentus ne tik su dėkingumu, bet ir išdidžiai.

Išgirdęs komplimentą asmuo turėtų atsiminti, kad jis nė kiek savęs nenuvertins pabrėždamas, kaip labai džiaugiasi dėl komplimento (kas paprastai būna tiesa). Komplimento sakytojui tai bus malonus atgarsis į jo pastangas. Jis sužinos, kad sakydamas komplimentą padarė kažką gera kitam žmogui.

Kodėl kai kurie žmonės sunkiai priima komplimentus?

Sugebėjimą priimti komplimentus gali išsiugdyti kiekvienas. Nesugebantį tinkamai reaguoti į komplimentus galima palyginti su moksleiviu, kuris neišmoko aktyviai reikštis per pamokas. Jam reikia šiek tiek padėti, duodant patarimą ateityje tai dažniau daryti.

Kaip ir bet kuri kita informacija, komplimentai atlieka mažiausiai keturias funkcijas:

· Faktiniame lygmenyje jie perteikia informaciją, susijusią su asmeniu.

· Saviraiškos lygmenyje jie atskleidžia informaciją apie komplimento sakytoją, kad šis atkreipė dėmesį į kitą asmenį ir veikiausiai yra nusiteikęs geranoriškai.

· Apeliavimo lygmenyje galima numanyti, kad komplimento sakytojas nori sukelti malonų pasitenkinimo savimi jausmą kitam žmogui, galbūt ir sustiprinti jo pasitikėjimą savimi.

· Santykių lygmenyje paaiškėja, kad komplimento sakytojas domisi kitu žmogumi, yra palankiai nusiteikęs ir siekia sustiprinti ryšį su juo.

Ne kiekvienas komplimentas atpažįstamas kaip toks. Žmonių bendravime apie pranešimo turinį sprendžia gavėjas. Pavyzdžiui, svečio pagyrimą „desertas tau ypač pavyko“ šeimininkė gali interpretuoti kaip jos kulinarinių sugebėjimų kritiką („Aha, taip jis nori pasakyti, kad kepsnys buvo neskanus!“). Tada verta pasiteirauti, ar tai buvo komplimentas ir kodėl svečias taip pasakė.

Komplimentų sakymo būdas ir jų dažnumas priklauso ir nuo kultūrinės aplinkos. Šiais visuotinės globalizacijos laikais, vis daugėjant šalyje svetimtaučių emigrantų, į tai svarbu atsižvelgti. Pavyzdžiui, komplimentą išgirdęs kinas jausis įpareigotas kelis kartus iš eilės atmesti komplimentą, prieštaraudamas „jūs perdedate“ arba „per daug giriate mane“. O dažnas europietis (ypač iš Vidurio Europos) priims komplimentą dėkodamas ir nesistengs jo paneigti.

Kam naudingi komplimentai?

Komplimentai – tai palyginus paprasta ir gana sėkminga forma užmegzti pokalbį, palaikyti kontaktą arba nukreipti pokalbį į kitą temą. Todėl jis siūlomas ypač droviems žmonėms. Komplimentai kaip ir šypsena tikrai priklauso prie optimaliausių būdų susipažinti su nepažįstamu žmogumi.

Komplimentai sužadina dėmesį ir sukuria ryšį tarp dviejų pašnekovų. Neretai komplimentą išgirdęs žmogus savo ruožtu pasijaučia paskatintas taip pat atsidėkoti komplimento forma jo sakytojui. Tad pašnekovas ims atidžiau jį stebėti, ieškodamas dalykų, vertų komplimento. Taip išsivysto draugiškas dinamiškas ryšys. Išryškindami asmeninius privalumus, komplimentai visada palankiai paveikia dviejų pašnekovų santykius ir jų bendravimo atmosferą.

Komplimentas duoda naudos abiems dalyviams: sakytojui komplimentas palengvina pokalbį, tuo pačiu lavina jo akį pastebėti tai, kas gražu ir gera aplinkui. Adresatui komplimentas pagerina savijautą ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Jis sužino, kad patraukė kito dėmesį ir kad minėta jo savybė buvo gerai įvertinta.

Flirtuojant komplimentai sukuria ne tik malonią, bet ir erotiškai jaudinančią atmosferą. Šiuo atveju komplimentai gali būti „žaismingi“. Jie atskleidžia adresatui, kad juo domimasi ir norima užmegzti su juo ar ja glaudesnius santykius.

Ar žmonės, sugebantys sakyti ir priimti komplimentus, daugiau pasiekia gyvenime?

Konkrečių mokslinių tyrimų dar nebuvo atlikta, tačiau spėjama, kad taip yra, nes komplimentai skatina santykius ir padeda komplimentų sakytojui pelnyti kitų palankumą. „Žengimas į priekį per komplimentus“ pirmiausia vyksta socialinėje srityje, nes techninių ar darbinių problemų per komplimentus neišspręsime.

#    Comments [0] |

kaip suvilioti vaikina

1995 metais JAV pasirodžiusi knyga „The Rules“ tapo tikru bestseleriu. Ji mokė moteris, kaip sužavėti svajonių partnerį. Knygos autorės skatino moteris būti pasyviomis ir rūpintis patrauklia išvaizda, bet jokiu būdu nerodyti iniciatyvos ir atvirai vilioti svajonių partnerį. Tačiau Australijos mokslininkų tyrimai rodo, kad pastangos sužavėti svajonių partnerį pasiteisina.

Pasak tyrimo, publikuoto „European Journal of Personality“, kuo daugiau pastangų įdedame stengdamiesi sužavėti svajonių partnerį, tuo didesnė tikimybė, kad užkariausime jo širdį. Australijos mokslininkų tyrime dalyvavo studentai. Paaiškėjo, kad tie tyrimo dalyviai, kurie labiausiai stengėsi sužavėti patinkančius vaikinus ir merginas, sukūrė ilgalaikius ir tvirtus santykius. Pasak mokslininko Petero Jonasono, net ir kritiškai vertinamas vaikinų noras vilioti merginas ir su jomis permiegoti tėra slepiamas troškimas rasti gyvenimo partnerę.

Tyrimas parodė, kad norėdamos rasti tinkamą gyvenimo partnerį, merginos stengėsi užmegzti kuo daugiau pažinčių ir įsitraukti į įvairias veiklas, o vaikinai – elgdavosi įžūliai ir taip stengdavosi atkreipti dėmesį. Pasak mokslininkų, merginos, užimtos įvairia veikla, vaikinams atrodo sunkiai pasiekiamos ir tuo patrauklios. Merginoms patrauklesni lengviau pasiekiami vaikinai, kurie bando į save atkreipti dėmesį. Taip pat tyrimas atskleidė, kad merginos kur kas labiau stengiasi vilioti patinkančius vaikinus, nei vaikinai – merginas. Pasak mokslininkų, iš tiesų merginos renkasi gyvenimo partnerius, o ne atvirkščiai.

Mokslininkai pastebėjo, kad net ir užsimezgus santykiams „lyčių žaidimai“ nesibaigia. Vaikinams patinka, kai merginos rodo jiems didesnį dėmesį, todėl įsitraukia į įvairias veiklas, kad atrodytų užimti. Merginos stengiasi vaikinų dėmesį užkariauti, taip vertindamos jų jausmų rimtumą. Pasak mokslininkų, biologiškai, moterys dauginimosi procese yra svarbesnės nei vyrai, todėl jos renkasi vyrus atsargiai ir atidžiai. Jei vyrai būtų tokie išrankūs kaip moterys, jie rizikuotų prarasti dauginimosi galimybę.

#    Comments [0] |
# Sunday, 20 January 2013

kaip pasijusti geriau

Fizinis ir psichinis vangumas šaltuoju metų periodu visai nebūtinas. Mes esame žmonės, o ne meškos, užmiegančios žiemos miegu, ir neturėtume jaustis suglebę. Tik kaip atgauti žvalumą ir gerą nuotaiką?

Zitą ir Jurgitą kolegos pakrikštijo diena ir naktimi. Joms abiems apie keturiasdešimt, gerai atrodo, darbe sėdi viena priešais kitą. Tačiau kas jas padarė tokiomis komiškomis figūromis: Zita nuolat gerai nusiteikusi, veikli, kupina energijos, Jurgita visą laiką kuo nors skundžiasi. Tai oras, tai kaulai, tai kaimynai, tai šildymo kainos, tai vyras, tai dar kas nors, ir apskritai rudenį bei žiemą ji jaučiasi per daug pavargusi.

Miesto prakeiksmas

Galima būtų pasakyti, kad jų temperamentai skirtingi. Tačiau tai būtų tik pusė tiesos. Kita pusė – civilizacijos liga, kurią mėgstama vadinti žiemos depresija. Civilizacijos liga todėl, kad ji yra tipiškas miesto gyvenimo reiškinys, kaime beveik negirdėtas. Paaiškinti galima labai paprastai: kaimo žmonės ir žiemą daug laiko praleidžia lauke.

Tamsa nėra seksuali

Dienos šviesos trūkumas sukelia nuovargį ir apatiją – taip pat ir seksualinį abejingumą. Romantiškų glamonių vakarai prieblandoje, skatinantys lipido– tik legenda. Tikrovė priešinga. Šviesa daro labai didelę įtaką mūsų aistringumui. Kuo daugiau šviesos per akių vyzdžius prasiskverbia į kūną, tuo daugiau pasigamina endorfinų. Šios medžiagos, vadinamos „laimės hormonais“, veikia panašiai kaip morfijus, suteikia mums euforijos ir aistringumo. Geros nuotaikos hormonas serotoninas taip pat išsiskiria tik tuomet, kai pakankamai šviesos pasiekia akis.

Naktimis tyko nepasitenkinimas

Žiemą abiejų rūšių hormonų gamyba smarkiai sumažėja. Vietoj jų padaugėja melanino – geros nuotaikos gadintojo. Šį miego hormoną naktį išskiria kankorėžinė liauka galvos smegenyse. Kankorėžinė liauka yra glaudžiai susijusi su akies regos nervu ir iškart reaguoja, kai pasidaro tamsu. Melatoninas stabdo kūno aktyvumą ir sukelia nuovargį. Kadangi žiemą ilgiau būna tamsu, smegenys pagamina daugiau melatonino. Natūrali šviesa apniukusiomis dienomis pakelia nuotaiką ir suteikia žvalumo

Gelbėjimosi strategija

Užduotis aiški: mažiau melatonino, daugiau serotonino ir endorfinų. Ir vaistas nuo žiemos depresijos nieko nekainuoja ir sukelia jokių kontraindikacijų: dienos šviesa! Kuo daugiau jos per akis paveikia smegenis, tuo mažiau išsiskiria melatonino. Mes nebesijaučiame tokie suglebę ir apatiški. Deja, tai galioja tik dienos šviesai. Neužtenka namuose ar darbo vietoje užsidegti daugybės lempų.

Skirtumas glūdi šviesos intensyvume, matuojamame liuksais. Normalus kambario apšvietimas pasiekia 500 liuksų, o šviesa lauke – apie 1500 liuksų net niūriausiomis žiemos dienomis. Šviečiant saulei būna iki 4000 liuksų. Rekomenduojama šviesos dozė apniukusiomis žiemos dienomis: mažiausiai pusvalandį praleisti lauke. Dienos šviesa padeda atstatyti sutrikusią hormonų pusiausvyrą. Šviesiausia būna tarp 10 ir 15 valandos.

Motyvacija

Ir optimistė Zita kovoja su vidiniu nepasitenkinimu. Bet ji žino, kaip jį įveikti. „Aš specialiai planuoju susitikimus su draugais, pažįstamais, giminėmis, įtraukiu juos į savo kalendorių ir neatšaukiu jų – net jei neturiu tam nuotaikos.“

Beje, dienos šviesa veikia efektingiau, kai mes intensyviai judame: greitai vaikštome, bėgiojame, slidinėjame. Tyrimai parodė, kad mėgstantys sportuoti būna linksmesni ir žvalesni už tinginčius pajudėti.

Sielos spalvos

Panašiai kaip šviesa mūsų psichinę būklę per akis veikia spalvos. Kiekvienai būdingi saviti elektromagnetiniai virpesiai, skleidžiantys skirtingą energiją. Tamsiuoju metų laikotarpiu atgaiva sielai yra oranžinė ir raudona spalvos. Oranžinė pakelia nuotaiką, išsklaido nuovargį. Raudona padidina aktyvumą, pakelia tonusą. O gėlių puokštė sužadina pavasarinius jausmus.

Maistas nuo slogučio

Niūriu žiemos metu nuotaiką gerinančių priemonių sąraše yra tinkami maisto produktai. Pirmiausia pienas ir bananai. Abiejuose yra baltyminės medžiagos triptofano, didinančios serotonino kiekį smegenyse ir kartu pasitenkinimą.

B grupės vitaminai veikia nuotaiką. B1 skatina serotonino gamybą, B2 vaidina svarbų vaidmenį įsisavinant baltymus. Abiejų yra avižiniuose dribsniuose.

Kapsaicinas, kurio yra aitriojoje paprikoje, ant liežuvio sukelia skausmingą dirginimą. Organizmas reaguoja į dirginimą išskirdamas endorfinus, kad numalšintų skausmą. O endorfinai pataiso nuotaiką.

Ritmas prieš blogą nuotaiką

Sportas naudingas tik tuomet, jei mes užsiiminėjame ilgą laiką ir reguliariai. Dvigubai didesnė nauda bus tada kai sportas dar teiks malonumą. Šiuo atžvilgiu bene geriausiai tinka šokiai. Kas bent sykį šokių vakare matė švytinčius veidus ir flirtuojančias akis, tas žino, apie ką kalbama. Judėjimas pagal muzikos ritmą yra balzamas sielai. Per padus išeina visas kasdienybės stresas. Šokiai padeda atgauti gerą fizinę formą – suliesėti taip pat.

Dviese su gyvenimo partneriu gryname ore – tai pirmas receptas nuo paplitusio išglebimo šaltuoju metų laiku. Be to, judėjimas stiprina imunitetą ir padeda apsisaugoti nuo virusų.

#    Comments [0] |

kaip suvilioti sudominti vaikina

Tu sėdi, gniauždai telefoną ir lauki to tylaus garso, kuris praneš, kad gavai naują sms žinutę. Tu lauki ir lauki, tačiau iki šiol nei viena žinutė neatėjo. Ką turėtum daryti? Kaip iš jo gauti atgalinę žinutę? Jei tai apibūdina tavo dabartinę situaciją, štai 10 patarimų, kad vaikinas jums atrašytų atgal.

◦Žaisk nepasiekiamą

Žinau, tai yra sunku, bet kartais veikia. Kai jis tau atrašo, ne iš karto atsakyk. Palauk kelias valandas (tu gali, tai padaryti!) ir tada atsitiktinai atrašyk jam.

◦Nebomborduok jo

Jeigu, vaikinas atrašo į tavo žinutę, atrašyk jam atgal ir atvėsk. Nėra gera idėja pasiųsti jam tris ar keturias žinutes vieną o kitos. Pagrindinis tikslas yra tas, kad jis norėtų toliau su tavimi susirašinėti/bendrauti.

◦Turėk kitų pomėgių

Kai susirašinėji/kalbi su vaikinu, įsitikink, kad turėsi ką papasakoti apie savo gyvenimą, pomėgius. Tu nenorėtumėt, kad jis manytų, jog jis yra viskas apie ką galvoji ir kad tu neturi gyvenimo be jo. Būk įdomi!

◦Pasidomėk, kokie jo pomėgiai

Tai padeda palaikyti pokalbį, jeigu tu truputį žinai dalykų, kuriais jis užsiima. Jis mėgsta groti gitara? Pabandyk išmokti keletą dalykų apie ją, ir tuomet kitą kartą tu galėsi kalbėti su juo būtent apie tai ką jis mėgsta.

◦Nežadėk melagingų pažadų

Nežadėk tokių dalykų, kuriuos nenorėsi ištesėti. Nors, kai kurios merginos naudoja tokius pažadus tam, kad sudomintų vaikiną, tačiau tai dažniausiai suteikia visiškai klaidingą įspūdį.

◦Nesiųsk jokių nuotraukų, dėl kurių galėtum gailėtis vėliau

Kad ir kaip skaudžiai skambėtų, tačiau geriau jam nesiųsk jokių nuotraukų, kurių nenorėtum rodyti visiems žmonėms. Patikėk, jis negalės jas išlaikyti tik sau.

◦Paklausk jo patarimo/nuomonės

Vaikinai mėgsta spręsti problemas. Jei yra tokia situacija, kurioje sunkiai tau sekasi, paprašyk jo pagalbos. Jis būtinai šia galimybę pasinaudos, kad galėtų pataisyti ją.

◦Nebūk nepatenkinta

Jeigu tu iš jo nieko neišgirsti jau kurį laiką, nekelk reikalavimų ar klausimų, tokių kaip: „kur buvai?“, „kodėl nieko man neatrašai“, ir t.t. Prisimink, tu nori, kad jis galvotų, jog turi gyvenimą ir be jo.

◦Turėk kitų planų

Vis nieko neišgirsti iš vaikino, nesedėk namie ir nelauk jo žinučių. Judėk į priekį ir sugalvok kitų planų. Jeigu jis po kiek laiko parašys ir paklaus ar nenorėtum pabūti kartu, jis pamatys, kad tu nesėdi ir nelauki jo, o ir turi kitų planų.

◦Suvok savo vertę

Tu esi pernelyg vertinga, kad sedėtum ir lauktum vaikino, kuris nesiruošia reaguoti taip pat rūpestingai ir dėmesingai, kaip kad tu. Neleisk sau įstrigti namuose svajojant apie jį, kad jis tau kada nors atsakys. Judėk į priekį ir rask tokį, kuris su tavimi elgsis kaip su princese!

#    Comments [0] |

technologijos santykiuose

Technologijos, kaip ir kiti kasdieniniai dalykai, maistas, darbas, buities rūpesčiai, gali veikti mūsų ir mylimųjų santykius teigiamai arba neigiamai.
Technologijos leidžia vienišiams lengviau surasti vienas kitą ir susipažinti, įsimylėjėliai gali visą dieną vienas kitą stebinti žinutėmis, atstumo išskirti mylimieji gali bendrauti ir matyti vienas kitą. Tačiau taip pat technologijos gali priversti jaustis taip, lyg šalia esantis žmogus būtų už tūkstančių kilometrų.

Šiuolaikinės technologijos atitraukia mus nuo partnerių poreikių. Daugeliui žmonių didesnį malonumą teikia ne laikas, leidžiamas su mylimu žmogumi, o naršymas internete, bendravimas su draugais bei pažįstamais socialiniuose tinkluose ir pan. Ne tik mes galime lengviau pasiekti kitus žmones, bet ir jiems lengviau pasiekti mus. Todėl nuolatos skambantis telefonas, žybsintis langas pokalbių svetainėje, neatsakytos žinutės socialiniuos tinkluose daugelį priverčia pamiršti, kad svarbiausi mums turėtų šalia esančių mylimų žmonių poreikiai.

Arizonos universiteto mokslininkai atliko apklausą ir sužinojo, kad net 33 proc. žmonių geriau nesimylėtų savaitę, nei atiduotų savo mobilų telefoną. 28 proc. žmonių sutiktų nesimatyti su mylimuoju savaitę, kad tik galėtų naudotis kompiuteriu.



Pasak santykių terapeutės Rachel Sussman, mums atrodo, kad elektroniniai laiškai, skambučiai ir žinutės negali palaukti, o mus mylintis žmogus gali. Iš tiesų mylimasis gali palaukti, bet jis negali jūsų laukti kiekvieną vakarą. R. Sussman siūlo keletą naudingų patarimų poroms, kurių santykius gadina šiuolaikinės technologijos:

· Namuose turi būti zonų, kuriose negalima naudotis kompiuteriu arba mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, valgomasis ar miegamasis.

· Negalima užsiimti daugiau nei viena veikla. Jūs tikrai negalite naršyti internete, kalbėti telefonu, žiūrėti televizorių ir klausytis partnerio vienu metu.

· Neatsakinėkite į draugų ir kolegų neskubius skambučius, laiškus ir žinutes, kai esate su šeima.

· Daugiau laisvo laiko skirkite mylimiems žmonėms, o ne virtualiam pasauliui.

#    Comments [0] |

technologijos santykiuose

Technologijos, kaip ir kiti kasdieniniai dalykai, maistas, darbas, buities rūpesčiai, gali veikti mūsų ir mylimųjų santykius teigiamai arba neigiamai.
Technologijos leidžia vienišiams lengviau surasti vienas kitą ir susipažinti, įsimylėjėliai gali visą dieną vienas kitą stebinti žinutėmis, atstumo išskirti mylimieji gali bendrauti ir matyti vienas kitą. Tačiau taip pat technologijos gali priversti jaustis taip, lyg šalia esantis žmogus būtų už tūkstančių kilometrų.

Šiuolaikinės technologijos atitraukia mus nuo partnerių poreikių. Daugeliui žmonių didesnį malonumą teikia ne laikas, leidžiamas su mylimu žmogumi, o naršymas internete, bendravimas su draugais bei pažįstamais socialiniuose tinkluose ir pan. Ne tik mes galime lengviau pasiekti kitus žmones, bet ir jiems lengviau pasiekti mus. Todėl nuolatos skambantis telefonas, žybsintis langas pokalbių svetainėje, neatsakytos žinutės socialiniuos tinkluose daugelį priverčia pamiršti, kad svarbiausi mums turėtų šalia esančių mylimų žmonių poreikiai.

Arizonos universiteto mokslininkai atliko apklausą ir sužinojo, kad net 33 proc. žmonių geriau nesimylėtų savaitę, nei atiduotų savo mobilų telefoną. 28 proc. žmonių sutiktų nesimatyti su mylimuoju savaitę, kad tik galėtų naudotis kompiuteriu.



Pasak santykių terapeutės Rachel Sussman, mums atrodo, kad elektroniniai laiškai, skambučiai ir žinutės negali palaukti, o mus mylintis žmogus gali. Iš tiesų mylimasis gali palaukti, bet jis negali jūsų laukti kiekvieną vakarą. R. Sussman siūlo keletą naudingų patarimų poroms, kurių santykius gadina šiuolaikinės technologijos:

· Namuose turi būti zonų, kuriose negalima naudotis kompiuteriu arba mobiliuoju telefonu. Pavyzdžiui, valgomasis ar miegamasis.

· Negalima užsiimti daugiau nei viena veikla. Jūs tikrai negalite naršyti internete, kalbėti telefonu, žiūrėti televizorių ir klausytis partnerio vienu metu.

· Neatsakinėkite į draugų ir kolegų neskubius skambučius, laiškus ir žinutes, kai esate su šeima.

· Daugiau laisvo laiko skirkite mylimiems žmonėms, o ne virtualiam pasauliui.

#    Comments [0] |

vis gerai - emigracija?

Kiekvieną dieną iš Lietuvos kas nors išvyksta, kas nors į ją atvyksta. Nesudėtinga aritmetika – atimti iš išvykstančių skaičiaus atvykstančių - rodo, kad kasdien krašto gyventojų mažėja. Priežastys, paskatinusios išvykti, įvairios – vykstama, studijuoti, dirbti ir t.t., bet jas visas galime apibendrinti labai paprastai: išvykstantys tikisi, kad užsienyje bus geriau. Ar migrantams pavyksta pasiekti gerovę? Ar kitame krašte jie bus laimingesni?

Vis dėlto žmonėms, besiruošiantiems išvykti iš Lietuvos, vertėtų pasidomėti, ar piliečiai kitoje šalyje yra laimingi. O jei laimingi, ką jie laiko laime. Jei požiūris į laimę ir dvasinę gerovę nesutampa – prisitaikyti prie svetimos kultūros, prie jai būdingo laimės supratimo vargu ar pasiseks.

Žmogus turi jausti bendrumą su aplinka, kurioje apsigyvena ir siekia gerovės. Tai svarbi sąlyga norint, kad jis pasiektų sėkmę.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad tas, kuris geriau susipažįsta su kitomis kultūromis, supranta jų savitumą gali pasinaudoti šiuo pažinimu ir turi daugiau galimybių pasiekti profesinių aukštumų. Kita vertus, žmogus jaučiasi geriau, kai yra tarp panašių į save.

Meilės vietą užėmė pinigai

Bandant išsiaiškinti, ar žmonės gyvena „idealų“ gyvenimą, o paprasčiau sakant, ar per pastarąją savaitę patyrė teigiamų jausmų, tokių kaip laimė, džiaugsmas ir pan., buvo ištirti 7 tūkst. žmonių iš 26 šalių, atstovaujančių įvairioms kultūroms – Australijos, JAV, Lenkijos, Filipinų, Italijos, Taivanio, Malaizijos, Meksikos.

Ši apklausa buvo derinta su psichologiniu tiriamųjų įvertinimu, nustatant, kokiomis psichologinėmis savybėmis jie pasižymi, yra intravertai ar ekstravertai (intravertas – labiau besidomintis savo vidiniu pasauliu, ekstravertas – labiau besidomintis aplinka, linkęs gyvai reaguoti į ją, užmegzti ryšius su kitais).

Tyrimas leido padaryti išvadą, kad tose šalyse, kuriose žmonės atviresni aplinkai, daugiau bendrauja, jų pasitenkinimo gyvenimu rodiklis yra aukštesnis nei tų šalių, kurias sąlyginai galima pavadinti „intravertiškomis“, kuriose žmonės labiau vertina privatumą ir nelinkę pernelyg artimai bendrauti.

Šis tyrimas taip pat parodė, kad emigrantas kitoje šalyje sunkiau ras savo kelią į laimę, jei yra kilęs iš priešingo pobūdžio kultūros, t.y. „ekstravertas“ sunkiau pritaps prie „intravertų“ ir atvirkščiai. Jam bus sunkiau ir tada, jei skirsis jo bei aplinkinių požiūris į tai, ko reikia siekiant laimės, dvasinės gerovės, gyvenimo kokybės.

Šie pastebėjimai gali būti reikšmingu orientyru galvojantiems apie emigraciją iš Lietuvos.

Palyginkime Lietuvos ir „senųjų“ ES šalių piliečių nuostatas į laimę. ES piliečiams svarbiausia (pagal atsakymų eiliškumą): sveikata (78 proc.), meilė (44 proc.) ir darbas (37 proc.). Lietuviams sveikata irgi yra svarbi, tačiau meilės vietą iš antrosios pozicijos jau išstūmė pinigai (48 proc.). Taigi apklausa akivaizdžiai parodė, kad vakarų europiečiams itin svarbius dvasinius dalykus – laimę ir bendravimą – Lietuvoje gožia materialiniai poreikiai.

Psichologas R.Inglehart‘as siūlo šiuolaikinių Vakarų šalių piliečių elgesį aiškinančią postmaterializmo teoriją. Pasak jo, žmonės išsivysčiusiose šalyse pradėjo mažiau dėmesio skirti materialioms vertybėms, o daugiau – subjektyviai gyvenimo kokybei, psichologinei gerovei. Juos R.Inglehart‘as vadina postmaterialistais.

„Eurobarometras“ tyrimas vertino ES šalis pagal tai, kiek jose yra materialistų, postmaterialistų ir dar neapsisprendusių, kas jiems svarbiau, mišrios pasaulėžiūros atstovų. Gauti rezultatai vėl atkreipia dėmesį į Lietuvą. Visoje ES postmaterialistai sudaro vidutiniškai 9 proc., Švedijoje – 23 proc., Nyderlanduose – 20 proc., o Danijoje – 16 proc., tuo tarpu mūsų šalyje jų tėra tik 3 proc.

Geriausia, kai laimė suprantama vienodai

Lietuviai nepasižymi ir aukštais laimingumo rodikliais. Vakarų šalyse žmonės, kurie save laiko laimingais, teigia, jog jie gali daryti įtaką valdžiai, kad gyvenimas priklauso nuo jų, kad jie pažįsta žmones, kurie padės prireikus pagalbos. Šie europiečiai taip pat pabrėžė, kad didžiuojasi, jog yra savo šalies piliečiai. O tiems, kuriems trūksta šių savybių, kyla noras tarsi pabėgti į kitą realybę, pakeisti gyvenamąją vietą, emigruoti.

Lengvai įžvelgsime, kad šie bendresni dėsningumai puikiai tinka ir Lietuvai. Išvykstantiems nuolat rusena viltis – gal pasiseks užsienyje, gal ten galima rasti gerovę ir laimę. Dar galima pastebėti, kad neretai veržiamasi išvažiuoti į užsienį, prieš tai net rimčiau nepabandžius kokybišką gyvenimą susikurti Lietuvoje.

Neseniai „Spinter tyrimai“ surengė apklausą, kurios metu buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių kyla noras palikti Lietuvą. Buvo galima nurodyti kelias priežastis, tarp jų akivaizdžiai pirmavo ekonominės. Beveik pusės tėvynėje netenkina maža alga, kas ketvirtas paminėjo nedarbą (pagal statistiką, 85 proc. emigrantų prieš išvykdami ilgai nedirbo), kas šeštas – prastas šalies ūkio perspektyvas.

Nemenka dalis norėtų išvykti dėl geresnių atlyginimo ir karjeros, mokslo perspektyvų. Beveik kas septintas teigė, kad jo netenkina visuomeniniai ir politiniai procesai Lietuvoje, menka pagarba žmogui bei netolerancija.

Vis dėlto žmonėms, besiruošiantiems išvykti iš Lietuvos, vertėtų pasidomėti, ar piliečiai kitoje šalyje yra laimingi. O jei laimingi, ką jie laiko laime. Praverstų susipažinti su ta šalimi jos kultūra ir tradicijomis. Jei požiūris į laimę ir dvasinę gerovę nesutampa – prisitaikyti prie svetimos kultūros, prie jai būdingo laimės supratimo vargu ar pasiseks.

#    Comments [0] |