Nemažai vienišų žmonių svajoja dalintis su kuo nors savo gyvenimą. Santuoką jie sieja su laime, jaukumu, saugumu, artimu dvasiniu ryšiu, seksualumu, vaikais ir kitomis vertybės. Tai kodėl jiems nepavyksta įgyvendinti tokio, regis, elementaraus troškimo?

Jeigu jūs esate vieniši, gyvenate ne Sacharos dykumoje ir nesate prirakinti prie lovos, žinokite: vienatvės priežastis – tikrai ne nepalankios aplinkybės ar pernelyg skurdus potencialių partnerių pasirinkimas. Visų jūsų problemų priežastis glūdi jumyse – tiksliau jūsų požiūryje ir lūkesčiuose.

Kaip padėti sau?

· Pirmiausia partnerio paieškas blokuoja neigiamas požiūris į save ir savęs nuvertinimas.

Kad pamiltum kitą žmogų ir galėtum priimti kito meilę, reikia išmokti pripažinti ir mylėti save. Jei manome, kad nesate verti meilės, tada jums trūks pasitikėjimo savimi, bus sunku užmegzti kontaktus, nesugebėsite pajusti, kad kitas jaučia jums simpatiją, nepatikėsite, kai sakys, kad myli. Iš nepasitikėjimo savimi žmonės linkę per daug kabintis į partnerį ir tuo jį atgraso.

* Per dideli reikalavimai partneriui ir nepajudinamas idealas.

Jei tikrinsite pašnekovą pagal savo susidarytą reikalaujamų savybių ir privalumų sąrašą ir manysite tik tada galėsiantys jį pamilti, jeigu jis atitiks visus punktus, neišvengiamai patirsite nesėkmę. Tobulų partnerių nebūna. Kuo aukštesnius reikalavimus kelsite potencialiam kandidatui, tuo labiau susiaurės jų ratas ir praktiškai nebeliks jokių šansų ką nors susirasti. O susiradę imsite su juo kivirčytis, nes stengsitės pakeisti jį pagal savo idealą.

Keldamas per didelius reikalavimus partneriui, žmogus nesąmoningai bando išvengti nusivylimų. Juk jeigu jis nieko nesuras, tai bus garantija, kad niekas jo nepames ir nenuvils.

· Per menkas pasirengimas leisti į kompromisus, jei tektų pakeisti ankstesnę gyvenimo formą.

Aiškus gyvenimo stiliaus įsivaizdavimas iš dalies padeda mums,, iš dalies trukdo. Per menka tikimybė, kad galima būtų rasti partnerį, kurio visi įpročiai, pažiūros, pomėgiai sutaptų su jūsų, pavyzdžiui, dėl kelionių, elgesio su pinigais, kėlimosi laiko, mitybos, sporto, aprangos, socialinių kontaktų, skaitymo pomėgių. Bendras gyvenimas kartu reikalauja aiškinimosi ir susitarimų, kompromisų, kartais net savų poreikių atsisakymo.

* Bloga praeities patirtis.

Jei jau turite sukaupę blogos patirties su ankstesniu partneriu, suprantama, kad ateityje norėsite išvengti tų pačių nusivylimų. Ši naujo nusivylimo baimė gali skatinti per dideliam atsargumui. Kai kurie stiprias psichines traumas patyrę žmonės linkę apibendrinti ir įsikalbėti sau, kad visi vyrai (ar moterys) yra blogi.

Pastebėję, jog naujasis partneris nors vienu atžvilgiu panašiai elgiasi kaip pirmtakas, jie nusprendžia, jog jis turi turėti ir visas kitas blogąsias buvusio partnerio savybes. Jie nepasilieka sau jokio šanso sužinoti, ar naujasis partneris turi kitokių charakterio savybių.

* Per didelis nekantrumas.

Per pirmąjį susitikimą kiekvienas mokosi pažinti savo pašnekovą ir nori kuo greičiau išsiaiškinti, ar jis yra tas tikrasis. Bet jeigu jūs per greitai reikalausite atsakymo dėl partnerystės, tai sukelsite kitam (ypač vyrui) įsipareigojimų ir „supančiojimo“ baimę.

* Nuostata: mano amžiuje visi įdomūs partneriai jau užimti.

Jeigu įsikalbėsite sau tokį dalyką, kad partnerių rinka jau yra išgraibstyta, tada liausitės ieškoti partnerio arba ieškosite per daug atsainiai. Kam dar ieškoti, jeigu jūs ir taip įsitikinę, kad viskas beprasmiška?

* Artimo ryšio baimė.

Tie, kurie iš vaikystės atsinešė blogų prisiminimų, susijusių su artimais žmonėmis, bus linkę ir su partneriu sieti praradimą, nuoskaudas, skriaudą, kaltės jausmą.

Jų baimė prisirišti gali pasireikšti tuo, kad jie dažnai keis partnerius ir nutraukinės ryšius. Jiems vis atrodys, kad pasirinko netinkamą partnerį, užuot suvokę, kad netinkamas yra jų požiūris į partnerystę.

* Įsimylėjimo jausmo lūkestis.

Dauguma įsitikinę, kad įsimylėjimo jausmas parodys kelią į tinkamą partnerį. Jei iškart nepasijunta įsimylėję, mano, kad partneris nėra tinkamas. Iš tikrųjų įsimylėjimo jausmas nieko nesako apie tai, ar pavyks užmegzti ilgalaikę ir patvarią partnerystę. Jis tik parodo, kad vienas žmogus meiliai galvoja apie kitą.

Seksologai teigia, kad žaidimai, kurių metu jūs įkūnijate kokį nors personažą, − puikus būdas atgaivinti rutina virtusį seksą.

Valdovė ir vergas

Vieni svarbiausių šio žaidimo atributų − latekso rūbai, botagėliai, antrankiai, kaukės ir pan. Parduotuvės suaugusiesiems siūlo itin platų asortimentą šios rūšies prekių.

Valdovės ir vergo situaciją visai nesunku suvaidinti namų sąlygomis. Tu − valdinga ir stipri, o jis turi pasijusti bejėgis ir silpnas. Tu kuri taisykles, jis − tik paklūsta, tačiau malonumas garantuotas abiem.

Gydytojas ir pacientė

Baltas chalatas, kepuraitė... Gydytoju galite apsimesti kuris tik norite. Gydytojo apžiūra, bakstelėjimai švirkštu, pirmoji pagalba − tai tik nedidelė dalis repertuaro, kurį padiktuoja ši tema.

Užpuolikas ir auka

Užpuoliką gali suvaidinti tiek vyras, tiek moteris. Labiau paplitęs pirmasis variantas. Paprastai pora iš anksto susitaria, kad nori žaisti tokį žaidimą ir kuris kurio vaidmens imsis.

Tačiau laikas ir vieta, kada ir kur tai įvyks, lieka paslaptimi. Taigi „auka“ iš tikrųjų būna užpulta netikėtai. Aštrių pojūčių tikrai netruks.

Striptizo šokėja ir klientas

Šiame žaidime pagrindinis vaidmuo tenka moteriai. Jei iki šiol su šokiu neturėjai nieko bendro − prieš tokį triuką praverstų keletas realių striptizo pamokų.

Namuose susikurti striptizo klubo atmosferą visiškai paprasta − tereikia pritemdyto apšvietimo, minkštų pagalvėlių, patogios sofos, muzikos ir seksualių apatinių.

Mokytoja ir mokinys

Bemaž visi berniukai kažkada vaikystėje buvo platoniškai įsimylėję kokią nors mokytoją.

Suaugusių vyrų fantazijose taip pat dažnai iškyla jauna, žavi, seksuali mokytoja, susisukusi plaukus į griežtą kuodą, avinti aukštakulnius ir siaurą trumpą sijonėlį. Nesunku suvokti, jog tokią fantaziją paversti realybe visai nesunku.

Žmona ir meilužis

Pamenate klasikinius anekdotus? Grįžta vyras iš komandiruotės ir... Nė vienas vyras nenorėtų namuose aptikti to, apie ką pasakojami anekdotai.

Tačiau pasijusti meilužio, užsukusio pas žavią moterį vos jos vyrui išvykus į komandiruotę, kailyje norėtų beveik visi. Suteik jam tokią progą. Žaidimas būtinai turėtų prasidėti viešoje vietoje, kur yra daugiau žmonių.

Prie jų turite vaidinti, kad esate nepažįstami, susikurti savo ženklų kalbą, slapta „susitarti“ dėl pasimatymo, namo ar į viešbutį vykti ne kartu, kad niekas nepastebėtų ir „nieko neįtartų“.

Šios situacijos esmė − pakurstyti savo geismą paslaptimi ir intriga taip, kad lovą pasiektumėte jau nebe rusendami, o liepsnote liepsnodami aistra.

Filmo kūrimas

Tu ir tavo mylimasis norite pasijusti kaip aktoriai, vaidinantys pagrindines roles meilės filme? Tai visai nesunku. Čiumpate kamerą, randate tinkamą kampą, iš kurio geriausiai matosi jūsų meilės žaidimų scena, ir tiesiog imatės veiksmo.

Jei vienas imsis dar ir režisieriaus vaidmens, galės diriguoti veiksmui komentarais, kokia poza atsistoti (atsisėsti, atsigulti). Svarbiausia − būkite atsargūs ir ypač atidžiai saugokite nufilmuotus vaizdelius.

Santechnikas ir namų šeimininkė

Atrodo, sugedęs čiaupas − visai neromantiškas dalykėlis. Tačiau jį taisantis seksualus santechnikas kažkodėl nuolat lankosi daugybės moterų seksualinėse fantazijose.

Taigi tavo brangiausiajam tereikia senų marškinių, suplyšusių džinsų, kepuraitės su snapeliu ir per petį permesto krepšio su įrankiais.

Jis paskambina į duris, tu atidarai. Jis kalba kaip netašytas darbininkas, o tu − dėkinga šeimininkė, kurios virtuvę šis vyriškis netrukus išgelbės nuo stichinės nelaimės. Nusivedi jį į virtuvę, jis atsigula ant grindų arba tu atsisėdi ant virtuvės stalo ir... „taisymas“ prasideda.

„Ačiū Dievui atėjai“

Tikrai ne visada verta iš anksto kruopščiai suplanuoti savo veiksmų planą, ką ir kaip veiksite, kuo rengsitės, kokius žaisliukus turėsite po ranka. Viskas priklauso nuo noro ir fantazijos.

Nustebink jį tiesiog „įmurkdydama“ į savo susikurtą žaidimą. Jis grįžta namo, tu pasitinki ir iš karto sukuri jam tokią situaciją, kurioje jis tiesiog privalo vaidinti.

Pvz., pasitinki jį kaip karalių, pati pasipuošusi rūmų dama (nuoširdžiai nustebusi, kodėl jis taip nederamai apsirengęs rūmų puotai), arba apsimeti, kad jis supainiojo butus ir atėjo visai ne į savo namus...

Nauji mokslo atradimai verčia atsisakyti daugybės iki šiol galiojusių stereotipų bei iš tiesų įrodo, kad proto galia egzistuoja. Mums žengiant paprasčiausią žingsnį įsijungia milžiniškas nervinių ląstelių tinklas, kuris apskaičiuoja, kokie mechanizmai šiam veiksmui turi būti paleisti. Jei tai atliktų pats greičiausias šiuolaikinis kompiuteris, norėdami išeiti iš patalpos pro duris, užtruktume 3-4 savaites. Taigi niekas neprilygsta biologiniam kompiuteriui, tačiau kaip jį teisingai naudoti, kad jis tobulėtų, užuot sunykęs?

Skaitant labai aiškų arba visiškai neaiškų tekstą įsijungia tik 5 proc. nervinių ląstelių

Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius prof. Albertas Skurvydas, pristatydamas Vilniaus knygų mugėje savo naują knygą – „Modernioji neuroreabilitacija. Judesių valdymas ir proto treniruotė“, pabrėžė, kad mūsų smegenys tobulėja esant dviem sąlygoms – originaliam mąstymui ir įdomiai aplinkai. Taip pat labai svarbu visas problemas spręsti pačiam, o ne pagal kitų pavyzdį.

„Yra paskaičiuota, kada mažiausiai dirba smegenys. Skaitant labai aiškų arba visiškai neaiškų tekstą įsijungia tik 5 proc. nervinių ląstelių, sprendžiant problemas pagal pavyzdį – 5 proc., mėgdžiojant kitų veiklą – 4 proc., aktyviai padedant kitam asmeniui – 3 proc., nusirašinėjant – 1 proc., mokantis nematant prasmės – 0,001 proc., mokantis labai bijant arba smarkiai supykus – 0,000000000001 proc. Taigi jei jums viskas labai aišku, ką dabar šneku, vadinasi, jūsų smegenys nedirba. Jei visiškai neaišku – taip pat nedirba. Turi būti per vidurį – šiek tiek aišku ir šiek tiek neaišku. Tuo tarpu kai žmogus pats mąsto, smegenys dirba 99 proc.“, - pasakojo biomedicinos specialistas.

Dar vienas įdomus dalykas, kad gerokai padidina neuronų skaičių smegenyse, vadinasi, pagerina jų veiklą, aerobiniai pratimai: ėjimas, jodinėjimas, bėgimas, aerobikos šokiai, važiavimas dviračiu, irklavimas, plaukimas, slidinėjimas.

„Mums visiems kasdien natūraliai prisigamina apie 40 tūkst. naujų nervinių ląstelių, tačiau per keletą dienų jos žūva. Jei per dieną ne mažiau, kaip 45-60 min., pasivaikštome vidutiniu tempu, nervinių ląstelių atsiranda maždaug 10 tūkst. daugiau. Tačiau norint, kad tos ląstelės išsilaikytų, reikia originaliai mąstyti ne mažiau kaip 2-3 val. per dieną: kažką pamatyti, sužinoti, suprasti nauja. Na, dabar mokslininkai sako, kad reikėtų tam skirti bent jau 15 min. Taigi kuo originalesnis mąstymas, kuo labiau iš kito kampo pasižiūri, tuo labiau dirba smegenys. Tiesa, dabar yra ir tokių teorijų, kad pati originaliausia idėja susiformuoja tada, kai galvos smegenys dirba mažiausiai, t. y. jos turi būti visiškoje tyloje ir ramybėje“, - pasakojo mokslininkas.

Taip pat smegenims labai svarbi aplinka, kurioje žmogus gyvena. Eksperimentai su laboratorinėmis pelėmis parodė, kad jei jos gyvena aplinkoje, kurioje joms įrengta visokių kalnelių, pertvarėlių ir kitokių įdomybių, turi apie 30 proc. daugiau nervinių ląstelių nei tos, kurios gyvena paprastoje dėžėje.

„Žmogaus smegenys tiek geriau tobulėja, tiek geriau atsistato po traumų, jei jos yra įvairioje, įdomioje sensorinėje aplinkoje. Švedijoje šis principas pritaikytas vienoje pradinių klasių mokykloje, kuri labiau primeną įdomų žaidimų kambarį nei tradicinę mokyklą. Taigi kuo aplinka įdomesnė, tuo geriau gali ištobulinti smegenis ir visų rūšių mąstymą. Tiesa žmogus dar turi norėti tyrinėti šią aplinką kuo įvairesniais judesiais ir gauti už tai atpildą, t. y. patirti teigiamas emocijas“, - aiškino A. Skurvydas.

Taigi norint nepasenti, reikia labai stengtis išlaikyti visas buvusias veiklas, kad už jas atsakingi smegenų neuronai nenunyktų ir jų vietos neužimtų kiti. Pavyzdžiui, jei nebesinori sportuoti, įtemptai pamąstyti, būti tarp žmonių, būtina nepasiduoti.

Alkoholis blokuoja informacijos užkodavimą, bet pagerina jos užtvirtinimą

Kalbant apie žinių įsisavinimą, atlikta įdomių tyrimų su alkoholiu. Jis blokuoja informacijos užkodavimą, bet miego metu pagerina informacijos užtvirtinimą. Taigi atsiminti įmanoma tik esant blaiviam, bet išgėrus taurę vyno prieš miegą informacija įsisavinama geriau.

„Eksperimentas buvo atliktas su dviem grupėmis besimokančių žmonių. Viena grupė po mokymosi miegojo, kita prieš miegą išgėrė truputį alkoholio ir tuomet nuėjo miegoti. Po miego abi grupės atliko tuos pačius testus – gėrę alkoholio juos atliko 15 proc. geriau. Mat kuo gilesnis miegas, tuo geriau žinios įsitvirtina. Tiesa yra tyrimas, kad viena porcija alkoholio pagerina informacijos užtvirtinimą, antra nieko neprideda, o trečia jau blogina“, - teigė A. Skurvydas.

Visgi mokslininkas patikino neraginantis šio metodo naudoti praktikoje, nes alkoholis turi kitų pašalinių poveikių.

Beje, požiūris į miegą moksle taip pat labai keičiasi. Anksčiau buvo manoma, kad būtina miegoti bent keturias valandas, tačiau dabar atrasta, kad labai gerą poveikį turi dažnas, tačiau trumpas (5-20 min.) snūstelėjimas. Mat miegas yra ne pasyvus, o aktyvus procesas. Viską, ko išmokstame per dieną, užsifiksuoja miego metu, o trumpos miego pertraukos leidžia užfiksuoti atmintyje informaciją, kad atlaisvintume vietos naujai.

Paklaustas, kaip smegenų veiklą veikia teigiamos ir neigiamos emocijos, A. Skurvydas pabrėžė, kad neigiamos emocijos užsifiksuoja amžiams ir vėliau neleidžia mums kaupti informacijos.

„Norint, kad žmogus nieko neišmoktų, pirmiausia jį reikia įbauginti. Taip pat žiūrint filmus, kuriuose daug neigiamų emocijų, per vadinamąsias veidrodines smegenų ląsteles gali iš tų filmų tiek neigiamų emocijų prisikimšti, kad neliks vietos teigiamoms. Neigiamos emocijos – didžiausias mūsų priešas, todėl bausti vaikus reikia labai atsargiai. Geriausias žinių draugas – skatinimas. Taip pat nustatyta, kad jei žmogus patiria pasikartojantį didelį stresą, jo smegenys nustoja tobulėti. Tačiau tyrimai rodo, kad mažą stresą teigiamos visgi emocijos užgožia,“ - pasakojo mokslininkas.

Judesiai lavina ne tik raumenis, bet ir protą

Anot judesių prigimtį tyrinėjančio knygos autoriaus, mūsų smegenys niekada nedirba atskirai – joms padeda tiek judesiai, tiek emocijos, tiek sensorinė, tiek socialinė veikla. Taigi judesiai padeda treniruoti ne tik raumenis, bet ir mūsų protą. Tačiau jie turi būti ne bet kokie.

„Jei nuo žemės pakeli sunkų akmenį ir padedi ant stalo, dirba viena nervinė ląstelė. Bet jei nuo žemės pakeli ploną adatą arba sagą, išteptą aliejumi, dirba milijonas nervinių ląstelių, kitaip tariant, galvos smegenys dirba tuomet, kai reikia atlikti sudėtingą, tikslingą, prasmingą veiksmą“, - aiškino A. Skurvydas.

Reabilitacijoje atkuriant žmonių judėjimo funkcijas minėti principai atrodo taip: jei pacientas pats žengia žingsnį be atpildo, dirba milijonas nervinių ląstelių, jeigu po žingsnio gauną atpildą, emociją, įsijungia milijardas ląstelių, jei jis žengia žiūrėdamas į gydytoją – dirba tik tūkstantis, o jei padedamas gydytojo – vos 10 nervinių ląstelių. Ne veltui kai kuriose baleto mokyklose šokant neleidžiama žiūrėti į veidrodį, nes tuomet nustoja dirbusios smegenys.

„Su judesių valdymu susijusiose funkcijose dalyvauja tiek nervinių ląstelių, kiek būtų stiklinių, jei į jas supiltume viso pasaulio vandenynų, ežerų, upių, tvenkinių ir kitų šaltinių vandenį. Viena nervinė ląstelė kontaktuoja su 10-40 tūkst. kitų nervinių ląstelių. Taigi jų tinklas milžiniškas. Galvos smegenys, valdydamos judesį, pavyzdžiui, žengiant žingsnį ar keliant ranką į viršų, skaičiuoja apie 800 mln. kartų greičiau nei pats greičiausias šiuolaikinis kompiuteris. Kuo daugiau mūsų smegenyse neuronų, kurie aktyvuoja mūsų kūno dalis, tuo labiau tos kūno dalys išvystytos, pavyzdžiui, liežuvis, lūpos, pirštai. Labiausiai treniruojamos galvos smegenys, kai dirba distaliniai raumenys (esantys toliau nuo kūno centro) ir pirštai.

Bene didžiausią perversmą reabilitacijoje padarė atradimas, kad galvos smegenys yra plastiškos. Prieš 6-7 metus niekas netikėjo, kad originaliai mąstant, atliekant tam tikrus tikslius, originalius, kintančius pratimus galvos smegenyse gali padaugėti dentritų (neuronų ataugų, priimančių signalus iš kitų neuronų) skaičius. Taip pat anksčiau buvo nežinoma, kad galvos smegenyse apskritai neuronų kiekis gali didėti. Tiesa, nustatyta, kad naujos nervinės ląstelės gaminamos tik hipokampe – už loginį mąstymą atsakingoje smegenų dalyje“, - pasakojo knygos autorius.

Anot A. Skurvydo, jei nervinės ląstelės nenaudojamos, jos nunyksta. Tai tinka tiek sveikam žmogui, tiek ligoniui. Pavyzdžiui, jeigu senyvas žmogus nebemąsto, nebeskaičiuoja, nebeskaito, nebesportuoja, galvos smegenyse dentritų skaičius mažėja, taigi mažėja kontaktų tarp neuronų.

Neuronų gamybą skatina džiaugsmo hormonas

„Tai, ko nenaudoji, prarandi, nes galvos smegenyse vyksta konkurencija tarp ląstelių – mirusių ląstelių vietą tuoj pat užima sveiki neuronai. Taip pat kuo labiau aktyvuojami sveiki neuronai, tuo labiau jie prislopina pažeistuosius. Todėl norint, kad atsigautų pažeistos ląstelės, jos turi būti naudojamos, jei nėra visiškai mirusios. Būtent todėl reabilituojant žmogų būtina jį priversti dirbti su sveika galūne. Tai labai svarbu dirbant, pavyzdžiui, su žmonėmis, patyrusiais insultą.

Taip pat atrasta, kad neuronai prarandami ir tuomet, jei naudojami neprasmingai. Nervinių ląstelių daug greičiau daugėja, susidaro didesni tinklai, gerėja atmintis, jeigu, žmogus, atlikdamas judesį, kaip minėjau, gauna kažkokį atpildą. Pavyzdžiui, žengia žingsnį ir pasiekia tikslą. Dar svarbu, kad atpildas būtų netikėtas, pavyzdžiui, žmogus nežinojo, kad gali žengti. Tuomet išsiskiria dopaminas, džiaugsmo hormonas, stimuliuojantis neuronų gamybą. Tačiau galvos smegenys labai nemėgsta paprastų, mechaniškų judesių – pavyzdžiui, tokiu pačiu būdu kilnojama ranka. Jos skaičiuoja, ir jei apskaičiuoja, kad atpildo yra mažiau negu darbo, nustoja tobulėti. Tai tinka bet kokiam veiksmui – juk žmogus visada skaičiuoja, ar atpildas bus adekvatus įdėtam darbui“, - teigė mokslininkas.

Mokslininkai atrado dar ir veidrodinius neuronus: kai žmogus stebi, ką daro kitas, jo veidrodiniai neuronai atspindi ir pamėgdžioja kito žmogaus veiksmą. Pavyzdžiui, kai žmogus negali pakelti rankos, priešais atsistoja specialistas, kuris kelia savo ranką, o pacientui suveikia minėti neuronai ir jis taip pat pradeda kelti ranką. Šiam tikslui taikomas ir tikras veidrodis, kurio pagalba sukuriama sveikos rankos iliuzija. Veidrodinio atspindžio dėka netgi įmanoma nuskausminti amputuotą ranką masažuojant sveiką kito žmogaus ranką. Dar viena naujovė, apjungianti minėtus principus, reabilitacijoje taikomi interaktyvūs kompiuteriniai žaidimai, kai pacientas saugiai sėdėdamas ekrane gaudo skraidančias bitutes, žaidžia tinklinį, krepšinį ar futbolą, skraido lėktuvu, bandydamas išlaikyti savo kūno pusiausvyrą.

Norint pasigaminti šį gardų patiekalą, reikės:

*vištienos filė;

*majonezo;

*grietinėlės;

*prieskonių pagal skonį;

*100g pievagrybių

*50g džiovintų miško grybų;

*1 vidutinio dydžio svogūno,

*prieskoninių žolelių (aš naudojau baziliką),

*nedidelio kiekio lydyto sūrio;

*5 česnako skiltelių.

Pirmiausia vištienos filė padalyti į dvi dalis, padaryti įpjovą įdarui. Paukštieną ištrinti turimais prieskoniais. Sutarkavus pusę svogūno, jo sultimis apšlakstyti paukštieną. Sutarkavus česnaką, sumaišyti jį su baziliku ir majonezu, gautu padažu kruopščiai ištrinti vištieną ir palikti marinuotis porai valandų.

Vėliau galima gaminti įdarą. Išmirkytus ir nuplautus džiovintus grybus smulkiai supjaustyti, taip pat nulupti ir smulkiai supjaustyti pievagrybius, likusią pusę svogūno ir viską kepti su grietinėle, kol viskas suminkštės ir atsiras sulčių. Nepamiršti masės pagardinti druska pagal skonį.

Gauta mase įdaryti paukštienos filė, apibarstyti lydytu sūriu ir kepti orkaitėje 200 laipsnių temperatūroje maždaug 40 min., kol gražiai apskrus. Patiekti su mėgstamomis salotomis ar kitu pagardu.

Prie šio patiekalo „Mineralinių vandenų“ vyno ekspertas siūlo rinktis raudoną sausą „Farnese Sangiovese Terre di Chieti IGT“ vyną iš Italijos Ortono arba San Salvo regionų.

Šis Sangiovese vynuogių rūšies vynas yra vidutinio stoto, turi nedaug taninų, subalansuotas. Rubino raudonio spalvos, intensyvaus aromato, juntamos vaisių (braškių ir rūgščiųjų juodųjų vyšnių) natos ir medienos kvapas.

Tik pradėję pelnyti rimtą reputaciją, Farnese vyndariai labai solidų vyną parduoda už priimtiną kainą. Šiuos vynus daro vienas Italijos genialių vyndarių – Mario Ercolino. Prieš tai jis pasižymėjo kultinio Feudi di San Gregorio gamyboje, tad išties gerai žino ką daryti su Italijos Pietuose žinomomis vietinėmis vynmedžių rūšimis.

Reikės:

400 g morkų,

1 citrinos,

200 g cukraus,

200 ml saulėgrąžų aliejaus,

1 šaukštelio cinamono,

1 pakelio kepimo miltelių,

400 g miltų,

1 pakelio vanilinio cukraus,

cukraus pudros paviršiui pabarstyti,

riebalų formai patepti.

Morkas nuskuskite ir smulkiai sutarkuokite. Sumaišykite su kitais produktais. Tešlą sukrėskite į riebalais išteptą formą. Kepkite 200 laipsnių temperatūroje apie 40–50 minučių.

Vėl grįžote iš nepasisekusio pasimatymo? Niekas nesakė, kad eiti į pasimatymus ir rasti tinkamą partnerį lengva. Pirmi pasimatymai dažnai būna visai ne tokie, kokių norėtume, juos lydi netikėtumai ir įvairūs kuriozai. Antri pasimatymai dažniausiai jau geresni ir jei būna trečias, vadinasi, santykiai nenutrūks. Pirmiems pasimatymams būtina tinkamai pasiruošti ir susipažinti su svarbiausiomis pasimatymų taisyklėmis.

Dažnai ruošdamiesi pirmam pasimatymui per daug pasipuošiame arba apsirengiame netinkamai. Norėdami išvengti tokių klaidų, turėtume žinoti pagrindines pasimatymų taisykles, išmanyti etiketą, tinkamai ir maloniai elgtis. Pasimatymai yra žaidimas, o kiekvienas žaidimas turi savas taisykles. Pateikiame jums kelias svarbiausias pasimatymų žaidimų taisykles - ką reikėtų daryti ir ko derėtų vengti.

Ką daryti, kad pasimatymas pavyktų:

1. Apsirenkite taip, kad išryškintumėte savo grožį.

2. Nevėluokite. Vėlavimas į pasimatymą sudaro įspūdį, kad jis jums nesvarbus.

3. Mėgaukitės pasimatymu. Rasti tinkamą žmogų ir sielos draugą sunkus „darbas“, bet jis gali būti malonus.

4. Sakykite komplimentus, nesvarbu, moteriai ar vyrui. Žmonės stengiasi pasipuošti pasimatymui, todėl mėgsta sulaukti komplimentų.

5. Stenkitės sudominti. Klausinėkite, dalinkitės savo įžvalgomis, kalbėkite apie savo pomėgius, skaitytas knygas, matytus filmus.

6. Tiesiai šviesiai pasakykite, jei žmogus jums nepatinka ir jūs nebenorite dar kartą susitikti. Žaisti kitų žmonių jausmais savanaudiška. Jei žmogus jums nepatinka, negaiškite vienas kito laiko ir judėkite į priekį.

7. Susitikinėkite su tais žmonėmis, kurie jus traukia, nesvarbu, ką sako ar pataria jūsų draugai. Pritarimą turi duoti jūsų širdis, o ne aplinkiniai žmonės.

8. Išlaikykite pozityvumą ir gerą nuotaiką, net jei jums atrodo, kad pasimatymas nenusisekė.

8. Planuokite. Jei sukursite veiksmų planą, viskas eisis kur kas sklandžiau. Geriau suvaldysite įtampą.

9. Provokuokite pokalbiui ir bendravimui.

10. Pasimatymas yra šventė ir ji privalo būti linksma. Juokaukite. Juokas laužo bendravimo sienas.

Ko per pasimatymą nereiktų daryti:

1. Neskambinėkite, nerašinėkite žinučių ir elektroninių laiškų žmogui, su kuriuo ką tik pradėjote susitikinėti (nebent jis pats jums pats rašo).

2. Nesusitikinėkite su žmonėmis, kurie seniau jus yra įskaudinę. Didelė tikimybė, kad jie ir vėl jus įskaudins.

3. Niekada nevėluokite į pasimatymus. Nemandagu. Jei pasikeitė jūsų planai, informuokite ir visada atsiprašykite.

4. Per pasimatymus nemeluokite apie savo gyvenimą. Tiesa visada yra geriau nei melagingi faktai, kurie vis tiek paaiškės. Nė vienas žmogus nėra tobulas. Įspūdį padarykite natūralumu ir tikrumu, o ne melu.

5. Nebūkite pernelyg pasiekiamas. Neikite į pasimatymus kiekvieną dieną. Pabūkite su draugais. Kartais atsisakykite kvietimo į pasimatymą, tačiau sutarkite jį kitai dienai.

6. Pačioje santykių pradžioje neatskleiskite per daug informacijos apie save, nes galite išgąsdinti.

7. Pasimatymų metu nestebėkite aplinkinių žmonių. Visą savo dėmesį sutelkite tik į partnerį. Nesiblaškykite.

8. Nebūkite nemandagus ir nepadauginkite alkoholio. Geros manieros yra svarbiausia.

9. Nepamirškite saugumo. Tai labai svarbu merginoms. Pirmieji pasimatymai turėtų vykti viešose vietose, kur daug žmonių. Praneškite savo draugams kur ir su kuo einate į pasimatymą.

10. Per pirmą pasimatymą nesidalinkite asmenine informacija – namų adresu, asmeninėmis gyvenimo detalėmis ir panašiai.

11. Nesimylėkite per pirmą pasimatymą. Jei žmogus jums įdomus, pažinkite jį labiau. Seksas potencialius romantiškus santykius gali paversti tik vienos nakties nuotykiu.

12. Niekada nesusitikinėkite su vedusiu žmogumi. Statistika rodo, kad tokie santykiai neturi ateities. Susitikinėdamas su vedusiu žmogumi įvelsite save į melo, apgaulės ir neištikimybės liūną.

Psichologai teigia, kad emocinė inteligencija padeda valdyti mūsų mąstymą ir pagerinti mūsų pačių elgesį darbe ir asmeniniame gyvenime. Tačiau kas yra ta „emocinė inteligencija“? Kaip ją išmatuoti ir kaip naudoti?

Emocinė inteligencija darbe ir namuose yra menas suprasti, identifikuoti ir valdyti mūsų bei aplinkinių emocijas bei siekti, kad sąmoningai keičiamas mūsų elgesys atneštų naudos mums ir aplinkiniams. Mokslininkų teigimu, pastebima, kad pasaulio ekonominė krizė pakenkė žmonių emocinei inteligencijai ypač darbo aplinkoje. Jų manymu, darbuotojai, jausdamiesi nepatikimai dėl savo karjeros ateities, nesąmoningai ėmė vadovautis „išlikimo emocijomis“. JAV psichologas Johnas Cooperis, vykdęs tyrimą, sako: „Darbuotojai nebebando prisitaikyti prie pokyčių, jie pasiduoda neigiamoms emocijoms, užuot ieškoję išeičių ir naujų galimybių.“

Terminas „emocinė inteligencija“ pirmą kartą psichologijoje buvo panaudotas 1966 metais ir ši sritis vis dar laikoma nauja mokslo pasaulyje. J. Cooperis sako, kad emocinę inteligenciją galima apibūdinti, kaip „įgimtas žmogaus savybes“, kurias identifikavus ir išmokus valdyti, galima pakeisti savo elgseną mums naudinga linkme. „Emocinę inteligenciją galime išskirti į asmeninę ir tarpasmeninę inteligenciją. Kiekvieną rūšį dar galime išskaidyti į 16 tipų, – sako J. Cooperis. – Terminas aprėpia svarbiausius santykio su savimi ir aplinkiniais bruožus: pagarba sau ir kitiems, atidumas sau ir kitiems, asmeninė galia, susijusi su gebėjimu prisiimti atsakomybę arba, priešingai, savęs laikymas aplinkybių „auka“, mokėjimas prisitaikyti, pasitikėjimas savimi ir kitais, bendravimas, emocinė ekspresija, elgesys konfliktų metu ir pan.“

Psichologai pastebi, kad nors vyrų ir moterų emocinė inteligencija pasižymi tais pačiais bruožais, jų svarba skiriasi. Pavyzdžiui, vyrai pasižymi didesniu pasitikėjimu savimi nei moterys. Moterys, priešingai, mažiau pasitikimi savimi, bet labiau pasitiki aplinkiniais. Taip pat naujausi tyrimai rodo, kad emocinė inteligencija auga kartu su amžiumi ir patirtimi.

Pirmas žingsnis, norint pasinaudoti emocinės inteligencijos nauda, yra pažvelgti į save ir savo aplinką iš šalies. Pavyzdžiui, pabandykite suvokti savo vietą darbe dvejais aspektais: kaip savo padėtį darbe suprantate jūs, o kaip – jūsų kolegos ir vadovai. Įsigilinimas į savo jausmus ir aplinkinių nuomonę padeda surasti kompromisą su savimi ir judėti pirmyn, ieškoti naujų galimybių ir tobulėti.

Psichologai pastebi, kad darbuotojai, kurie dirba savarankiškai ir patys yra priklausomi nuo savo darbo ir uždarbio, pasižymi didesne emocine inteligencija. „Savarankiškai dirbantys žmonės jaučia stipresnį atsakomybės jausmą už savo karjerą ir pasiekimus. Jie įsisąmonina, kad tik savo veiksmais gali sukurti palankių ateities galimybių. Palyginkime, su darbuotojais, dirbančiais didelėse korporacijose, kai jų pareigos ir galimybės yra griežtai nustatytos. Tokie žmonės linkę paklusti taisyklėms ir neieško, o laukia, kad jiems būtų pasiūlyta naujų galimybių“, – sako J. Cooperis.

Ugdyti emocinę inteligenciją svarbu ne tik darbuotojams, bet ir vadovams. „Emocijoms lengvai pasiduodantis vadovas, negali tinkamai vadovauti. Emocijos jam neleidžia užmegzti ryšio su darbuotojais. Įsivaizduokite, vadovas sukviečia darbuotojus į susirinkimą ir klausia jų nuomonės apie susidariusias problemas. Prabilus pirmam darbuotojui, vadovas susinervina ir pradeda rėkti. Nė vienas iš likusių darbuotojų nedrįs pasakyti savo nuomonės ne tik per tą susirinkimą, bet, tikriausiai, niekados. Emocinė intelgencija vadovui padėtų susivaldyti ir taip bendrauti su darbuotojais, kad iš jų gautų visą reikalingą informaciją bei pelnytų jų pasitikėjimą“, – pažymi J. Cooperis.

Tikriausiai ir jūs kaip dauguma žmonių mėgstate kavą? Ir išgeriate bent porą puodelių per dieną? Neskubėkite išmesti likusių tirščių. Juos dar galima panaudoti buityje.

1. Šveitiklis kūnui.

Kavos tirščiuose lieka nė kiek ne mažiau vertingų medžiagų, fermentų ir antioksidantų kaip pačioje kavoje. Jie pravers odai. Iš kavos tirščių galima pagaminti puikų šveitiklį, nuvalantį ir pamaitinantį odą vertingomis medžiagomis. Išsaugokite nuo poros kavos puodelių likusius tirščius ir, kai eisite į dušą, išsitrinkite jais kūną. Po poros minučių nuplaukite šiltu vandeniu. Oda taps glotni ir švelni.

2. Atspalvį suteikiantis tonikas plaukams.

Rudiems ir juodiems plaukams kava suteikia gražų atspalvį ir žvilgesį. Perplaukite išplautus plaukus šviežia, šiek tiek atvėsusia kava .

3. Priemonė nuo pleiskanų.

Jei norite atsikratyti pleiskanų, įtrinkite kavos tirščius tiesiai į galvos odą. Palaikykite 3–5 minutes ir kruopščiai nuplaukite.

4. Oro gaiviklis virtuvėje.

Kartais virtuvėje tvyro nemalonus kvapas, sklindantis iš kriauklės nutekamosios angos. Šio kvapo atsikratysite, jei sykį per savaitę išvalysite nutekamąjį vamzdį kavos tirščiais. Įberkite į angą pusę stiklinės kavos tirščių ir užpilkite litru verdančio vandens. Jei nemalonaus kvapo virtuvėje priežastis nežinoma, galite pabandyti atgaivinti orą pakaitindami keptuvėje šiek tiek kavos tirščių.

5. Kvapų naikinimo priemonė.

Kava pasižymi nuostabia savybe naikinti nemalonius kvapus. Išdžiovintus kavos tirščius sudėkite į mažus medvilninius maišelius ar medžiagos skiauteles, užriškite ir padėkite į spintą, spintelę, podėlį, rūsį, šaldytuvą ar kitur, kur atsiranda nemalonūs kvapai. Po mėnesio pakeiskite. Tokie kavos tirščių maišeliai panaikina ir nemalonų batų kvapą.

6. Priemonė odos gaminiams.

Rudos ir juodos spalvos rankines, striukes, pirštines, pinigines iš natūralios ir dirbtinės odos galima išvalyti ir atnaujinti į marlę suvyniotais drėgnais kavos tirščiais.

7. Šveitimo priemonė.

Kavos tirščiai gali pasitarnauti kaip puiki ekologiška šveitimo priemonė puodams ir keptuvėms. Jie lengvai nušveičia pridegusius riebalus.

8. Pabarstai nuo kačių. 

Katinėlis įprato šlapintis į gėlių vazoną? Ar ant kojų kilimėlio? Nuo tokių negražių darbų jį lengvai atpratinsite kavos tirščiais. Sumaišykite išdžiovintus kavos tirščius su nutarkuota apelsino žievele ir išbarstykite ten, kur katės nepageidaujamos.

9. Skruzdėlių išvaikymo priemonė.

Skruzdėlės kaip ir katės nepakenčia kavos kvapo. Jei skruzdėlės įsiveisė netinkamoje vietoje, pabarstykite kavos tirščių ant jų takų ir jos daugiau nekankins.

10. Puikios trąšos.

Kavos tirščiai gali būti naudojami kaip puiki ekologiška trąša lysvėms. Taip patręštose lysvėse ypač gerai auga morkos ir ridikėliai. Prieš sėją sumaišykite morkų ir ridikėlių sėklas su kavos tirščiais ir berkite į dirvą kartu. Kava apsaugos daržoves nuo kenkėjų.

11. Priemonė židiniui valyti.

Jei turite židinį, tai žinote, kaip sunku išsemti iš jo pelenus, kad nedulkėtų. Pabarstykite ant pelenų sudrėkintų kavos tirščių, ir galėsite juos švariai išsemti.

12. Subtilus prieskonis.

Kava sėkmingai naudojama kepant kepinius ir gaminant desertus. Tačiau retas žino, kad kava tinka mėsai marinuoti. Ji suteikia mėsai minkštumo ir malonų aromatą.

Daugelis mūsų žino, jog egzistuoja keturios kraujo grupės – I, II, III ir IV. Žinome ir tai, jog kraujo kategorizavimo sistemoje ne mažiau svarbus ir rezus faktorius, kuris būna teigiamas arba neigiamas. Tačiau, pasirodo, tai – toli gražu ne viskas, ką galima žinoti apie kraujo grupes. Vermonto universiteto mokslininkai atrado dvi naujas raudonųjų kūnelių sudėtyje esančių baltymų rūšis - ABCB6 ir ABCG2. Tyrėjų atradimas leidžia manyti, jog egzistuoja mažiausiai dvi iki šiol nežinotos kraujo grupės.

Atradimas svarbus tuo, jog, remiantis juo, ateityje bus galima gerokai sumažinti netinkamo kraujo perpylimo riziką, kuri yra gyvybės ar mirties klausimas ir kuri iškyla dešimtims tūkstančių žmonių.

Tačiau labiausiai pribloškiantis šio atradimo aspektas yra tas, jog dėl dviejų naujųjų kraujo grupių (atradėjai jas pavadino „Junior“ ir „Langereis“) bendras kraujo grupių skaičius išauga… iki 32! Kitaip tariant, aiškėja, jog egzistuoja ne tik I, II, III ir IV kraujo grupės, bet ir kiek retesnės dar 28-ios grupės.

Jos identifikuojamos pagal tam tikros antigenų grupės buvimą kraujyje (antigenai yra organizmo substancija, nurodanti imuninei sistemai gaminti antikūnius). Beje, kraujo grupės pavadinamos asmens, kurio kraujo mėginiuose buvo aptiktos, vardu.

Naujos kraujo grupės atradimas yra gana retas atvejis. Paskutinįkart nauja kraujo grupė buvo atrasta daugiau kaip prieš dešimtmetį. Tad naujiena, jog išsyk buvo atrastos net dvi kraujo grupės, yra dar neįprastesnė.

Atrastosios „Junior“ ir „Langereis“ kraujo grupės dominuoja Rytų Azijoje, ypač Japonijoje.

„Tikėtina, jog daugiau kaip 50 tūkst. japonų organizmuose gali tekėti „Junior“ neigiamo rezus faktoriaus grupės kraujas, – tvirtina Vermonto universiteto biologijos profesorius Brajanas Balifas (Bryan Ballif). – Tai reiškia, jog šie žmonės ateityje gali patirti kraujo perpylimo ar motinos-vaisiaus nesuderinamumo (angl. – „mother-fetus incompatibility) problemų.“

B. Balifo tvirtinimu, iki šiol mokslininkai žinojo 30 už kraujo grupę atsakingų baltymų. Dabar šis skaičius išaugo iki 32. Beje, abu atrasti baltymai yra susiję su pasipriešinimu antivėžiniams medikamentams.

Atradimas pristatomas ir žurnalo „Nature Genetics“ šių metų vasario mėnesio numerio publikacijoje.

Reikės:

125 g sviesto arba margarino,

3 kiaušinių,

6 šaukštų pieno,

60 g cukraus,

1 pakelio vanilinio cukraus,

druskos,

200 g miltų,

½ pakelio kepimo miltelių,

200 g javainių (su džiovintais vaisiais),

4 šaukštų šokolado drožlių,

2 bananų,

1 obuolio

½ tarkuotos citrinos žievelės.

Sviestą išsukite su cukrumi, vaniliniu cukrumi, druska, tarkuota citrinos žievele. Pamažu įplakite kiaušinius. Įmaišykite miltus, kepimo miltelius, pieną. Sudėkite javainius, šokolado drožles, supjaustytus bananus ir stambiai tarkuotą obuolį. Gerai išmaišykite. Sudėkite į riebalais išteptą formą.

Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 80 minučių. Po pirmųjų 15 kepimo minučių pyrago paviršių suraižykite peiliu.

Iškeptą pyragą galima pabarstyti cukraus pudra.

Matantis daiktus tokius, kokie jie yra, laikomas brandžiu žmogumi. Tačiau protingas žvilgsnis į gyvenimą retai kada atneša laimę. Viena kita iliuzija ir svajonė nuteikia mus geriau...

Ar galite prisiminti savo vaikystę? Tą laiką, kai viskas atrodė įmanoma? Jei taip, tai tikrai dar prisimenate tą nuostabų jausmą, kad galite viską pasiekti ir patys likti nenugalėti. Tikriausiai gyvenimas jus netrukus gerokai pamokė. Ir vis dėlto vieną kitą iliuziją turbūt išsaugojote iki šiol. Ir gerai padarėte.

Mokslininkai ištyrė, kad iliuzijos iš tikrųjų mums suteikia laimės pojūtį, o mūsų gyvenimą padaro gražesnį ir geresnį. Mūsų sėkmė didele dalimi priklauso nuo aplinkinių žmonių. O jiems mes atrodome simpatiškesni, kai būname optimistai, pasitikintys savimi, kupini džiaugsmo, o ne nusiminę, niūrūs ir irzlūs.

Kol neprarandate pagrindo po kojomis, tol galite drąsiai žvelgti į pasaulį pro rožinius akinius. Štai keli atvejai, kai tiesiog verta užsidėti rožinius akinius:

1) Įgyvendinant savo svajones.

Kai kuriame planus, naudinga iš pradžių atmesti visus neigiamus savo ketinimo aspektus. Ar pirktumėte loterijos bilietą, jei galvotumėte apie pavyduolius, su kuriais tektų susidurti išlošus, ar apie tai, kad tikimybė išlošti pernelyg menka?

2) Meilėje ir santuokoje.

Meilė - kaip vieningai sutaria filosofai, poetai ir psichologai – iš dalies „minta“ iliuzijomis. Įsimylėję, kuriame iliuzijas – tai yra, suteikiame mylimajam svajonių partnerio bruožus, kurie dažnai neatitinka tikrovės. Tik ar mes apskritai išgyventume stiprų meilės jausmą, jei neidealizuotume partnerio? Žinoma, mylimiesiems reikia realybės pojūčio. Tačiau kartais verta užsidėti rožinius akinius ir pažvelgti pro juos į partnerį, kad meilė jam sustiprėtų ir gyvenimas atrodytų gražesnis.

3) Prisimenant praeitį

Be abejonės – praeitis stovi vietoje. Ką verta prisiminti, nusprendžiame patys. Tai pasirinkime prisiminti malonius dalykus. Galvokime apie vaikus. Koks jausmas buvo, kai pirmą kartą paėmėte savo kūdikį ant rankų?! Visa tai – nepamirštami prisiminimai. O kad buvo bemiegių naktų, klyksmo, kai jam skaudėjo pilvuką ar kalėsi dantys, tą galima be gailesčio ištrinti iš savo atminties. Išlaikykite atmintyje visus gražias akimirkas, kurias išgyvenote.

4) Kai svarstote ateities perspektyvas.

Kurdami ateities planus, mes neišvengiame abejonių ir netikrumo. Žinoma, jei meteorologai pranašauja lietų, protinga pasiimti skėtį į kelionę. Bet nepakenks įsimesti ir akinius nuo saulės. Jei tikėsitės, kad viskas susiklostys kuo puikiausiai ir būsite nusiteikę optimistiškai, bet kuriuo atveju išlošite. Jei tikėsitės blogiausio, jūsų prastas nusiteikimas iš anksto aptemdys net didžiausią sėkmę.

5) Įveikiant kasdienybės rūpesčius.

Tikriausiai jau suraukėte antakius suabejoję, jog kasdienybėje, kur reikalingas pragmatiškumas, iliuzijos tik trukdo dirbti. Vis dėlto iliuzijos gali suteikti mums reikalingą impulsą ir motyvaciją. Būna rytų, kai be iliuzijų negalėtume net iš lovos išlipti ir nueiti į darbą, nes viršininkas išpeikė visą vakarykštį triūsą. Atsikelti padeda iliuzija, kad galbūt šiandien pasiseks ir viršininkas įvertins mūsų pastangas.

„Priežastys? Kam dar reikalingos priežastys?“ – tikriausiai paklausite dabar. Juk muzika ir taip suteikia malonumą! Teisybė! Tačiau naujausi smegenų tyrimai parodė, kad muzika mus veikia kur kas stipriau, nei iki šiol manėme.

1. Muzika padeda suprasti kitus.

Sutrikimas, drovumas, neryžtingumas., susijaudinimas, džiaugsmas, meilė, pyktis – visus šiuos ir kitus jausmus, kuriuos stengiamės nuslėpti nuo pašnekovo, muzikos mylėtojai atpažįsta kur kas greičiau. Mat muzikalūs žmonės yra jautresni emocijoms ir gali kur greičiau ir tiksliau iš kito žmogaus veido išraiškos nustatyti, ką jis jaučia, nei tie, kurie nemėgsta muzikos. Iš pašnekovo balso muzikos mėgėjai greitai pagauna menkiausias jausmines intonacijas. Tai nustatė vokiečių mokslininkai iš Miuncheno universiteto.

2. Muzika slopina skausmus.

Šiuo atradimu seniai naudojasi gydytojai kai kuriose ligoninėse ir siūlo pacientams pasiklausyti klasikinės arba lengvos muzikos . Efektas būna akivaizdus: pacientams iki 50 procentų sumažėja skausmas, reikia mažiau raminamųjų ar nuskausminamųjų vaistų. Ir gimdykloje muzika daro stebuklus. Moterys prisipažįsta, jog skambant švelniems muzikos garsams, joms lengviau iškęsti sąrėmius ir atsipalaiduoti. Todėl pasidėkite savo mėgstamą CD prie namų vaistinėlės.

3. Muzika gydo sielą.

Muzika seniai naudojama psichoterapijoje, gydant psichinius ligonis. Autizmu sergantiems vaikams ir psichines traumas išgyvenusiems žmonėms su muzika lengviau pavyksta susidoroti su neigiamomis emocijomis ir išsivaduoti iš izoliacijos. Muzika, padedanti žmonėms sunkiose situacijose, kasdienybėje veikia taip pat. Įvairių rūšių muzika sukelia mums skirtingas emocijas – kartais nuteikia romantiškai, džiugiai, skatina susimąstyti ar pajusti polėkį. Todėl gilinkite savo muzikinį išsilavinimą ir išmokite sąmoningai pasirinkti kūrinius pagal pageidaujamą nuotaiką.

4. Muzika atpalaiduoja ir suteikia naujos energijos.

Muzikos ritmas veikia mūsų širdies plakimą. Lėti, tarsi plaukiantys muzikos garsai (pavyzdžiui, Ravelio „Bolero“) ar meditacinė muzika idealiai tinka, kai reikia atsipalaiduoti. Išjudinti kūną padeda disko, lotynų muzikas ar rokas. Jau po kelių sekundžių kūnas užsikrečia muzikinio kūrinio taktu. Svarbu mėgti muziką ir klausytis jos su džiaugsmu.

5. Muzika daro mus tokiais laimingais kaip seksas.

Tai, tikra tiesa! Kaip klausomės dainos, kuri mus iškart uždega, arba kūrinio, sukeliančio malonius pirmosios meilės prisiminimus, mes iškart reaguojame teigiamomis emocijomis. Mat per klausą muzika veikia tiesiogiai tą smegenų sritį, kuri atsakinga už jausmus. Klausantis jaudinančios muzikos, panašiai kaip ir uostant malonų aromatą, mūsų kūne ima gamintis laimės hormonai. Išsiskyrę endorfinai muzikaliems žmonėms gali net sukelti ekstazę. Maloni muzika stimuliuoja tuos pačius pasitenkinimo centrus smegenyse kaip ir seksas.

Kalakuto sparneliai – 1 vnt.

Teriyaki padažas – 100 ml

Austrių padažas – 100 ml

Česnako skiltelės – 2 vnt.

Imbieras – 10 g

Čili pipiras – ½ vnt.

Kalakutienos sultinys – 0,5 l

Svogūnų laiškai, petražolės – 15 g

Druska, pipirai

Garnyras

Spalvotos morkos 2 vnt.

Cukinija – ½ vnt.

Mėlynasis svogūnas – 1 vnt.

Paprika – 1 vnt.

Aliejus – 20 ml

Druska, pipirai

Apipjaustykite sparnelius ir nuskuskite mėsą į vieną kaulo pusę. Įberkite druskos ir pipirų. Kepkite orkaitėje 20 min. 200°C temperatūroje.

Paruoškite azijietišką padažą: čilį pipirą, česnaką, imbierą supjaustykite plonais šiaudeliais. Pakepinkite gilioje keptuvėje 1 min. Supilkite kalakutienos sultinį, austrių ir Teriyaki padažus.

Iškepusius sparnelius pamerkite į padažą ir troškinkite ant lėtos ugnies 20 min.

Kol sparneliai troškinami, supjaustykite daržoves. Morkas, papriką, cukiniją supjaustykite lazdelėmis, mėlynąjį svogūną - skiltelėmis. Daržoves kepkite įkaitintoje keptuvėje ant aliejaus tol, kol jos suminkštės.

Apkeptas daržoves sudėkite į dubią lėkštę, sudėkite sparnelius ir užpilkite padažu.

Svogūnų laiškus supjaustykite šiaudeliais, susmulkinkite petražoles ir papuoškite.

Rekomenduojame atskirai pateikti virtų ryžių.

Ar galite įsivaizduoti laivą su dviem užsispyrusiais vairininkais? Suprantama, jeigu nė vienas iš jų nenorės nusileisti, tai laivas neišvengiamai nuskęs. Jei šeimoje atsiranda du kapitonai, du lyderiai, kurių kiekvienas nė už ką nenori paleisti šeimos vairo iš savo rankų, rezultatas būna toks pat.

Kai susituokia du energingi, veiklūs, sėkmingą karjerą padarę žmonės su daugybe savų interesų, neišvengiamai prasideda konfliktai.

Kiekvienas iš jų, įpratęs savo gyvenime pats priimti sprendimus ir viską daryti savarankiškai, nuo pirmųjų dienų tikisi iš partnerio besąlygiško paklusnumo. Tik paklusti nenori niekas, nes kiekvienas laiko save šiek tiek viršesniu už kitą ir visaip stengiasi tai įrodyti.

Žinoma, konfliktai pirmosiomis bendro gyvenimo dienomis dar užglaistomi aistra ir meile. Po kurio laiko jausmai nurimsta, o charakteriai išlieka tie patys. Šeimoje atsiranda įtampa.

Jei abu partneriai yra ne tik stiprios, savarankiškos asmenybės, bet ir protingi tolerantiški žmonės, jie dar gali išvengti skyrybų. Išeitis – susėsti abiem ir viską ramiai apsvarstyti, pasidalinti savo įtakos sferas šeimoje ir nustatyti klausimų grupę, kurių sprendimą ateityje galės priimti tik šeimos taryba.

Deja, dažniausiai dvi tokios stiprios nepriklausomos asmenybės pradeda begalinį alinantį karą dėl valdžios, į kurį nevalingai įtraukiami vaikai, tėvai, giminės ir visi pažįstami. Tokią šeimą reikia gelbėti.

Jeigu jūs esate ne itin švelnaus charakterio, įpratę viską spręsti patys ir visko siekti savarankiškai ir kaip gyvenimo draugą pasirinkote lyderį iš prigimties, jums teks išmokt nusileisti. Be to, teks nustoti puoselėti išdidumą ir nelaikyti kompromisų silpnos valios išraiška. Kur kas protingiau iš anksto pasiskirstyti įtakos sferas ir nesikėsinti į svetimus įgaliojimus.

Moterys, nebijokite pasirodyti silpnos, juk šalia jūsų mylimas vyras, kuriam likimas lėmė būti jūsų globėju ir ramsčiu. Stenkitės būti atviros ir nuoširdžios, neslėpkite savo problemų ir rūpesčių. Tai leis jums greičiau suvokti, kad jūsų antroji pusė – ne priešas ir varžovas, o partneris ir draugas.

Sugebėjimas išklausyti ir toleruoti svetimą nuomonę – gerų ir pagarbos kupinų santykių pagrindas. Jeigu jus sieja meilė ir pagarba, tai sugebėsite sukurti harmoniją šeimoje. Šeimos židinys negali būti mūšio laukas. Namuose abu lyderiai turi pailsėti, atgauti jėgas, čia turi viešpatauti taika ir supratimas.

Globalizacija sukūrė daugybė darbo vietų, kai darbuotojas tiekia paslaugą kitoje laiko zonoje gyvenantiems klientams, todėl darbo valandos gali gerokai skirtis nuo įprastinės darbo dienos: nuo 8 ryto iki 5 vakaro. Kaip priprasti prie pasikeitusio darbo grafiko, kai kėlimasis ankstyvais rytais sukelia kančią, o darbe sunku susikaupti ir efektyviai atlikti užduotis? Siūlome naudingų patarimų.

- Kiekvienas suaugęs žmogus privalo miegoti bent 7-8 valandas per parą. Jūsų kūnui ir mintims reikia poilsio, kad jaustumėtės darbingi. Tik pradėjus dirbti nauju grafiku, galite norėti dar daugiau miego, bet nepasiduokite pagundai pramiegoti visą laisvą laiką. Kuo greičiau pripratinsite organizmą prie naujo ritmo, tuo naudingiau galėsite išnaudoti laisvą laiką. Jei labai norėsite miego, leiskite sau pasnausti 20-30 minučių.

- Nusistatykite žadintuvą pusvalandžiu anksčiau nei turėtumėte pakilti iš lovos. Leiskite sau pagulėti, lengvai pasnausti ir turėkite laiko išsibudinti. Visada kelkitės tą pačią valandą, kad spėtumėte tinkamai ir neskubėdami pasiruošti.

- Kol priprasite prie naujo grafiko, susiplanuokite kaip patogiai ir greitai atlikti buities darbus, kada geriausia nueiti į parduotuvę, užsipilti benzino ir pan. Teks keisti nusistovėjusius įpročius.

- Kuo geriau pasiruoškite rytui: susidėkite drabužius, kuriuos rengsitės, susidėkite daiktus, kuriuos turite pasiimti ir pasiruoškite pietus dėžutėje, taip išvengsite rytinio streso ir skubėjimo.

- Stenkitės kuo sveikiau maitintis ir pradėkite užsiiminėti jums malonia mankšta. Jums reikia daugiau energijos, tad mankšta ir sveika mityba - puikus sprendimas.

Jei norite, kad svajonės pildytųsi, reikia priversti aplinką jums padėti! Gyvenime sekasi tiems, kurie sugeba tinkamai paprašyti kitų žmonių pagalbos.

Vokiečių psichologė Caroline DeClair pataria, kaip galima sumaniai sužadinti kitų žmonių norą pildyti jūsų troškimus.

1. Įveikite savo vidinius barjerus.

Nors mums kartais reikia labai pagalbos, dažniausiai nesiryžtame kreiptis į kitus, nes mus sulaiko kvailas išdidumas ir baimė, kad būsime atstumti. Juk nenorime nei nusižeminti, nei parodyti savo silpnumo. Arba baiminamės, kad prisiimsime kažkokius įsipareigojimus, turėsime jaustis skolingi, jei leisime kitam mums padėti.

Šalin tokias mintis! Paprašyti pagalbos nieko nekainuoja. Jei teisingai paprašysite, didelė tikimybė, kad nebūsite nuvilti.

2. Pasakykite to, ko iš tikrųjų norite.

Pasvarstykite, kokios būtent pagalbos rūšies norite, ir suformuluokite savo prašymą labai aiškiai. Pateiksime pavyzdį iš buities. Tarkime, jūs norite, kad šeima daugiau jums padėtų? Parinkite labai konkrečias užduotis. Sakykite ne su priekaištų gaidele: „Galėtumėte daugiau man padėti!“., o „Prašau, iškraustyk indaplovę, o tu, prašau išnešk šiukšles, tu..“

3. Pasistenkite kitus sužavėti savo ketinimu.

Sužadinkite kitiems norą išpildyti jūsų troškimą! Skamba sudėtingai, bet taip nėra. Jeigu jūs su entuziazmu aiškinsite, koks puikus jūsų planas, ir pasiūlysite atlygį , galėsite ne tik lengviau įtikinti kitus, bet ir sužadinti jiems susižavėjimą jūsų ketinimu. Tarkime, jūs norėtumėte, kad nuo šiol partneris šeštadienio rytą vietoj jūsų nueitų į parduotuvę. Galite pasinaudoti tokia gudrybe: „Brangusis, tau geriau sekasi nupirkti reikalingus produktus ir išleisti mažiau pinigų. Jei tu savaitgalį apsipirkinėtum, mes sutaupytume pinigų“. Koks vyras tada galės atsisakyti?

4. Užsitikrinkite teigiamą reakciją.

Kad būtumėte tikri dėl teigiamos reakcijos, labai svarbu kada ir kieno ketinate prašyti pagalbos. Pirmiausia nuspręskite, kas bus tinkamas žmogus, į kurį galite kreiptis. Jeigu jums reikia patarimo mokesčių klausimais, tai neskubėkite kreiptis į kaimynę vaikų darželio auklėtoją. Pusseserės sūnus ekonomikos studentas jau geriau tiktų tokiam reikalui.

Taip pat svarbu tinkamas momentas. Įsitikinkite, kad tas žmogus, kurio pagalbos prašysite, galės jums skirti visą savo dėmesį. Aišku, kad liksite neišgirsti, jei ko nors prašysite kolegės prieš svarbų susirinkimą, kuriame jai reikia daryti pranešimą. Jei savo norą išsakysite jaukiai šnekučiuodamiesi kavinėje prie kavos puodelio, tikrai būsite išgirsti. Ir žinoma labai daug nulemia tonas: suformuluokite savo prašymą draugiškai, bet konkrečiai. Taip kad iš jūsų balso būtų aišku, jog tikitės teigiamos reakcijos. Pasitreniruokite tai kelis kartus iš anksto vienumoje.

5. Visada išlikite taktiški.

Taktas turi būti svarbi jūsų elgesio sudedamoji dalis. Neįsiveržkite iškart su visomis durimis į namus, o parodykite iš pradžių garbingą ir nuoširdų dėmesį kitam. Ir kai pateiksite savo prašymą, stenkitės negluminti pašnekovo ilgu monologu. Suteikite savo potencialiam pagalbininkui galimybę mielai pasakyti „taip“, neįterpdami į savo pagalbos prašymą papildomo žodinio balasto („Būtų nuostabu, jei tu nepaisant viso tavo užimtumo ir kitų terminų kitą savaitę surastum laiko...“ arba „Ar tai tas tikrai nėra per daug sunku?“). Kai kitas pajus, kad jūs atsižvelgiate ir į jo poreikius, jis mielai jums padės ir su džiaugsmu įgyvendins jūsų troškimą.

Po tam tikro laiko bet kokios poros seksas nustoja būti toks jaudinantis kaip pažinties pradžioje, tvirtina seksologai. Kaip suprasti moteriai, kad vyrui pasidarė su ja nuobodu lovoje? Ir ką daryti?

Seksologai iš Lidso universiteto paskelbė priežastis, kurios nulemia aistros atšalimą ir į kurias pataria atsižvelgti moterims, kai kyla įtarimas, jog partneris joms tapo abejingas.

Drovumas

Kaip išaiškino britų mokslininkai, atlikę tyrimus, kad padidėtų šansai suvilioti vyrą, moteriai verta atsižadėti kuklumo ir apsinuoginti iki pusės. Tyrimai parodė, kad 40 procentų nepridengto kūno padaro moterį labiausiai patrauklia priešingai lyčiai.

Jei moteriai sunku apsinuoginti prieš vyrą arba ji bijo mylėtis šviesoje, ar reikia stebėtis, kad vyrui lovoje su ja bus nuobodu? Kad pajustumėte malonumą iš intymių santykių, visai nebūtina turėti tobulą kūną. Reikia mylėti save tokią, kokia esate.

Atsargumas

Kai partneris visus savo veiksmus pradeda mandagiu klausimu: „Ar galima...?“ – tai nė kiek neįkvepia. Baimė šokiruoti savo antrąją pusę atvirais prisipažinimais, ko jūs iš tikrųjų norite, taip pat nuskurdina seksualinį gyvenimą. Žinoma, būna sunku pasiryžti ir išdrįsti papasakoti apie savo troškimus, bet kaip kitaip mylimas žmogus sužinos apie juos?

Iš anksto nuspėjami veiksmai

Ilgalaikėje santuokoje seksas dažnai virsta rutina. Jei priėjote iki to, kad partneris ir jūs iš anksto galite nusakyti kiekvieną būsimą kito judesį – tai pavojingas simptomas ir signalas, kad reikia skubiai kažką keisti. Pavyzdžiui, jei įprasta preliudija netrunka ilgiau kaip penkias minutes, pasistenkite prailginti įvadinių glamonių laiką prieš numalšindami geismą.

Pasyvumas

Nėra griežtų taisyklių, kas turi būti sekso iniciatoriumi ir parodyti aktyvumą. Tai nereiškia, kad jūs turite pasikeisti vietomis su vyru ir būti visą laiką aktyvi. Tiesiog retkarčiais parodykite iniciatyvą.

Per garsiai ar nepakankamai išreiškiamos emocijos

Teatrališkai garsios dejonės ar murkimas, dažnas tų pačių žodžių kartojimas – visa tai gali erzinti partnerį lovoje taip pat kaip ir visiškas tylėjimas. Tačiau įprotis krizenti ir maivytis kaip moksleivei taip pat gali paversti seksualinį gyvenimą vaikų žaidimu – iš nieko gero neišeis.

Įprotis analizuoti

Vargu ar galima priekaištauti žmogui, kuris mėgsta viską apsvarstyti ir įvertinti, prieš ryždamasis kokiam nors poelgiui. Tačiau sekse kartais reikia tiesiog atsiduoti aistrai – be jokių svarstymų ir vertinimų. Jeigu analizuosite kiekvieną žingsnį, tai santykiai neteks spontaniškumo – svarbiausios įsimenančio sekso ypatybės.

Nenoras leistis į eksperimentus sekse

Jeigu jus gąsdina pasiūlymai dėl naujų pozų ir vaidmenų žaidimų, tai aštrių pojūčių partneris su jumis tikrai nepatirs. Seksualinės fantazijos neskirstomos į geras ir blogas, todėl duokite joms laisvę. Pabandykite iš pradžių apsvarstyti su partneriu prie vyno taurės savo seksualinius pageidavimus – tai padės juos įgyvendinti.

Interjero žurnalistai ir specialistai skatina kuo dažniau atnaujinti namus ir negaili patarimų, kaip ir kam išleisti nemenkas pinigų sumas, kad gyventumėme gražioje ir madingoje aplinkoje. Pastaraisiais metais žmones skatinami namus atnaujinti ne kartą per dešimt ar penkerius metus, bet vieną kartą per sezoną. „Derinkite namų interjerą prie sezono“, – skatina dizaineriai, gerai žinodami, kad namų atnaujinimas kainuoja nemažas pinigų sumas. Keturi JAV ir Didžiosios Britanijos interjero specialistai dalinasi savo nuomone apie namų atnaujinimą ir beverčius interjero sprendimus.

SARAH BEENY

Televizijos laidos apie interjero dizainą kūrėja ir vedėja

„Žmonės pasiryžę išleisti vis didesnes sumas, kad jų namai nuolatos atrodytų lyg ką tik po remonto. Tačiau tiesa ta, kad namų atnaujinimas pareikalauja nemažai išlaidų ir priverčia naudotis kreditinėmis kortelėmis. Manau, kad norint atnaujinti namus, reikia savęs klausti, ne „ką naujo turiu nusipirkti?“, o „kaip galiu pagražinti savo aplinką“? Taip pat atnaujinant namus reikia galvoti ne apie ateinantį pusmetį, bet būsimus dešimt metų. Kad ir ką įsigytumėte, galvokite apie ilgalaikę investiciją. Tikriausiai jau pastebėjote, kad reklamuojamos madingos interjero detalės praranda savo žavesį jau po pusmečio, o klasikiniai daiktai tarnauja ir puošia namus ne vieną dešimtmetį. Daiktai turi „pasakoti“ savo istoriją – kiekvienas baldas jums turi būti vertingas, tik tada gerai jausitės savo sukurtoje aplinkoje. Dar vienas patarimas norintiems atnaujinti savo namus – atsikratykite nereikalingų ir nevertingų daiktų. Negalėsite patikėti savo akimis pamatę, kaip be jokių išlaidų pasikeis jūsų namai.“

KEVINAS MCCLOUDAS

Interjero dizaineris

„Man visą laiką įtarimą kėlė baltos sofos. Jos gražiai atrodo, bet kiek laiko jos taip atrodys? Net jei neturite didelės šeimos ir galite užtikrinti, jog jūsų balta sofa išliks švari, ar jūsų namai bus jaukūs? Teko matyti daugybę nuostabių interjerų be lašelio gyvybės ir jaukumo. Lyg vaikščiotum po baldų parduotuvę. Namai turi tarnauti jums, o ne atvirkščiai. Nepasiduokite apgaulingai iliuzijai, kad jūsų namai visada atrodys, kaip žurnalų viršeliuose. Savo klientams siūlau investuoti ne į namų grožį, o patogumą. Pirmiausia pasirūpinkite esminiais dalykais – gerais langais ir durimis, kokybiškomis grindimis, tvarkingomis sienomis ir lubomis, o tik tada galvokite apie baldus, apšvietimą ir pan. Skirkite ypatingą dėmesį šildymo sistemai, izoliacijai, nes ateityje energijos kainos tik augs, todėl visi sprendimai, padėsiantys taupyti energiją, jums atsipirks su kaupu.

Neišmeskite nė vieno daikto, kuris priklausė ir buvo brangintas jūsų tėvų ar senelių. Atiduokite baldus į gabių restauratorių rankas ir nustebsite pamatę jų darbo rezultatą.“

CLARE STEEL

Interjero dizainerė, knygų apie interjero dizainą autorė

„Didelis prekių pasirinkimas, gausybė informacijos apie galimybes ir būdus atnaujinti namus už prieinamą kainą, rodos, nepasiekia žmonių, arba jie tiesiog nemoka atsirinkti reikalingos informacijos. Pirmiausia siūlau apsispręsti – kiek laiko planuojate gyventi būste, kurį ketinate atnaujinti. Neverta investuoti į būstą, iš kurio ketinate greitu metu išsikraustyti, tačiau jei ketinate tuose pačiuose namuose gyventi visą savo gyvenimą, verta investuoti į kiekvieną smulkmeną, nes visos investicijos atsipirks. Keli patarimai, kurie tinka visais atvejais – stenkitės saugoti namų erdvę, nebijokite investuoti į ilgaamžius baldus ir interjero detales, rinkitės neutralias spalvas, kurios niekada nepraras savo grožio.“

GEORGE'AS CLARKE'AS

Architektas ir interjero dizaineris

„Džiaugiuosi, kad pagaliau žmonės išdrįsta kurti unikalius interjerus, kurie atspindi jų asmenybę. Visada skatinu klientus neslėpti savo skonio ir vengti neutralių ir universalių interjerų, nes tokiuose namuose jie niekada negalės jaustis patogiai ir maloniai. Namų atnaujinimas turi padėti jums kuo geriau išnaudoti namų erdvę, o ne suteikti sienoms naują spalvą. Pasirūpinkite ne tik matomomis namų vietomis, bet ir spintomis, tamsiais kambariais. Jei turite pasirinkti, kurią namų vietą atnaujinti, rinkitės tas erdves, kuriose praleidžiate daugiausiai laiko – virtuvę ar svetainę. Visada rinkitės tik kokybiškas medžiagas ir kokybiškus baldus. Nėra reikalo leisti pinigų ir švaistyti laiko daiktams bei atnaujinimams, kuriuos netrukus teks keisti.“

„BBC“ televizija kuria naują realybės šou, kuriame bus siekiama atspindėti šiuolaikinę Didžiosios Britanijos visuomenę neįprastu būdu – per vaikų organizuojamas vestuves savo tėvams.

Realybės šou laidoje Marrying Mum & Dad vaikai nuo 7 iki 12 metų gali išleisti iki 10 tūkst. svarų sterlingų tėvų vestuvių organizavimui. Vaikai renka mamoms vestuvines sukneles, šventės vietą, valgį, muziką ir ruošia kitas staigmenas.

Laidos kūrėjai teigia manantys, kad jų pasirinktas laidos formatas suteiks puikias galimybes parodyti, kokia yra šiuolaikinė britų visuomenė. Tačiau laidos idėja susilaukė ir didelės kritikos bangos. Kritikai teigia, kad laidos kūrėjai naudojasi vaikais, kurie yra per jauni, kad ant savo pečių užsikrautų vestuvių organizavimo rūpesčius.

Pasak kūrėjų, mažieji laidos dalyviai galės pasirūpinti visomis vestuvių smulkmenomis, kokiomis tik norės, tik negalės prisidėti ruošiant vakarinę šventės dalį. Tėvai, patikėję vestuvių organizavimą savo atžaloms, turės susidurti su dideliu iššūkiu – jie turės pasitikėti atžalų skoniu, norais ir vaizduote. Kūrėjai jau yra nufilmavę vieną laidą, kurioje tėvai yra priversti eiti prie altoriaus su filmo „Šrekas“ herojų kostiumais.

Marrying Mum & Dad ne vienintelis „BBC“ kuriamas realybės šou apie vestuves. Televizija taip pat kuria laidą Don’t Tell the Bride, per kurią sutuoktinių giminės, pabroliai ir pamergės, už 12 tūkst. svarų sterlingų rengia vestuves, apie kurių smulkmenas nei nuotaka nei jaunikis nieko nežino.

Laidos prodiuseris Ninderis Billingas sako: „Mūsų laidų patirtis parodė, kad vis daugiau porų tuokiasi jau augindamos vaikus. Dar visai neseniai vestuves su jau auginamais vaikais arba atžalomis iš ankstesniųjų santuokų buvo gėdingos. Poros dažnai nuspręsdavo neleisti vaikams dalyvauti vestuvėse. Dabar viskas pasikeitė ir šį pokytį norime atspindėti savo laidoje“.

2010 metais net 46,8 proc. kūdikių gimė nesusituokusiose šeimose – daugiausiai nei bet kada anksčiau Didžiosios Britanijos istorijoje. Specialistai teigia, kad šis skaičius ateityje tik augs.

Darbiniai romanai trukdo darbiniams santykiams, bet nėra sudėtingesnės ir nemalonesnės situacijos nei darbas su buvusiu mylimuoju ar mylimąja. Kaip išlikti profesionaliems darbe ir nuslėpti savo tikruosius jausmus? Būdų tikrai yra.

· Svarbiausia – darbas. Nesvarbu, kaip jaučiatės ir kokios mintys apie nesėkmingus santykius su buvusiu partneriu jums neduotų ramybės, svarbiausia yra gerai atliktas darbas. Jei sugebėsite į jį sutelkti savo mintis, įgysite nematomą sąjungininką, kuris padės įveikti nelaimingos meilės nuoskaudas. Nutrūkus santykiams būtina judėti pirmyn. Gerai atliktas darbas jums gali atverti daugybę profesinių galimybių, o klaidos, emocijos ir nerimas karjeros siekimui gali sukliudyti.

· Jūsų asmeniniai santykiai – jūsų privatus reikalas. Apie savo asmeninius santykius nepatartina kalbėti darbe net su artimiausiais kolegomis. Privalu elgtis diskretiškai. Kad ir kas nutiktų, neprasitarkite darbe apie savo jausmus, nekalbėkite apie išsiskyrimo priežastis, neapkalbinėkite buvusio partnerio.

· Laikykitės kuo toliau nuo buvusio partnerio. Jei pareigos nereikalauja jūsų bendradarbiauti su buvusiu partneriu, bus geriausia, jei stengsitės nuo jo laikytis kuo atokiau. Apsimeskite, kad jo nepažįstate, tik mandagiai pasisveikinkite ir atsisveikinkite, bet nesikalbėkite ir neklauskite, kaip jam sekasi. Stenkitės nepietauti tuo pačiu metu, ateikite į darbą šiek tiek anksčiau ir išeikite vėliau. Su buvusiu partneriu bendraukite griežtai tik darbo klausimais ir stenkitės išvengti emocijų.

· Jei buvęs partneris jums kenkia, praneškite apie tai vadovui. Jei buvęs partneris skleidžia apie jus nebūtus gandus, trukdo jūsų darbui ir karjeros planams, nekentėkite, bet ir nesiimkite savarankiškų veiksmų. Geriausias sprendimas kreiptis į vadovą. Kuo diskretiškiau papasakokite apie susidariusią situaciją ir paprašykite pagalbos.

· Pradėkite ieškoti naujo darbo arba pozicijos kitame departamente. Išsiskyrimas su partneriu yra gera proga pakeisti savo gyvenimą. Naujas darbas ir nauja aplinka ne tik padės įveikti širdies skausmą, bet ir gali pasitarnauti jūsų karjerai. Turi praeiti labai daug laiko, kol aplinkiniai pamiršta apie darbo romanus, o buvęs kolega pradeda elgtis su jumis, kaip ir su kitais darbuotojais. Jei nenorite keisti darbo, pagalvokite apie departamento pakeitimą.

Tai labai lengvas, greitas ir sotus patiekalas.

4 porcijoms reikės:

300 g miltų,

1 kiaušinio,

200 ml pieno,

200 g fermentinio sūrio,

150 g sviesto,

druskos.

Kiaušinio trynį ištrinkite su druska, sumaišykite su pienu ir miltais. Įmaišykite išplaktą baltymą. Tešla turi būti grietinės tirštumo.

Sūrį supjaustykite nedidelėmis kvadratinėmis plokštelėmis. Į įkaitintus riebalus dėkite po šaukštą tešlos, ant viršaus uždėkite po sūrio gabalėlį ir uždenkite trupučiu tešlos.

Kepkite iš abiejų pusių, kol gražiai pagels. Prieš tiekdami užpilkite karštu lydytu sviestu.

Tik nedrįsome paklausti. Atsakymai į dešimt intriguojančių klausimų.

Ar nuo sekso galima suliesėti? Ar kokakola apsisaugo nuo nėštumo? Į tokius ir panašius klausimus atsakė vokiečių profesorius Frankas Sommeris, garsus vyrų sveikatos specialistas iš Hamburgo.

Ar galima per apvaisinimą paveikti vaiko lytį?

Pagal kai kuriuos tyrimus šiltais metų mėnesiais pradedama gerokai daugiau berniukų nei mergaičių. X chromosomos, atsakingos už moterišką vaisiaus lytį, yra kur kas jautresnės karščiui nei y chromosomos.

Ar seksas iš tikrųjų padeda išsaugoti liekną figūrą?

Ekspertai sako „ taip“. Jei užsiiminėtumėte seksu mažiausiai du kartus per dieną, galėtumėte numesti kelis kilogramus. Mat per vieną lytinį aktą su patiriamu orgazmu sudeginama apie 225 kalorijų. Tai atitinka maždaug pusę didelio mėsainio.

Ar rūkymas kenkia potencijai?

Rūkymas yra vienas stipriausių potencijos priešų! Dūmus leidžiantiems vyrams gresia dvigubai didesnė rizika tapti impotentams nei nerūkantiems. Paaiškinimas paprastas: nikotinas susiaurina kraujagysles. Pirmuosius požymius galima nustatyti iš nusilpusio penio, nes ten kraujagyslės ploniausios.

Ar galima pagreitinti spermijų judėjimą?

Taip, geriant kavą. San Paulo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad kavos mėgėjų spermijai iš tikrųjų yra greitesni už negeriančių šio gėrimo vyrų.

Ar važiavimas dviračiu kenkia vyrams?

Po ilgesnio laiko, praleisto ant dviračio (vidutiniškai po 6 valandas per savaitę) gali iš tikrųjų atsirasti erekcijos sutrikimų. Sėdynės spaudimas į vyro lytinius organus pablogina penio kraujo cirkuliaciją ir aprūpinimą deguonimi.

Ar įmanomas orgazmas be spermos išsiliejimo?

Taip, žinoma. Tai gali įvykti, kai vyras prieš tai jau turėjo kelias ejakuliacijas. Tuomet nespėja pasigaminti nauja sperma ir išsiliejimo nebūna, bet tai dar nereiškia, kad vyras gali nepatirti orgazmo.

Ar kokakola tikrai veikia kaip kontracepcijos priemonė?

Gandai, kad apsiplovimai kokakola po sekso apsaugo nuo nėštumo, pasaulyje yra plačiai paplitę. Iš tikrųjų kokakola paralyžiuoja spermijus. Tačiau tai tikrai nepatikima apsaugos priemonė.

Ar penis gali nulūžti?

Taip, nepaisant to, kad jame nėra kaulo. Užtenka netinkamo išlinkimo erekcijos metu, kad perlūžtų smulkių skaidulų darinys, gaubiantis akytkūnį. Tada reikia skubiai važiuoti į ligoninę.

Ar ilgas penis geriau už trumpą?

Tauškalai! Ilgas penis sekso metu netgi būna nestabilus, nes jam sunkiau išlaikyti spaudimą. Sekso kokybė priklauso nuo vyro technikos ir jausmų. Beje, ir gandai, kad ilgas penis būna vaisingesnis, yra klaidingi. Vyrai su 10 cm ilgio organu turi tokius pat šansus apvaisinti moterį kaip ir turintys 20 cm ilgio penį.

Atsijungti ir pasisemti naujos energijos pavyks nesunkiai, jei pasinaudosite mūsų siūlomais triukais! Juos galima daryti bet kuriuo metu, bet kur ir – svarbiausia – be jokių išlaidų!

Kasdienes užduotis pavyks lengvai įveikti, jei sugebėsite kartkartėmis atsipalaiduoti. Mažytės pertraukėlės iškart suteikia naujų jėgų ir energijos. Siūlome išbandyti keletą paprastų atsipalaidavimo būdų ir išsirinkti iš jų tuos, kurie jums labiausiai tinka.

1. Nuleiskite pečius

Stresas, susierzinimas, daug darbo – dauguma žmonių tokioje situacijoje automatiškai

pakelia pečius. Todėl sąmoningai juos nuleiskite. Įkvėpkite, pakelkite pečius ir laisvai juos nuleiskite. Nykščiai turi rodyti į išorę.

2. Niūniuokite ir dainuokite

Iškvėpdami leiskite garsus: hmmmm, brrrr arba aaaaa. Per dešimt iškvėpimų. Tai padeda nurimti ir atsipalaiduoti, kai esate išsigandę, susijaudinę ar susierzinę. Arba dainuokite – efektas bus tas pats.

3. Užčiuopkite pirštų pulsą

Šiam pratimui reikia šiek tiek ramybės. Kvėpuokite giliai. Suglauskite abiejų rankų pirštų pagalvėles. Susikaupkite. Po kelių sekundžių turėtumėte pajusti pulsavimą. 3 minutes susikoncentruokite į jį.

4. Palaimingai nusišypsokite

Net jeigu jūs nepajėgiate, vis tiek nusišypsokite. Po kelių minučių grimasa pavirs tikra šypsena, ir jūs pasijusite geriau. Pasikeitus veido mimikai ims gamintis laimės hormonai.

5. Lėtai iškvėpkite

Nuo įtampos beveik kiekvienas ima kvėpuoti tankiai ir paviršutiniškai. Atsipalaiduoti bus galima, jei jūs prailginsite savo iškvėpimų trukmę. Pavyzdžiui: įkvėpkite, suskaičiuokite mintyse iki keturių. Sulaikykite trumpam orą ir iškvėpdami suskaičiuokite iki aštuonių. Šį iškvėpimą galite „pasiųsti“ į įtemptas kūno sritis. Tai padės atsipalaiduoti.

6. Mažos svajonės

Kartais per stresą mes pamirštame, kas iš tikrųjų turi vertę, žvelgiame į viską kaip į tunelį ir dar labiau įsitempiame. Išeitis: užmerkite akis ir pridenkite jas delnais. Galvokite apie gražius dalykus. Užteks vienos dviejų minučių. Po to lėtai atitraukite rankas ir vėl atmerkite akis.

7. Išgerkite vandens

Greitai išgerkite stiklinę ne per šalto vandens (apie 200 ml). Tai suaktyvins tą jūsų nervų sistemos dalį, kuri atsakinga už nusiraminimą ir atsigavimą. Šis būdas ypač veiksmingas susijaudinus.

8. Paklausykite muzikos

Kaip maloniai muzika gali veikti kūną, turbūt patyrė kiekvienas. Specialios atsipalaidavimo muzikos (jos galima įsigyti CD parduotuvėje) ritmas yra 60 taktų per minutę – ypač raminamai veikia širdies plakimą.

9. Kvapų dušas

Mūsų uoslė tiesiogiai susijusi su emocijų centru smegenyse. Baziliko, levandos, melisos, sandalmedžio eteriniai aliejai, garinami aromatinėje lempoje, atpalaiduoja ir nuramina.

10. Kūno pojūtis

Kai įtampa neatslūgsta, padeda toks pratimas: atsigulkite arba patogiai atsisėskite, užmerkite akis. Pajauskite iš eilės vieną savo kūno dalį po kitos. Kaip jaučiasi pilvas? Kaip kojos? Nuo tokio dėmesio sutelkimo į skirtingas kūno dalis iškart pagerės savijauta.

11. Stiprinkite nugarą

Šis jogos pirštų pratimas padės atpalaiduoti ir sustiprinti nugarą. Pamasažuokite trumpai dešinės rankos delnu kairę plaštaką ir atvirkščiai. Po to uždėkite kairę ranką ant dešinės plaštakos. Palaikykite taip vieną dvi minutes, sėdėdami tiesiai, neatsilošę į kėdės atkaltę.

12. Avarinis taškas

Kai pasijuntate išsekę ir nusilpę, padeda spaudomasis akupresūros taškų masažas (pavyzdžiui, delno viduryje arba tarp nosies ir viršutinės lūpos). Spauskite taškus tol, kol pasijusite nurimę.

13. Vidinė ramybė

Ištieskite rankas, sulenkite abu smilius, ant jų uždėkite nykščius, kitus pirštus laikykite ištiestus. Palaikykite taip dvi minutes. Nusiraminsite iškart.

14. Žvilgsnis į tolį

Idealus poilsis akims, kai jūs dirbate prie kompiuterio: pasirinkite tašką tolumoje ir sutelkite į jį savo žvilgsnį. Po to lėtai nusukite akis į vieną pusę ir į kitą.

15. Atpalaiduotas liežuvis

Nuo streso dažnai įsitempia žandikaulis, ima skaudėti galvą. Sąmoningai atpalaiduokite apatinį žandikaulį: dantys neturi susiglausti, liežuvis guli laisvai burnoje.

Kaip dažnai mes savęs klausiame, kas dabar vyksta kito galvoje! Kaip gerai būtų mokėti skaityti mintis! Iš tikrųjų tai gali kiekvienas. Žinoma, gerokai pasitreniravęs.

Norėtumėte žinote, ar jūsų paauglė duktė sako tiesą ar mulkina? Ką manyti apie naująjį kolegą? Ar tik jis nesitaiko į jūsų vietą? Tokiais atvejais trokštame sugebėti suprasti, apie ką galvoja kitas, ką jis iš tikrųjų jaučia, planuoja? Kokie jo ketinimai?

Telepatiniai sugebėjimai ilgą laiką buvo laikomi labai retu išskirtinių žmonių talentu.

Nuo to laiko, kai Niujorko psichoanalitikas Michaelas Moskowitzas išleido knygą „Minčių skaitymas“, mes žinome, jog iš tikrųjų kiekvienas gali išmoktis skaityti kitų mintis.

Kad savyje atrastume šį nuostabų potencialą, anot M.Moskowitzo, mes turime patyrinėti savo sąmonę. Reikia pažinti save ir išmokti atidžiai stebėti savo partnerį bei bet kurį pašnekovą.

Pasinaudoję jo penkiais patarimais, galite pagerinti savo sugebėjimą pažinti žmones ir lengviau įsijausti į kito minčių ir jausmų pasaulį.

Atmeskite visas išankstines nuostatas!

Pirmadienio rytą biure susipažįstate su nauja kolege. Blondinė, didelėmis krūtimis, įdegusi soliariume. Iškart galvoje susiformuoja tam tikras įvaizdis. Stop! Jei norite įsiskverbti į kito žmogaus mintis, turite ne tik sustiprinti savo sugebėjimą suprasti kitą, bet ir suvokti, kad šią prigimtinę savybę paprastai užgožia įgytos išankstinės nuostatos. Išankstinė nuomonė susiformuoja tada, kai mes per greitai įvertiname kitą remdamiesi klišėmis ir asmeniniu įsivaizdavimu bei savo ankstesne patirtimi. Jei norite suvokti kito žmogaus mintis ir jausmus, pirmiausia turite atsikratyti giliai įsišaknijusių vertinimų. Tik tas, kas sugeba atmesti savo išankstines nuostatas, gali sąmoningai įsijausti į kitą ir be trukdžių „klausyti“ jo minčių.

Nespręskite apie kitus pagal save!

Tarkime, niūrią lietingą dieną jūsų nuotaika paprastai būna apniukusi. Ir štai tokią dieną sutinkate savo kaimynę su neslepiamai liūdna veido išraiška. Jei dabar pamanysite, kad tokia jos nuotaika dėl oro, tai ne tik nuspręsite apie ją pagal save, bet ir užtrenksite duris į jos minčių pasaulį. Mat šalia mūsų instinktyvaus elgesio visi mes turime ir individualiai išmoktų elgsenos stereotipų, kurie skirtingose situacijose mus verčia pasielgti tokiu pat būdu. Todėl mes automatiškai perkeliame mūsų asmenines reakcijas ir veiksmus kitiems. Tačiau daugumoje atvejų mūsų išmoktas elgesio būdas nesutampa su kito. Pagaliau juk ne visi reaguojame vienodai. Būtent todėl atlikdami telepatijos eksperimentus neturėtumėte automatiškai spręsti apie kitus pagal save.

Stebėkite kūno signalus!

Jūsų duktė dažnai vėliau grįžta iš mokyklos ir noriai pasakoja apie savo sergančią draugę, kuriai padeda neatsilikti moksluose. Ar tai tiesa? Tokioje situacijoje atidžiai stebėkite, kur ji žvelgia, ką veikia jos rankos. Ištariami žodžiai yra prasmingi, bet ne visada iškalbingiausi. Dažnai patyrusiems stebėtojams iš kūno kalbos (mimikos, gestų ir laikysenos) kur kas geriau u- pasakytus žodžius atsiskleidžia pašnekovo nesąmoningos mintys ir jausmai. Didžioji dauguma žmonių nesugeba suprasti dažniausiai pasąmonės lygmenyje vykstančios kūno kalbos. Mokykitės stebėti ir suprasti kitų žmonių mimiką ir gestus, kaupkite apie juos žinias ir atidžiai stebėkite pašnekovus. Taip jūs netrukus pasieksite pirmųjų minčių skaitymo rezultatų.

Pasikliaukite savo intuicija!

Įsivaizduokite, jog einate gatve ir žvelgiate į parduotuvių vitrinas. Aplink jus įvyksta dar daug dalykų, į kuriuos nekreipiate dėmesio. Gaunate daug papildomų įspūdžių ir informacijos, kurios sąmoningai nesuvokiate. Net jeigu jūs daugiau nieko nedarytumėte tik sėdėtumėte ant kėdės ir spoksotumėte į tuščią sieną, būtumėte kas akimirką bombarduojami nesuskaičiuojamų pojūčių impulsų: kėdės atlošo spaudimas į nugarą, sienos struktūra, besikeičiantis apšvietimas, vos juntamas kambarinių augalų aromatas, tolimi garsai.... Kadangi mūsų sąmonė niekada negali vienu metu priimti daugiau kaip 40 įspūdžių, tai neapdorota informacija iš aplinkos iškart deleguojama į pasąmonę ir ten kaupiama. Aišku, kad kiekvienas ten saugo milžiniškus jausmų ir žinių klodus. Ir būtent iš jų kyla intuicija – mūsų sukaupto žinojimo „balsas“. Tad galima sakyti, jog mes ištraukiame atsakymą iš pilvo į tokius klausimus: ar galime pasitikėti kitu, ar laikome jį simpatišku, ar geriau neturėti su juo jokių reikalų?

Susiekite savo sąmonę su pasąmone!

Dar graikų filosofas Aristotelis (384–322 m. prieš. Kr.) tvirtino: „Visuma yra daugiau nei atskirų dalių suma“. Tai galioja ir telepatijai. Sujunkite savo intuiciją (arba savo nuojautą) su racionaliu protu ir nustatykite emocinį ryšį su pokalbio partneriu. „Negalima interpretuoti nieko, į ką nesi integravęsis“, – sako M.Moskowitzas. Parodykite savo jausmus šypsena ar atvirais gestais. Kadangi kiekvienas žmogus yra linkęs mėgdžioti kito elgesį, tai paskatins jį atviriau reaguoti – taip jūs daugiau sužinosite apie jį.

Kuo dažniau bandysite pritaikyti šiuos penkis patarimus praktiškai, tuo geriau jums pavyks suprasti kito mintis ir sužinoti, ką iš tikrųjų mano ir jaučia jūsų pašnekovas.

Neapsirikite, šie pastatai visai ne „Žvaigždžių karų“ filmo dekoracijos, tai Michaelio Reynoldso sukurti ateities būstai.

Architektas M. Reynoldsas teigia, kad būtent taip atrodys žmonių būstai po 50-100 metų. Savo kūrinius jis pavadino Earthships –„žemės laivais“ arba „žemėlaiviais“. Ekologiški būstai yra pastatyti tik iš perdirbtų medžiagų ir turi nepriklausomas šildymo, vėdinimo, vandens, maisto ir energijos sistemas.

M. Reinoldsas sako, kad jo būstų poreikis nuolatos auga – vis daugiau žmonių nori gyventi namuose, nors anksčiau architekto kūriniai sulaukdavo pašaipų. „Vos tik baigęs mokslus atvykau į Naująją Meksiką ir pradėjau statyti ekologiškus namus. Naudojau panaudotas gėrimų skardines, nes prieš 40 metų dar nebuvo „atliekų perdirbimo“. Tokia M. Reinoldso idėja nebuvo sutikta džiaugsmingai. „Kai išdėsčiau bare savo idėją vietiniam inžinieriui, jis išlėkė šaukdamas ant manęs, jog tyčiojuosi iš architekto profesijos ir noriu statyti pastatus iš šiukšlių. Visi manė, kad man pasimaišė protas, – prisimena M. Reynoldsas. – Dabar tokios ekologiškos idėjos – įprasta, bet prieš 40 metų prilygo beprotybei“.

Architektas pasakoja, kad sukurti „žemės laivus“, ekologiškus ateities būstus, jį įkvėpė žiniasklaida, kuri vis rašo apie senkančius energijos išteklius, gręsiantį maisto trūkumą ir panašias ateityje galinčias iškilti problemas. „Iš pradžių namai galėdavo patys save apšildyti, vėliau ir vėdinti. Vėliau sugalvojome vandens ir energijos sistemas. Net sugalvojome, kaip galima auginti vaisius ir daržoves tiesiog namuose. Pavyzdžiui, kad ir kokio klimato zonoje stovėtų būstas, viduje galima auginti bananus.“

M. Reynoldsas sako, kad anksčiau pašaipos objektais tapusios jo būsto idėjos, šiais laikais labai vertinamos, o jo sukurtą „žemėlaivį“ norėtų turėti daugelis. „Mes keliaujame iš vieno žemyno į kitą ir kuriame klientų poreikius atitinkančius namus. Šie būstai patrauklūs, nes jų kaina prieinama. Mes naudojame įvairias nepavojingas, perdirbamas atliekas ir natūralias medžiagas, kurias galima gauti nemokamai, todėl namo kaina tikrai nėra didelė.“

Tokie namai pastatomi labai greitai. Dviejų-trijų miegamųjų būstui pastatyti reikia mėnesio. Namas pagal kiekvienos šeimos poreikius gali būti įvairaus dydžio. M. Reynoldsas su komanda yra pastatęs net 10 tūkst. kv. m. pastatą. Gyvenimo kokybė „žemėlaiviuose“ nenusileidžia moderniausiems statiniams. „Galite turėti greitą internetą, buitinę techniką – viską, ką turite dabar“, –sako architektas. Jis ne tik su komanda stato „žemėlaivius“ visame pasaulyje, bet ir veda seminarus, per kuriuos moko, kaip žmonės patys gali pasistatyti tokius ateities būstus.

„Pavadinau savo namus „žemėlaiviais“, nes jie atskleidžia visai kitokį ateities namų veidą - jis skirtas apsaugoti ir aprūpinti žmonės nuo galimų ateities katastrofų“, – sako M. Reynoldsas.

Žiniasklaidoje pastaruoju metu rašoma apie vis vyresnes moteris, susilaukiančias vaikų. Jos kelia pavydą kitoms dailiosios lyties atstovėms – daug moterų trokšta pagimdyti vaiką vyresnio amžiaus. Vaisingumo problemos ir pavydas tapo problema ne vienai šiuolaikiniai moteriai, vyresnei nei 30 metų.

45 metų rašytoja Karen Jones iš Didžiosios Britanijos sakė: „Nesupratau, kas darosi su mano emocijomis, bet visi pastebėjo, kad pasikeičiau. Tiesiog pasikeitė mano asmenybė – vaisingumo problemos atskleidė tamsiąją mano charakterio pusę.“ Karen ištekėjo sulaukusi 35 metų. Ji norėjo susilaukti vaikų, nors žinojo, kad bus nelengva, nes per jaunystėje atliktą apendicito operaciją jai buvo pažeistas kiaušintakis. Karen pradėjo gydymą vaisingumo klinikoje ir sakė nesitikėjusi, kad bandymas pastoti ją taip pakeis.

„Vos tik pradėjau gydymą, mano draugės, draugių draugės ir kitos pažįstamos pastojo. Kai kurios buvo kur kas vyresnės už mane. Matydavau, kaip kitos pacientės iš vaisingumo klinikos pastoja ir nustoja lankytis. Pyktis ir pavydas, kad jos gali susilaukti vaikų, o aš ne, tapo nebepakeliamas. Aš net pati nepastebėjau, kaip pradėjau garsiai sakyti, kad nekenčiu visų besilaukiančių moterų. Nenorėjau eiti į gatvę – nenorėjau matyti nėščių moterų ir jų išsipūtusių pilvų.“ Karen susigriebė, kad neigiamos emocijos ją taip užvaldė, kad jos pradėjo trukdyti gyvenimui, tad ji kreipėsi pagalbos į psichologus.

Psichologai pastebi, kad tokių pacienčių kaip Karen vis daugėja, nes tarp moterų didėja vaisingumo problemų, taip pat vis vyresnio amžiaus moterys trokšta susilaukti vaikų. Karen sakė: „Jaučiausi vieniša. Draugės ir pažįstamos „Facebooke“ dalijosi savo didėjančio pilvo, ultragarso, naujagimių nuotraukomis. Jausmai mano viduje susipynė. Norėjau džiaugtis už drauges, bet negalėjau atsikratyti siaubingo pavydo. Mane kankino gėda, kad negaliu susilaukti vaikų, ir kaltės jausmas, kad esu niekam tikusi moteris.“

Norah Harding iš vienos Didžiosios Britanijos nevaisingumo klinikos sakė: „Mano kabinete lankosi negalinčios pastoti moterys, kurios jaučia didelę įtampą, stresą ir pavydą. Jos skundžiasi, kad nevaisingumas pakeitė jų charakterį – jos tapo piktos ir nepakančios kitų žmonių laimei. Atlieku įvairius tyrimus, kad išsiaiškinčiau, ką moterims reiškia nevaisingumas. Tyrimų rezultatai rodo, kad dauguma moterų skausmą dėl negalėjimo pastoti lygina su skausmu, patiriamu dėl mylimo žmogaus žūties.“

Karen prisimena, kaip po pirmųjų apsilankymų nevaisingumo centre jos bendradarbė pranešė apie savo nėštumą. „Ji pajuokavo, kad jos vyrui tereikėjo vos į ją pažvelgti ir ji pastojo. Norėjau jai trenkti, – prisipažįsta Karen. Netrukus kūdikio susilaukė jos vyro sesuo. – Nesutikau aplankyti naujagimio. Tiesiog negalėjau. Jaučiau tik pyktį“, – sakė Karen.

Netrukus ji pastojo ir visas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. „Per vieną akimirką tapau kitu žmogumi. Vos sužinojusi, kad laukiuosi, nebegalėjau nesišypsoti. Mano pasikeitimas buvo toks stulbinantis, kad aplinkinius žmones net gąsdino. Norėjau sužinoti visas smulkmenas iš besilaukiančių draugių, norėjau pagirti kiekvieną gatvėje pamatytą kūdikį“, – sakė Karen, auginanti dvi dukras.

Didžiojoje Britanijoje garsus chirurgas Martinas Scurras sulaužė medikų tabu. „Rinkčiausi mirtį, o ne skausmingą gydymą, jei sirgčiau nepagydoma liga“, – rašo jis straipsnyje, kuris išprovokavo karštas visuomenės ir gydytojų diskusijas.

„Jei rytoj sužinočiau, kad sergu mirtina vėžio forma, neatiduočiau savo sveikatos į gydytojų rankas. Aš tiesiog uždaryčiau savo privačią kliniką ir važiuočiau namo. Įsipilčiau džino ir susiplanuočiau, ką malonaus noriu nuveikti per paskutines savo gyvenimo dienas. Kadangi pats esu gydytojas, gerai žinau, kad mirtiniems ligoniams siūlomas gydymas yra bergždžias. Jis tik pailgina skausmingą gyvenimą, atimdamas iš gyvenimo kokybę, ir atitolina neišvengiamą mirtį.

Toks esu ne vienas. Dauguma mano pažįstamų gydytojų nenorėtų gydytis, jei susirgtų mirtina liga. Iki šiol pasakyti tokias mintis garsiai medikų pasaulyje buvo griežtas tabu. Tiesą sakant, visame pasaulyje medikai galvoja panašiai, bet nedrįsta to ištarti garsiai.

Pirmasis garsus gydytojas, prabilęs apie skausmingą ir bergždžią mirtinų ligonių gydymą, buvo profesorius Kenas Murray'us iš Pietų Karolinos universiteto. Praeitą savaitę pasirodė jo esė internete publikuojamame žurnale „Zocalo Public Square“. Jis teigia, kad nei jis, nei jo kolegos nesutiktų būti gydomi, jei susirgtų nepagydomomis ligomis.

Tačiau gydytojas niekada nepasakys pacientui, ką galvoja. Priešingai, jis įkalbinės griebtis paskutinio šiaudo. Kodėl taip elgiasi gydytojai net po daugybės metų praktikos, kai gerai žino, kad ligoniui padėti negalima? Pavyzdžiui, nuo kasos vėžio nepadeda joks gydymas. Tiesa ta, kad pacientai, o dar dažniau jų artimieji, tikisi iš medicinos daugiau, nei ji gali pasiūlyti. Daugelio žmonių lūkesčiai yra netikroviški, todėl jie reikalauja gydymo ir, gydytojui nesutikus, jaustųsi apgauti.

Jei sirgčiau mirtina vėžio forma, atsisakyčiau chemoterapijos. Ji atima gyvenimo kokybę, o jos nauda minimali. Rinkčiausi gydymą nuskausminamaisiais, kad paskutines gyvenimo dienas nugyvenčiau be kančios. Pats pažįstu tik vieną gydytoją, kuris su vėžiu kovėsi vaistais iki paskutinės gyvenimo akimirkos. Jis gydė save kaip ir savo pacientus.

1996 metais Vokietijoje atlikta medikų apklausa atskleidė netikėtą visuomenei dalyką – beveik pusė įvairių specialistų gydytojų prisipažino, kad nesutiktų darytis operacijų, kokias skiria ar atlieka savo nepagydomai sergantiems pacientams. Vienoje Masačusetso ligoninių atliktas tyrimas parodė, kad dauguma personalo, susirgę mirtina liga 85 metų ir vyresni, atsisakytų gydymo.

Gydytojas gali lemti savo likimą, bet ne pacientų. Dauguma ligonių tvirtai tiki, kad jie gali tapti tais unikaliais pacientais, kurie pasveiksta. Jei gydytojas sako, kad tėra „tik 5 proc. tikimybė pasveikti“, pacientui atrodo, kad to pakanka ryžtis skausmingam gydymui.

Žmonės, prisižiūrėję filmų ir televizijos serialų, tiki, kad gydytojai šiais laikais gali padaryti stebuklus. Pavyzdžiui, dauguma tiki, kad, sustojus širdžiai, žmogaus gyvybę galima išgelbėti. Iš tiesų, visiškai sustojus širdžiai, atgaivinti žmogų galima, bet tai pavyksta pakankamai retai. Procedūra yra sudėtinga ir brutali. Per serialus beveik visiems personažams pavyksta atsigauti ir jau po kelių minučių savo kojomis išeiti namo. Žmonės tiki, kad tokia yra tikrovė, bet taip nėra.

Didžiausią spaudimą dėl gydymo medikams daro pacientų artimieji, ypač jei ligonis yra jaunas. Artimieji reikalauja gydytojų imtis visų įmanomų priemonių net tada, kai pats pacientas nori atsisakyti gydymo. Neteisinga, kad paskutinius mėnesius gyvenantis žmogus jaučia didelį artimųjų spaudimą, paremtą jų emocijomis ir asmenine baime kentėti. Dažnai tenka matyti, kai ligoniai yra „pergydomi“ – jų skausmingą gyvybę palaiko tik vaistai.

Taip pat gydytojams būna sunku pasakyti pacientui ir jo artimiesiems, kad liga nugalėjo. Po ilgos kovos patiems gydytojams sunku pripažinti, kad gydymas baigtas ir daugiau pacientui padėti nebegalima. Gydytojai dažniau siūlo kreiptis į kitus specialistus, nei išdrįsta tiesiai pasakyti, kad žmogus miršta. Net ir po daugybės metų praktikos gydytojus apninka kaltės ir bejėgiškumo jausmas. Net patys geriausi gydytojai nemoka tinkamai pranešti blogų žinių.“

Pusvalandžio trukmės pokalbis gali nulemti jūsų karjeros ateitį, todėl turite pasirodyti kuo geriau. Jūsų pasisekimą lems įspūdis, kurį paliksite įdarbinimo specialistams. Įspūdis gali būti tik dvejopas: geras arba blogas. Sugadinti įspūdžiui užtenka vienos smulkmenos: neapgalvotos frazės, netinkamos aprangos detalės ir visos jūsų pastangos – veltui.

Puikiai pasirodyti darbo pokalbyje jums padės pasiruošimas. Kuo daugiau laiko ir pastangų įdėsite, tuo geresnių rezultatų sulauksite. Kaip pagerinti darbo pokalbių techniką patars dabar žurnaliste dirbanti Bonny Albo, turinti didelę įdarbinimo specialistės patirtį.

Pasikaustykite žiniomis

„Labiausiai per darbo pokalbius stebindavo ir nuvildavo kandidatų nesugebėjimas tiksliai išvardinti kur ir kada dirbo bei nemokėjimas apibūdinti savo pareigų. Toks žmogus negali palikti gero įspūdžio, nes jis negali tinkamai savęs pristatyti-, sako B. Albo. – Kandidatai turėtų žinoti, kad iš dalies klausimas apie darbo patirtį užduodamas norint patikrinti, ar faktai pateikti gyvenimo aprašyme yra tiesa. Jei kandidatas prieštarauja savo gyvenimo aprašyme nurodytiems faktams, dažnai kyla įtarimų, jog žmogus gali būti nenuoširdus.“

Prieš kiekvieną darbo pokalbį perskaitykite savo darbo aprašymą ir pasipraktikuokite mintyse arba garsiai jį atpasakoti. Jei nesate tikras, kaip geriau apibūdinti savo pareigas ar kompanijos, kurioje dirbate, pobūdį – pasidomėkite. Taip pat pasidomėkite kompanija, į kurią norite įsidarbinti. Ne tik žinokite, kuo ji užsiima, bet ir kokią vietą rinkoje užima, kas jos partneriai, o kas pagrindiniai konkurentai.

Žinokite, ko negalima sakyti ar daryti

„Įdarbinimo specialistai atidžiai klauso kiekvieno kandidato žodžio, kad galėtų prie ko nors prisikabinti. Nepaisant šypsenų ir malonaus elgesio, įdarbinimo specialistų darbas kandidatą vertinti kritiškai“–, sako B. Albo.

Norėdami neprikalbėti ko nereikia, stenkitės atsakinėti tiesiogiai į jums užduotus klausimus. Kiekvieno jūsų sakinio tikslas, parodyti jūsų privalumus. Susilaikykite nuo kritiškos nuomonės apie kompaniją, kurioje dirbate, bei asmeninės nuomonės. Prisiminkite, kad įdarbinimo darbuotojams turite parodyti geriausias savo puses, todėl kritiškumas ir skepticizmas gali sutrukdyti.

Dalyvaudami darbo pokalbyje atkreipkite dėmesį į smulkmenas. Nieko nekramtykite, neateikite į darbo pokalbį su vienkartiniu puodeliu kavos, nelaikykite rankoje cigarečių pakelio, laukdami pokalbio neklausykite muzikos. Jūsų nerūpestingumas vienareikšmiškai bus palaikytas atsainumu ir nesuinteresuotumu. Visą savo dėmesį skirkite darbo pokalbiui.

Tinkamai pasirinkite drabužius. Pasirinkite kuo paprastesnę ir elegantiškesnę aprangą. Drabužiai privalo būti švarūs ir nesunešioti. Būtinai pasirūpinkite švaria ir patogia avalyne. Jūsų išvaizda įdarbinimo specialistams sudarys įspūdį, jums nepratarus dar nė žodžio.

Žinokite, ką privalote pasakyti

„Vertinami kandidatai, kurie kalba taisyklingai, nevartoja žargono, aiškiai dėsto savo mintis“, sako B. Albo. Ji pataria geriau neskubėti ir gerai pagalvoti prieš atsakant, nei pasakyti ką nors neapgalvoto. Pasipraktikuokite balsu, kaip atsakytumėte į dažniausiai per darbo pokalbius užduodamus klausimus.

Nepamirškite klausyti

„Įtampa ir susijaudinimas dažnai sutrukdo kandidatams gerai išgirsti klausimus. Jei taip nutiko, geriau perklauskite, nei bandykite atspėti, koks buvo klausimas. Tačiau nepamirškite klausyti“, – pataria B. Albo.

Naudokitės neverbalinės komunikacijos būdais

B. Albo sako, kad dalį informacijos galima perduoti kūno kalba. Nevenkite žiūrėti įdarbinimo specialistui į akis, sėdėkite pasitempęs, nesiblaškykite, minimaliai naudokite rankų judesius, nepamirškite nusišypsoti – turite palikti patikimo, dėmesingo ir savimi pasitikinčio darbuotojo įspūdį.

Apsilankymas kaukių karnavale Venecijoje, televizijos laidos „Mados nuosprendis“ filmavimai, paskaitos „Mada ir Holivudas“ Sankt Peterburge, užsiėmimai „Mados akademijoje“ Maskvoje... Vėliau – Stambulas, Florencija bei naujausios knygos lietuvių kalba „Šiandien esu madingas. 100 atsakymų apie madą ir save“ Vilniuje pristatymas... Toks žinomo mados istoriko Aleksandro Vasiljevo artimiausių darbų grafikas.

Žvaigždės neleido prarasti vilties

Į jį seniai buvo įtrauktas ir naujausios А. Vasiljevo parodos „Mada už geležinės uždangos. Iš tarybinės epochos žvaigždžių epochos” atidarymas, šiandieną įvykęs Maskvoje, Caricino parodų centre.

Medžiagą šiai kolekcijai A. Vasiljevas kaupė dvidešimt penkerius metus. Tiek pat metų bandė išsiaiškinti, kaip ji formavosi, keitėsi. „Aš perskaičiau neįtikėtinai daug dokumentų, domėjausi sovietiniu gyvenimo būdu ir tais, kurie tada trukdė mados plėtrai šalyje. Bet svarbiausia, dvidešimt penkerius metus rinkau ir surinkau sovietmečio žvaigždžių suknelių kolekciją,“ – laimingas šypsosi kelių dešimtmečių atradimus ir praradimus prisiminęs kolekcininkas.

Tatjana Okunevskaja,Tamara Makarova, Liubov Orlova, Lidija Smirnova, Klaudija Šulženko, Edita Utiosova. Tai prieškario ir Antrojo pasaulinio karo laikų sovietinio kino ir scenos žvaigždės, neleidusios prarasti vilties karo negandų užkluptiems žmonėms. Jos tapo A. Vasiljevo tyrinėjimų objektais.

„Antrasis pasaulinis karas palietė kiekvieną žmonių gyvenimo aspektą. Jis turėjo radikalų poveikį madai,“ – pastebi po kruopelytę žinias apie tą laikmetį rinkęs ir atidžiai jas analizavęs A. Vasiljevas. Vyrai išvyko į frontą, moterys liko vienos, joms teko pakelti sunkią karo naštą. Tačiau jos nepaliovė puoštis, tik drabužių stilius tapo militaristinis...

Suknelės su iškirptėmis, apnuoginti pečiai – grįžęs moteriškumas

Pasibaigus karui, tarybinės moterys atsikvėpė – pamėgo lengvus, raštuotus audinius, sukneles su iškirptėmis ir apnuogintais pečiais, spalvingus sijonus ir palaidines be rankovių, o tai reiškia vieną dalyką - moteriškumas ir elegancija sugrįžo. Tačiau euforija truko neilgai. Po laikino atšilimo prasidėjo mados atšalimas, kuris tęsėsi iki Stalino mirties.

Į valdžią atėjus Nikitai Chruščiovui, šalyje prasidėjo milžiniški pokyčiai. Tarybų Sąjunga atsivėrė pasauliui, o šis tapo atviresnis jai: tarptautiniai mainai ir kontaktai, išvykos į užsienį, 1956 metais Maskvoje ir Leningrade įvykusi Pablo Picasso paroda, Pasaulinis demokratinio jaunimo ir studentų festivalis Maskvoje 1957-aisiais tapo neįtikėtino svarbumo įvykiais. Bet svarbiausia – pasikeitė šalies gyvenimas, pradėjo reikštis naujos literatūros, meno, teatro, kino, mados tendencijos.

L. Gurčenko išpopuliarino Diorą

Neįtikėtinai išpopuliarėjo Christiano Dioro stilius. „1956 metais parodytame filme „Karnavalo naktis“ Liudmila Gurčenko dėvėjo būtent Ch. Dioro modeliuotą suknelę! Šis tarybinių moterų širdis užkariavęs siluetas buvo išties žavingas: siauras liemuo, pabrėžta krūtinė, nuleista pečių linija, išryškinti klubai moteris darė labai moteriškas ir patrauklias. Sovietų stilius ir ideologija buvo pasmerkti žlugti,“ – be menkiausios nostalgijos pastebi A. Vasiljevas.

„Geležinė uždanga“ vis labiau kilo. Į užsienį išsiveržė tarybiniai sportininkai, muzikantai, cirkas, Aleksandro Moisejevo dainų ir šokių ansamblis, liaudies dainų ir šokių ansamblis „Beriozka“ ... Atvykstantys atlikėjai platino Vakarų mados tendencijas. 1959 metais Sovietų Sąjungoje apsilankė pats Christianas Dioras!

Užsimezgė kontaktai su Vakarų stilistais, mados kūrėjais, kūrusiais sovietų kino ir scenos žvaigždžių (palyginus su eilinių tarybinių moterų drabužiais) išdavikiškai prabangų įvaizdį. Madas diktuoti ėmė naujos ekrano ir scenos deivės: Ala Larionova, Klara Lučko, Elina Bystrickaja, Irina Skobceva, Ariadna Šengelaja. Vėliau - Natalija Fatejeva, Tatjana Doronina, Larisa Golubkina, Svetlana Svetličnaja, Ala Demidova...

„Raudonoji bomba“ ir Pierro Cardino „veidas“

Suknelė, kurią 1960-aisiais Kanų kino festivalyje dėvėjo Klara Lučko, sukėlė furorą. Europos žiniasklaida ja pasipuošusią Klarą pavadino „raudonąja bomba Lučko“. „Ši suknelė buvo pasiūta iš raudono nailono, jos apačia sutvirtinta metaliniais lankais. Ji - vienas iš mano parodos „Mada už geležinės uždangos“ eksponatų,“- ne be priežasties didžiuojasi Aleksandras.

Garsiojo balerina Maja Pliseckaja buvo pirmoji sovietų menininkė, nusifotografavusi žurnalo VOGUE viršeliui. Mados pasaulyje rusių visada buvo daug, tačiau visos jos buvo emigrantės. Tuo tarpu M. Pliseckajos nuotraukos, kurias sukūrė amerikiečių fotografas Richardas Avedonas, patvirtino spėjimą, kad sovietų moterys gali spindėti kaip deivės.

Netrukus M. Pliseckaja tapo Pierro Cardino mado namų veidu. „Mano kolekcijoje yra dvi M. Pliseckajai priklaususios P. Cardino suknelės bei „Chanel“ kostiumėlis, kuris baleriną pavertė tikra dama,“ – prasitaria A. Vasiljevas.

1960-aisiais imta kurti paprastą ir universalią sovietinę madą, tačiau nepaisant visų modeliuotojų pastangų, populiarėjo elegantiški vakarietiški siluetai: sijonai virš kelių, siauros kelnės, Jackie Kennedy stiliaus suknelės.

Mada – iš po prekystalio

Pasak A. Vasiljevo, to meto madoje pasijuto abstrakčių P. Picasso paveikslų įtaka, papuošalai priminė atominio sprogimo „grybą“, ryškios spalvos vis labiau ją artino prie pop meno. Buvo sukurtas blizgus audinys su liureksu. Išpopuliarėjo kostiumėliai, o dešimtmečio simboliu tapo trumpi moteriški kailinukai.

Į valdžią atėjus Leonidui Brežnevui ir prasidėjus „sąstingio laikotarpiui“, mada taip pat sustingo. Vakarietiškos prekės sunkiai patekdavo į sovietines parduotuves, jų buvo galima įsigyti tik specialiose parduotuvėse iš po prekystalio, tik per pažįstamus ar gimines. Austriški, suomiški, jugoslaviški ar itališki drabužiai ir avalynė tapo prabangos prekėmis.

1965-aisiais, baigęs Lengvosios pramonės ir tekstilės institutą, į mados pasaulį įsiveržė modeliuotojas Viačeslavas Zaicevas, ėmęs diktuoti tarybines madas. Prieš jį madoje vyrų nebuvo. „A. Zaicevas buvo ir yra talentingas dailininkas, jis domisi Vakarų mados tendencijomis, vakaruose yra vadinamas „Raudonuoju Dioru“. Būtent jis sukūrė fatališkos moters įvaizdį rusų estrados karalienei, dainininkei Alai Pugačiovai. Komentarai, kaip sakoma, nereikalingi,“– šypsosi mados, drabužio, įvaizdžio reikšmės žvaigždžių gyvenimams nepamirštantis pabrėžti mados guru A. Vasiljevas.

Nepriklausomu mitybos ekspertu save vadinantis Vincentas Sakas jau penkiolika metų straipsniuose, interviu, pokalbiuose per televiziją ir radiją, paskaitose, kurias skaito mokyklose, bendruomenėse, seniūnijose nepavargdamas kartoja, kad parduotuvėse sveikų maisto produktų iš viso nėra, o ten galima rasti tik surogatų, tai yra maisto pakaitalų.

Nėra tikros duonos ir jos kepinių, nėra pieno produktų, nėra mėsos, nebėra net gerų kruopų ir grūdų, daržovių, vaisių ir uogų. Viskas, kas gražiai supakuota ir parduodama, žalinga žmogaus organizmui – jį nuodija. Bet dauguma tuo netiki. „Taip maitindamiesi žmonės pavirto biomase, o biomasė visko bijo, nebemoka mąstyti ir vis labiau bijo tai daryti,“– dėl žudančių nesveikos mitybos pasėkmių apgailestauja V. Sakas.

Karą didiesiems prekybos centrams seniai paskelbusį sveikos mitybos žinovą guodžia tik tai, kad vaikai ir jaunimas žmonių pinigus iš jų piniginių šluojančius gigantus pradėjo vadinti „gavnopoliais“, „šūdlendais“, tačiau jų tėvai ir seneliai niekaip negali įsisąmoninti, kad vaikų lūpomis sakoma tiesa. Nesveikos gyvensenos ir mitybos idėjas drąsiai ir netgi drastiškai kritikuojantis V. Sakas šį kartą atsako į žiniasklaidos jam dažniausiai užduodamus klausimus.

Pasakykite, iš kur ir kokia ant mūsų stalo atsiranda mėsa ir iš jos pagamintos įvairios dešros? Ar tikrai į jas dedami įvairūs priedai kenkia mūsų sveikatai?

Viskas priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, jo gyvenamosios vietos, finansinių galimybių ir nuo to, kaip buvo auginami galvijai, kokiu pašaru jie buvo šeriami, kaip skerdžiami, kokia yra dešrų gamybos technologija, mėsos kokybė, rūkymas, džiovinimas, vytinimas, gamintojo požiūris į pirkėją, gamintojo sąžiningumas ir savo krašto kulinarijos paveldo supratimas. Nuo to priklauso mėsos ir įvairių dešrų kokybė arba tos kokybės nebuvimas, poveikis organizmui.

Kalbant tiesiai, beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų, į jas deda cheminių žmogaus, ypač vaikų, organizmui pavojingų priedų: skonio stipriklių, spalviklių, kvapiklių, konservantų, mėsos kokybės ir išvaizdos saugotojų, genetiškai modifikuotų baltyminių priedų, cheminių mėsos masės didintojų.

Visus be išimties vaikams skirtų dešrelių gamyklas reikėtų šiandien pat sunaikinti, o jų savininkus už Lietuvos vaikų genocidą susodinti į kalėjimą iki gyvos galvos. Juk tai jų pastangomis mokyklose liko tik 12 proc. sveikų vaikų!

Dar daugiau. Lietuvoje tikros kiaulienos mėsos iš vis nebėra (išskyrus išaugintą vieno kito ūkininko, kiaules auginančio savo reikmėms). Ir parduotuvėse, ir turguose, ir net „ūkininkų turgeliuose“ šiandien visi kaip vienas prekiauja ne kiaulių, o kiauliagyvių mėsa, kuri Lietuvoje išauginta „danišku cheminiu greituoju smirdančiuoju būdu“ arba yra atvežta iš Lenkijos ar kitų užsienių, kur jie auginami lygiai tai pat.

Cheminiais apetito skatintojais, augimo stimuliatoriais, cheminiais vaistais, cheminiais inhibitoriais šeriami paršeliai jau nebegali natūraliai augti, jų organizmas nebegali natūraliai, pagal gamtos dėsnius suformuoti kūno raumenų ir riebalų, mėsos. Paršeliai virsta ne kiaulėmis, o chemizuotais kiauliagyviais, todėl jų mėsa yra pavojinga žmogaus sveikatai ir ypač nuodinga vaikų organizmui, sukelia ne tik spuoguotumą, bet ir įvairias ligas.

Kuo daugiau kiauliagyvių mėsos, tuo daugiau Lietuvoje spuoguotų panelių, jaunimo, vaikų ir net suaugusiųjų, tuo daugiau įvairių susirgimų ir tuo didesnis vaistinių pelnas.

Galbūt nesveika valgyi tik kiaulieną, galbūt kitokia mėsa yra sveika?

Tas pats sakytina apie jautieną, tos pačios bėdos ir su importine aviena. Vien tik Lietuvoje augintų ėriukų ir avių, kurie natūraliai ganosi ekologinėse pievose ir pakrūmėse, ir nėra šeriami cheminiais augimo skatintojais, dirbtiniu pašaru, mėsa galėtų būti skirta žmonių mitybai. Gaila, Lietuvoje nėra specializuotos avių skerdyklos, kurioje avys būtų skerdžiamos pagal Halalo kanonus ir taisykles.

Bet didžiausia nelaimė mūsų mitybai ir didžiausias nuodas vaikams bei jaunimui yra vištagyvių ir kalakutagyvių mėsa. Norite asmeniškai įsitikinti? Pamėginkite išvirti sultinį iš maisto prekių parduotuvėje pirkto vištagyvio ir iš kaime bėgiojusios ir lesiojusios vištos. Tai ką pamatysite, ką užuosite, ką paragausite, bus akivaizdus atsakas į visas abejones ir klausimus. Norint kompetentingiau, išsamiau atsakyti į šį klausimą, reikėtų imti kiekvieną dešrą ir ją ištyrus, pasakyti visą tiesą.

Kaip vertinti tokius teiginius ant gaminių pakuočių, kaip „dūmo skonio“?

Čia jokie vertinimai nereikalingi. Užrašas pats pasako, kad gaminys nėra rūkytas, o mirkytas „dūmų skonio“ chemikaluose.

Kiek procentų mėsos yra dešrose?

Konkretų atsakymą galiu duoti kiekvienai, konkrečiai dešros rūšiai, o apibendrintai pasakysiu: Lietuvos maisto prekių parduotuvėse natūraliai rūkytų dešrų ir mėsos gaminių iš viso nėra. Gerbiamieji, ar kada nors klausėte savęs, kodėl Lietuvos mėsos kombinatų ir mėsinių „rūkyta“ mėsa šilumoje sugenda per porą dienų, kai tokia pat kaimiška – gali stovėti mėnesius? Taigi, viskas labai paprasta: parduotuvėse nėra rūkytos mėsos, yra tik mirkyta.

Kodėl ilgai negenda gerai išrūkyta mėsa?

Yra kelios priežastys: prieš rūkymą mėsa yra padžiovinama (rūkant mėsa taip pat džiūsta, taip prarasdama keliasdešimt procentų masės), o kuo mažiau vandens, tuo sunkiau dauginasi bakterijos. Ji yra gerai sūdyta (o druska – puikiausias natūralus konservantas). Rūkant mėsą, jos paviršiuje susidaro apsauginė mineralinių medžiagų plėvelė, o mėsa sterilizuojasi. Įpjovos vietoje vandens likutis greitai išgaruoja, druskos koncentracija padidėja, taip sudarydama apsauginį sluoksnį. Dėl to net prapjautas rūkytos mėsos gabalas kambario temperatūroje negenda ištisas savaites.

Kodėl Lietuvos mėsos kombinatų ir mėsinių rūkytos mėsos gaminiai ir dešros genda greitai?

Tam yra kelios priežastys. Visa mėsa yra mirkoma arba prišvirkščiama kvapiklių tirpalo (taip, yra ir „rūkytą“ kvapą bei skonį suteikiantys kvapai), o dėl mirkymo ji ne tik nepraranda masės, bet ir pasunkėja iki 10-20 procentų. O kuo daugiau drėgmės, tuo bakterijoms smagiau daugintis. Dalis druskos tokioje mėsoje pakeičiama „skonio ir kvapo stiprikliu“natrio gliutamatu, kuris ir pats turi sūrų skonį, bet netrukdo daugintis bakterijoms. Kad mėsos skonis būtų stipresnis, ji dažniausiai mirkoma kraujo plazmos tirpale – pastarasis turi daugumą mėsoje esančių tirpių medžiagų, taip sustiprindamas „mėsišką“ skonį, bet kartu tampa ypatingai gera terpe bakterijoms daugintis.

Žydų košerinėje ir musulmonų halalinėje mėsoje kraujo iš vis negali būti, nes jame dauginasi žmogaus gyvybei pavojingos bakterijos. Net gyvulius privaloma skersti taip, kad jie nematytų vienas kito ir nestresuotų, negalima skerdimui naudoti elektros ir panašių kankinamų įrengimų.

Krikščioniškoje Lietuvoje visos skerdyklos tiek gyvulius, tiek paukščius ne skerdžia, o masiškai galabija ir tie baisiose kančiose dvesia tokio pat galo laukiantiems matant, virsta ne skerdenomis, o maitomis ir būtent šitokių maitų dvėseliena prekiauja maisto prekių parduotuvės ir turgūs Lietuvoje.

Būtent iš tokių maitų dvėselienos gaminami visi be išimties, net ir mažose kaimų ar miestelių mėsinėse rūkyti ir net vytinti mėsos produktai: dešros, kumpeliai, nugarinės, šoninės, šonkauliukai, vyniotiniai, slėgtainiai ir t.t. Atvirai kalbant lietuviai mėsėdžiai šiandien tapo maitėdomis ir pilna burna kemša į save dvėselienos produktus. Gal todėl jau visai iš proto išsikraustę, net maitėdas varnas ryti pradėjo.

Kokie yra surogatinės, parduotuvėje pirktos, mėsos ypatumai? Gal vietoj jos verta pirkti žuvį?

Krabų lazdelės yra iš žuvų atliekų, nuodingi silkių produktai, kelis kartus šaldyta žuvis, ledai iš pieno ir genetiškai modifikuotų sojų miltelių bei sintetinių priedų, chemikalais perdozuoti konditerijos gaminiai, sintetiniais priedais „išpūsta“ duona ir batonai, nors ir šventvagiškai vadinama „močiučių“, „diedukų“, o dar šlykščiau, net šventųjų vardais – štai mūsų mitybos, o gal totalinio genocido realijos.

Nuolat reklamuojamos ekologiškai švarios mėsinės dešrelės, tačiau Lietuvoje nėra ekologiškai švaraus pašaro, todėl nėra ir negali būti ekologiškai švarios kiaulienos. Kiaulės, deja, auginamos chemizuotu pagreitintu būdu, žiauriai žudomos elektra, ir tai įrodo, kad Lietuvoje sveikatos tarnybos valdininkai visi iki vieno korumpuoti...

Ar galima tikėti užrašais „be konservantų“?

Mane labiausiai stebina gamintojų chamiškai niekinamas požiūris į savo produkcijos pirkėją: įmonių savininkai yra įsitikinę, kad visi be išimties Lietuvos pirkėjai yra beviltiški idiotai. Štai tarybiniai rusiško „obščepito“ konservuotos „sriubos“ (kiekvienas psichiškai normalus žmogus žino, kad sriuba vartojama tik šviežia, ką tik išvirta) yra „be konservantų“. Bet juk pagrindinis konservantas yra druska. Pamėginkite sriubą, daržovių troškinį sudėti į indelius, uždaryti dangteliais ir patys įsitikinsite, kad po paros-antros tie „be konservantų“ produktai surūgs arba supus ir išsprogdins indelius.

Vienas konservų fabrikas ant savo kečupų rašo: „be dažiklių, be saldiklių, be tirštiklių, be konservantų“ ir pirkėjui meluoja net keturis kartus, nes akivaizdžiai kiekvienas gali įsitikint, kad ryte sutrintas arba įpjautas pomidoras, paliktas kambario temperatūroje, vakare jau pradeda rūgti, putoti.

To paties fabriko konservų uogienė – taip pat esą be konservantų, t.y. be cukraus, bet jei būtų be cukraus, tai jau tą pačią dieną pradėtų rūgti. O jei nerūgsta, reiškia joje yra konservuotų saldiklių, kurie Europoje ir JAV yra pripažinti nuodingais ir kuriuos draudžiama naudoti maisto produktų gamyboje.

Kokiu būdu konservų fabrikai marinuoja ir konservuoja daržoves, agurkus, kopūstus, jei jie yra be konservantų, t.y. be acto, druskos ir cukraus?

Kokias gamybos technologijas yra sukūręs fabrikas, jei gali gaminti 4 majonezo rūšis be konservantų, o vieną net be cholesterolio? Gal išvedė naują vištų veislę, kuri pradėjo dėti kiaušinius be cholesterolio, nes šiaip viso pasaulio vištų kiaušinio trynyje yra 250 mg cholesterolio, o majonezas be kiaušinio trynio yra ne majonezas, o tik surogatas, falsifikatas. Taigi kodėl šio fabriko produkcija „be konservantų“ gali negesdama išbūti 3 mėnesius?

Sveikatai pavojingą produkciją reklamuoja ir viena iš televizijų, kur kažkoks mažaraštis kitatautis muzikantėlis, neturėdamas žalio supratimo apie maisto gamybą, netgi niekindamas lietuvių kalbą, darkydamas kulinarijos terminiją „moko“ ką, kaip, su kuo valgyti, kaip gaminti, kaip vadinti tą ar kitą maisto produktą, nors neskiria kotleto nuo maltinio, antrekoto nuo bifštekso, pipiro nuo paprikos, ankštinės pupelės nuo šparago, griežinėlio nuo skiltelės, viską gamina „padruskindamas“ ir „papipirindamas“.

Kažkoks idiotiškas kalbinis ir kulinarinis jovalas. Maniau, kad tų dalykų nežino tos televizijos vadovai, tačiau po keleto mano pastabų, kurias siunčiau jiems, įsitikinau, kad ir kokias niekingas laidas jie berengtų, mėšlini reklamos pinigai jiems nesmirdi, o į savo ir ypač vaikų bei jaunimo sveikatą jiems nusispjauti.

Internete plinta ekologiškos produkcijos svetainės. Ar jomis galima pasitikėti?

Kažin ar kada nors atsiras Lietuvoje žmonių, kuriems iš tiesų bus svarbu sveikas maistas, svarbi jų vaikų ateitis? Svarstau ir netikiu, nes matau kas vyksta internetinėje erdvėje: Lietuvoje jau atsiranda ir mamų, ir vaikų, ir net „eko-svetainių“, kurios po „eko“, „organic“ vardu reklamuoja ir aukština ne tik menkaverčius, bet ir nuodingus maisto produktus: visokių mėsinių, pieninių, kepyklų, kečiupyklų, majonezyklų, aliejinyklų, žuvyklų ir visokių kitokių nuodyklų produktus.

O kur garbė ir orumas, kur rūpestis pirmiausiai savo paties ir vaikų sveikata? Normalioje civilizuotoje šalyje už šitokią klaidinančią reklamą įmonė būtų nubausta didžiulėmis piniginėmis baudomis, o pati įmonė už vartotojų mulkinimą būtų išvis uždaryta. Nebent visi įstatymus leidžiantys, už piliečių sveikatą atsakingi, vartotojų teises ginantieji jau seniai yra papirkti ir nupirkti, o Lietuvai užprogramuotas žmonių sunaikinimas ir lietuvių tautos visiškas išnykimas.

Dešrelės: iš ko jos gaminamos? Kokie kenksmingi priedai jų gamyboje naudojami? Kaip jie veikia mūsų sveikatą?

Dešrelių yra įvairių, yra įvairių gamybos technologijų. Tačiau jei kalbėsime apie virtas dešreles, kurias gamina Lietuvos, Lenkijos, Rusijos mėsos įmonės ir kuriomis tėvai maitina savo vaikus, tai jos yra ne mėsos gaminiai, nes gaminamos iš baltyminių priedų (gerai, jei dar pridedama sutrintų odų, sausgyslių), cheminių mėsos skoniklių, cheminių mėsos kvapiklių, konservantų, stabilizatorių ir kitokių cheminių junginių.

Nėra ko stebėti, kad kūdikiai jau gimsta alergiški, didžioji dalis jaunimo tampa spuoguotomis, tingiomis, bukagalvėmis būtybėmis. Biomase virtę lietuviai jau pradėjo gimdyti biomasės atstovus. Šių metų medicininiai tyrimai nustatė, kad tik 12 proc. moksleivių yra sveiki, o 17 proc. – nutukę. Štai ką padarė jų tėvai ir pedagogai, klausydami korumpuotų dietologų patarimų, kaip maitinti vaikus.

Kaip vertinti pieną, kuris prekybos centruose net nededamas į šaldytuvus, o ant jo pakuotės nurodoma: „galioja metus“? Kas turi būti į jį dedama, kad tiek ilgai laikytųsi?

Lietuvoje nė viena pieno gamybos įmonė negamina pieno ir jo produktų. Parduotuvių lentynose yra tik pieno produktų surogatai ir apie kiekvieną reikia išsamiau pakalbėti. Apie pieną, pasukas, jogurtą, kefyrą, rūgpienį, grietinėlę, grietinę, sviestą, varškę, varškės sūrius, fermentuotus sūrius, nes jų natūralių Lietuvos maisto produktų parduotuvėse jau 15 metų iš vis nėra!

„Pienas“ gaminamas iš pieno miltelių, sojos miltelių, cheminių pieno skoniklių, kvapiklių, spalviklių ir vandens. „Grietinėlė“ suplakama iš prasčiausios kokybės genetiškai modifikuoto aliejaus su cheminiais grietinėlės skonikliais, kvapikliais, spalvikliais. „Grietinė“, taip pat, kaip grietinėlė, tik įmaišius blogos kokybės želatino. „Sviestas“ jau 20 metų gaminamas tik pagal margarino receptūrą. Apie kitus pieno produktus neminėsiu, nes jei nėra pradinio produkto, tai kitų ir būti negali. Tik būtinai pabrėšiu, kad patys pavojingiausi vaikams ir jaunimui, nėščioms moterims yra varškė, sūreliai, jogurtai ir ledai, nes ten yra sukraunamos cheminių nuodų bombos.

Lietuvos pieno kombinatai šiandien sutartinai gamina žaliavą tekstilės pramonei – pieno audiniui, iš kurių siuvamos blizgios ponių suknios, seimūnų blizgantys kostiumai. Lietuvos pieno kombinatai šiandien pieno produktų nebegamina, o gamina tik jų surogatus – brangias prekes pardavimui ir didesniam pelnui gauti.

Tik pernai, metams baigiantis Lietuvos pieno gamintojai, išgirdę mano perspėjimus žmonėms, kad jie gamina pieno produktų surogatus ir ,matyt, kritus tų surogatų paklausai, „susiprato“ ant savo produkcijos lipdyti etiketes, kad tai esą yra tikras pienas, tikra grietinė, tikras sūris, nors jie tokie negali būti.

Ar parduotuvių lentynose yra tikros duonos?

Lietuvoje nėra gerų grūdų, todėl nėra ir gerų miltų. Jei nėra gerų miltų, nėra ir negali būti tikros duonos, bandų ir bandelių, ragaišių ir pyragų. Maisto prekių parduotuvėse yra daug „duonų“, o tikros duonos jau 15 metų iš vis nėra! Nekalbu apie vieną ar kitą kaimo ją kepantį entuziastą.

Lietuviams šiandien svarbiausiai būtų išsiaiškinti ir suprasti kas iš tiesų yra duona. Atkreipkite dėmesį į miltų pavadinimus, ypač – viso grūdo. 3000 metų duoną lietuviai kepdavo ir šiandien privalo kepti iš viso grūdo rupiai maltų ruginių miltų su duonos raugu, kuris taip pat ruošiamas iš tų pačių miltų. Tikrai ruginei duonai tešla minkoma iš viso grūdo rupiai maltų ruginių miltų, vandens, o gardinama druska ir kmynais. Jei norima saldesnės duonos, tai dalis tešlos yra saldinama: miltai užpilami karštu vandeniu, sumaišomi ir palaikomi, kad pasaldėtų.

Bandos kepamos iš viso grūdo rupiai maltų kvietinių miltų su bandos raugu (tarybiniais laikais bandas pradėjo vadinti balta duona arba batonais. Dzūkai banda vadina bulvių tarkių su raugu paplotį, kepamą krosnyje ant kopūstų lapo, nes savo šviesia išvaizda jis primena šviesią kvietinių miltų bandą). Bandelės kepamos iš pikliuotų kvietinių miltų su raugu, bet ne mielėmis. Saldinamos plikytais miltais.

Ragaišiai kepami iš viso grūdo rupiai maltų miežių su raugu. Ragaišis turi turėti du smailus galus – ragus. Šiandien nemokšos kepėjai ir atmintį praradę pirkėjai ragaišiais vadina pyragus. Bet tai yra tas pats kaip agurką vadinti apelsinu. Pyragai ir bobos kepamos iš pikliuotų kvietinių miltų su raugu, o saldinamos medumi. Kaip matote, autentiškuose lietuviškuose kepiniuose negali būti mielių, kepimo miltelių, cukraus, salyklo ir kitų priedų.

Kalbant tiesą, šiandien maisto prekių parduotuvėse tikros duonos nė su žiburiu nerasite, nes visos Lietuvos kepyklos, išskyrus vieną kitą entuziastą ar ūkininką, kepa tik duonos, bandų, bandelių, ragaišių ir pyragų surogatus. Tai matyti iš kepinių surogatų etiketėse išvardytų ingredientų. Todėl lietuviai, misdami biomasės gaminiais, patys virsta biomase, – reziumuoja tiesumu garsėjantis nepriklausomas mitybos ekspertas V. Sakas.

Skaniai iškepti upėtakį nėra sunku. Išbandykite Berlyno receptą.

2 porcijoms reikės:

2 vidutinio dydžio upėtakių,

4 česnako skiltelių,

raudonėlio,

druskos,

pipirų,

rozmarino,

citrinos sulčių,

miltų,

alyvų aliejaus.

Išdarinėtus upėtakius nuplaukite, nusausinkite ir apšlakstykite citrinos sultimis. Druską, pipirus, rozmariną ir kapotą šviežią (arba džiovintą) raudonėlį sumaišykite ir įtrinkite į žuvį.

Česnako skilteles nulupkite, smulkiai supjaustykite ir taip pat įtrinkite į žuvį.

Upėtakius gerai pavoliokite miltuose.

Keptuvėje įkaitinkite alyvų aliejų. Kepkite upėtakius maždaug po 5 minutes iš kiekvienos pusės.

Patiekite su įvairių daržovių salotomis. Prie jų tinka virtos arba keptos bulvės.

Vyrai leidžia sau daugiau nei partnerėms, parodė internetu atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbia žurnalas „Men’s Health“.

75 proc. draugę turinčių vyrų nurodė mielai žvilgčiojantys į kitų moterų krūtis. Tačiau tik 58 proc. respondentų nemato problemų, jei jų draugė nužvelgia kitų vyrų sėdmenis.

58 proc. vyrų nemato nieko blogo flirtuoti su kitomis moterimis. Tačiau tik 33 proc. neprieštarauja, jei tą daro ir jų draugės.

15 proc. apklaustų vyrų teigė leidžiantys sau, būdami neblaivūs, pasiglamonėti su kita moterimi. Tačiau tik 5 proc. jų „užmerkia akis“, jei taip elgiasi jų gyvenimo draugė.

7 proc. vyrų nemano, kad jų santykiams kiltų pavojus, net jei jie turėtų seksualinių santykių su kita moterimi. Tačiau tai jiems atleistų tik 1 proc. moterų.

Nenorintiems dirbti biure yra daugybė įvairių galimybių dirbti iš namų. Alternatyvus darbas siūlo laisvesnį darbo grafiką, savarankiškas užduotis ir namų ramybę žmonėms, kurie vertina individualumą ir pasižymi drovumu. Taip pat darbas iš namų puiki galimybė vaikus auginančioms motinoms neapleisti savo karjeros. Tačiau visi dirbantys iš namų pripažintų, kad toks savarankiškas darbas yra kur kas sudėtingesnis nei gali pasirodyti iš pradžių. Reikalinga nuolatinė savikontrolė ir išlaikyta motyvacija, kitaip prisiversti dirbti ir kokybiškai atlikti užduotis bus labai sunku. Kaip neprarasti motyvacijos dirbant namuose ir pasinaudoti tokio darbo teikiamais privalumais? Siūlome pasinaudoti mūsų patarimais.

- Susidarykite darbų sąrašą. Savarankiškas, nuo niekieno tik mūsų pačių priklausomas darbas namuose yra malonus. Galima neskubant atlikti užduotis ir išvengti streso bei įtampos. Tačiau kaip biure taip ir namuose, visos užduotys turi būti atliktos laiku. Namuose kur kas lengviau nei darbe užsimiršti apie užduotis ar terminus, todėl būtina susidaryti dienos bei savaitės darbų sąrašus.

- Dirbant namuose kyla kur kas daugiau pagundų nei biure, kur kolegos ir vadovai palaiko darbinę atmosferą. Jei norite atsikratyti netikėtų trukdžių arba pagundų užsiimti pašaline veikla, susikurkite tokią darbo vietą, kurioje būtų patogu dirbti. Geriausia dirbti uždarame kambaryje, kad jūsų nesutrukdytų namiškių keliamas triukšmas. Jei jūsų darbui nereikia interneto, geriausia jį būtų išjungti, kol neatliksite svarbiausių užduočių.

- Vadovaukitės taisyklė: geriau anksčiau, nei vėliau. Dirbant namuose atrodo, kad darbams atlikti laiko yra į valias, bet atidėliojant užduotis vėliau teks patirti stresą ir skubėti jas atlikti. Gali tekti dirbti net naktimis – taip tik dar labiau pervargsite ir negalėsite mėgautis darbo namuose privalumais.

- Nuolatos sau priminkite, kokius privalumus jums teikia darbas namuose. Jums nereikia gaišti laiko ruošimuisi į darbą ir kelionei. Darbo valandos lankstesnės, o tai suteikia galimybės skirti laiko savo pomėgiams ir namams. Galite neskubėdami pasiruošti pietus ir papietauti su visa šeima. Jūs išvengiate darbinių konfliktų su kolegomis ir vadovais. Sugalvokite kuo daugiau privalumų ir priminkite juos sau kuo dažniau.

Vyrai galvoja, kad įtikti moteriai sekse nėra lengva. Mat vienai intymiuose santykiuose patinka viena, kitai – kita. Vienoms patinka švelnumas, kitas labiau „užveda“ vyrų grubumas.

Žurnalas moterims „Elle“ atliko apklausą ir išsiaiškino 5 sekso būdus, apie kuriuos svajoja visos moterys.

Romantiško

Jame emocijų ir jausmų – per akis: vakarienė žvakių šviesoje, ilga meilės preliudija ant šilkinės patalynės, gražus, erotiškas apatinis trikotažas, tradicinės sekso pozos ir meilės prisipažinimai. Banalu? Tačiau, jei tokios nakties seniai nebuvo jūsų gyvenime, tampa liūdna, todėl didelis malonumas sulaukti romantiško intymaus suartėjimo.

Aistringo

Pasimylėti ant įjungtos skalbimo mašinos ar lifte, laiptinėje ar ant darbo stalo, svarbiausia, kad tai būtų aistros kupinas protrūkis. Po tokių šėliojimų imsite aštriau jausti gyvenimą ir optimistiškiau žvelgti į seksualinę biografiją.

Brutalaus

Moterys iš prigimties „užprogramuotos“, kad bent meilės sferoje iniciatyvą rodytų vyrai. Tačiau mergina, nesusidūrusi akis į akį su vyriška jėga, dažnai erotinėse fantazijose mato, kaip ją besipriešinančią išprievartauja vyras. Žinoma, tik žaidimo forma. O gal jums teko sutikti vyrų, kurie būtų prieš tokį scenarijų? Kažin...

Su nepažįstamuoju

Svarbiausia – po to daugiau su juo nesusitikti. Ir nesiaiškinti, kad „jūs ne tokia“ ir ne „su kiekvienu“... Tačiau jis turėtų būti tikras mačio ar supermenas, vaikinas, su kuriuo susipažinote bare ar vakarėlyje, kurį atvirai suviliosite, o ryte patyliukais išslinksite, kol jis dar miegos.

Tai nereiškia, kad visos moterys būtent to nori, tačiau daugumai iš jų bent retsykiais norisi pabūti medžiotojomis.

Jau šį vakarą grįžę po darbų vakarienei valgysime greitai paruošiamus pusfrabikačius, o mūsų augintiniai mėgausis laukinės lašišos konservais, sausu maistu su aviena arba kalakutienos dešrelėmis. Ar šeimininkai savo keturkojus draugus maitina kur kas geriau, nei valgo patys?

Ne vienas šeimininkas galėtų papasakoti apie savo augintinių išrankumą maistui. Dėl mylimų keturkojų draugų, jie pasiryžę pirkti brangiai kainuojantį aukščiausios kokybės ėdalą arba valandų valandas triūsti virtuvėje ruošdami ypatingą patiekalą išrankiam augintiniui – trintas kalakutienos kepenėles su daržovėmis.

Populiarios kačių ir šunų ėdalo gamintojos didžiuojasi savo brangiausios klasės maisto ingredientais – laukinėmis lašišomis, ekologiškais kiaušiniais, rudaisiais laukiniais ryžiais, antiena, saldžiosiomis bulvėmis, krevetėmis ir net omarais. Tarp ingredientų yra produktų, kurių net patys šeimininkai nėra ragavę. Jie pakloja nemenkas sumas už kokybišką maistą ir stengiasi keturkojus draugus šerti pagal visus reikalavimus, kad tik jų augintiniai būtų sveiki ir laimingi. Įvairūs tyrimai JAV parodė, kad dauguma šeimininkų savo augintinių mitybai skiria daugiau dėmesio nei savo valgymo įpročiams.

Naminių augintinių ėdalo gamintojai neriasi iš kailio, kad patenkintų ne gyvūnų, bet ir šeimininkų poreikius. Gyvūnams ėdalas turi būti skanus, o jų šeimininkams – patrauklus. Jis kuo labiau turi priminti žmonių maistą – skaniai kvepėti, estetiškai atrodyti ir atitikti naujausias maisto madas – produktai turi būti ekologiški. Gamintojai laikosi taisyklės, kad šunų ir kačių gamintojai perka augintiniams tokį maistą, kokį norėtų valgyti patys. Panašu, kad toks mąstymas pasiteisina. Pastebima, kad pasaulyje parduodama vis daugiau aukščiausios „super premium“ klasės maisto. JAV „super premium“ ėdalo parduodama 40 proc. 20 proc. parduodama „premium“ klasės, o 20 proc. „standard“ klasės ėdalo. JAV atsirado ir žaibiškai išpopuliarėjo specialūs ėdalai šunims ir katėms, kuriuos kūrė garsūs amerikiečių virtuvės šefai.

Gero vyno butelis ir sūrių rinkinys – tikriausiai pats geriausias pasirinkimas romantiškam vakarui dviese ar ramiam pasisėdėjimui namie su draugais. Kaip originaliai patiekti įvairių sūrių rinkinį? Norime pasiūlyti jums originalią idėją, kuri taip pat tiks įvairių rūšių sausainiams ar saldainiams.

Jums reikės:

porceliano lėkštutės

apsauginės dažymo juostos

juodų matinių dažų porcelianui (pavyzdžiui, „Pebeo Porcelaine 150 Chalkboard Paint“, jų galite rasti dailės parduotuvėse arba interneto parduotuvėje „Amazon“, įsitikinkite, kad jūsų perkami dažai nėra nuodingi ir gali liestis su maisto produktais)

minkšto vidutinio dydžio teptuko

orkaitės

kreidos

Žingsnis po žingsnio

1. Porceliano lėkštutė turi būti švari ir sausa.

2. Apsaugine dažymo juosta apklijuokite lėkštutės kraštus, kurių nenorite dažyti.

3. Teptuku padenkite norimą lėkštutės plotą - tik dugną arba dugną ir dalį sienelės.

4. Atsargiai nuimkite apsauginę juostą.

5. Palikite lėkštutę džiūti 24 valandoms.

6. Ant porceliano dažų etiketės rasite tikslias instrukcijas, kiek laiko ir kokioje temperatūroje nudažytą indą reikia kepti orkaitėje.

7. Leiskite lėkštutei atvėsti. Dabar indą saugu naudoti maistui. Jį drąsiai galite naudoti mikrobangų krosnelėje ar plauti indaplove.

8. Kreida užrašykite sūrio pavadinimą ir šalia sudėkite papjaustytą sūrį.

Caroline Barrett iš Didžiosios Britanijos su vaikinu kartu gyveno 18 mėnesių iki santuokos. Poros gyvenimas kartu nesusituokus tapo priežastimi išbraukti jauną moterį iš testamento. Taip ji neteko beveik milijono litų (200 tūkst. svarų sterlingų) močiutės palikimo.

Beveik visos šiuolaikinės poros gyvena drauge prieš vestuves, tačiau C. Barrett gyvenimas su vaikinu iki santuokos kainavo ne vieną dešimtį tūkstančių svarų stelingų. 87 metų močiutė Bridget Murray, mirusi 2010m., testamentu 200 tūkst. svarų sterlingų palikimą skyrė savo trims vaikams ir anūkei. Londono aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą, kad „nuodėmėje“ iki santuokos gyvenusi C. Barrett negali gauti palikimo, nes jos močiute buvo griežtų katalikiškų pažiūrų ir buvo aiškiai išdėsčiusi savo požiūrį į porų gyvenimą kartu iki vedybų.

Savo motinos testamentą užginčijo B. Murray du sūnūs ir dukra. Teismas palikimą priteisė jiems, nes mirusios moters vaikams pavyko įrodyti, kad katalikiškų pažiūrų moteris nebūtų pinigų palikusi „nuodėmėje“ gyvenusiai anūkei.

C. Barret nesutinka su tokiu teismo sprendimu. Žurnalistams ji sakė: „Močiutė iš tiesų buvo tikinti, bet jos tikėjimas nebuvo radikalus. Ji žinojo, kad gyvenu su savo vaikinu ir tam nepritarė, bet ji nepritarė daugybei mano sprendimų. Vis dėlto ji pasirinko mane viena paveldėtojų, nors gerai žinojo, kad noriu pagyventi su draugu iki vedybų. Močiutė buvo rūpestingas ir malonus žmogus. Ji nebuvo griežta ir niekada nedraudė man gyventi, kaip norėjau.“

Teisėjas 87 metų senolės B. Murray testamentą pavadino „neteisingu“ ir „kaprizingu“, o anūkės paskyrimą viena paveldėtojų - „ kanceliarine klaida“.

Purus varškės apkepas

Reikės:

*250 g varškės

*6 kiaušiniai

*150 g cukraus

*2 šaukšteliu vanilinio cukraus

*1 tarkuota citrinos žievelė

*cukraus pudros

Gaminimas:

Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių. Atskirkite kiaušinių baltymus nuo trynių. Trynius išplakite su 100 g cukraus ir citrinos žievele. Sudėkite varškę. Kiaušinių baltymus išplakite iki standžių putų. Bebaigiant plakti baltymus, supilkite likusį paprastą ir vanilinį cukrų. Atsargiai įmaišykite putas i varškės masę. Supilkite masę į sviestu išteptą kepimo formą ir kepkite 30 minučių. Apibarstykite cukraus pudra.

Prie šio patiekalo „Mineralinių vandenų“ vyno ekspertas siūlo rinktis baltą saldų „Antinori Prunotto Moscato d'Asti DOCG“ iš Italijos Pjemonto regiono.

Giovanni di Piero Antinori 1385 metais įstojo į vyndarių gildiją. Praėjo jau daugiau nei 600 metų ir 26 Antinori kartos vyndariai kiekvienais metais pasaulyje parduoda milijonus Antinori vyno butelių, ant kurių parašyta: “brandinta ir išpilstyta markizo Antinori San Casciano mieste”.

Antinori vyno rūsiai San Casciano mieste pastatyti neatsitiktinai. Šalia plyti Chianti Classico vynuogynai, tad į rūsį gabenamas uogų derlius išlieka gaivaus ir gryno skonio iki jį pradeda spausti patyrusi vyndario ranka.

San Casciano rūsiuose raudonasis vynas brandinamas vadovaujantis “Mozaikos sistema”. Taip brandinant vyną Prancūzijos Limousin, Allier, Nevers, Troncais bei Vosges miškų ąžuolų gamintos statinės yra talpinamos skirtingos temperatūros bei oro drėgnumo rūsio vietose. Vynas perpilamas iš naujų statinių į naudotas, iš mažų statinių į didelius Slovėnijos miškų ąžuolo kubilus. Būtent ši vyno kelionė vyno aromatui suteikia itin subtilų dvelksmą be ąžuolo kvapų dominavimo vyno aromato puokštėje.

Tai blyškios gelsvos spalvos elegantiško ir harmoningo skonio lengvai putojantis vynas, kuriame atsispindi tipinės Moscato vynuogių charakteristikos su akacijų, medaus ir gudobelių užuominomis.

Kai nusipirkę vaistus išsitraukiame iš dėžutės kartais net keliuose puslapiuose surašytą informacinį lapelį, kuriame pateikti duomenys apie indikacijas, kontraindikacijas, galimą šalutinį poveikį, dažnai nežinome, kad tai klinikinių tyrimų išvados, gautos gydant ir stebint dideles savanorių pacientų grupes įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Tiesa, labai dideliu klinikinių tyrimų skaičiumi Lietuva nepasižymi, todėl niūrios žinios, esą mūsų valstybės žmonės tapo „eksperimentų žaliava“, veikiau primena pasakos apie griūvantį dangų problematiką. Pagal vieną didžiausių klinikinių duomenų bazių, santykinai daugiausia tyrimų atliekama Vakarų Europoje ir JAV. Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse Suomijoje, Norvegijoje atliekama beveik 3 kartus daugiau klinikinių tyrimų negu Lietuvoje, nors gyventojų skaičius šiose valstybėse tik maždaug 2 kartus didesnis.

Kamilė Greičiūnaitė

Informacija apie klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančius žmones, kaip ir bet kurio paciento sveikatos būklę, yra konfidenciali, tai yra neviešinama. Tačiau pacientų organizacijos, esančios arčiausiai savo narių, teigia nesusidūrusios su baimėmis dėl dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose. Lietuvos pacientų atstovų organizacijos prezidentė Vida Augustinienė sako, kad nėra asmeniškai dalyvavusi klinikiniuose vaistų tyrimuose, nes niekas jai to ir nesiūlė.

„Aš manau, kad dalyvaudami tyrimuose pacientai turi galimybę nemokamai gauti gydymą naujausiais vaistais. Be to, jiems nuolat atliekami reikalingiausi sveikatos tyrimai. O paaiškėjus, kad vaistai netinka, žmogus turi teisę tuoj pat pasitraukti iš tyrimo“, – pabrėžia V. Augustinienė ir priduria, kad tyrime dalyvavęs vienas jos namiškių liko patenkintas.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos nariai dalyvauja Vilniaus ir Kauno regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų posėdžiuose.

Onkohematologinių ligonių asociacijos „Kraujas“ prezidentės Dalios Bielskytės teigimu, nemažai ligonių norėtų dalyvauti klinikiniuose vaistų tyrimuose, bet apgailestauja, kad Lietuvoje nedaug tiriama naujų kraujo vėžiui įveikti skirtų vaistų. „Klinikiniai tyrimai – tai viltis ir galimybė pasveikti“, – sako D. Bielskytė.

Klinikinių tyrimų pradžia – XVIII a.

Pasak Lietuvos bioetikos komiteto (LBEK) direktoriaus, docento Eugenijaus Gefeno, klinikiniai ir biomedicininiai tyrimai – neatsiejama medicinos mokslo dalis. Be biomedicininių tyrimų neįmanoma medicinos pažanga, naujų veiksmingesnių vaistų, padedančių išgydyti ligonius, pailginti jų gyvenimo trukmę, pagerinti gyvenimo kokybę, atsiradimas. Biomedicininiai tyrimai nėra naujas dalykas žmonijos istorijoje.

Klinikinių tyrimų, kaip juos suprantame šiandien, pradžia – XVIII a. Jau tuomet, pasitelkiant kontrolines žmonių grupes, buvo nustatytos efektyvios priemonės nuo skorbuto, atrasta vakcina nuo raupų. Pavyzdžiui, vieną pirmųjų sėkmingų bandymų 1747 m. atliko anglų gydytojas Jamesas Lindas, norėdamas išsiaiškinti, ar citrusinių vaisių (vitamino C) vartojimas gali gydyti skorbutą ar padėti jo išvengti.

Tačiau griežtai reglamentuota, standartizuota šiuolaikinių tyrimų istorija prasidėjo maždaug XX amžiaus antrojoje pusėje, kai atsirado tarptautiniai ir nacionaliniai norminiai dokumentai, nustatantys tiek mokslinius ir procedūrinius standartus, tiek tiriamųjų teisių apsaugos reikalavimus. Visų dokumentų pagrindinis principas – savanoriškai tyrimuose dalyvaujančio paciento interesai svarbesni už visuomenės ar mokslo interesus.

Išsami informacija privaloma

Biomedicininių tyrimų etinio vertinimo sistema Lietuvoje, grįsta tuo pačiu savanoriškumo ir paciento interesų viršenybės principu, pradėta kurti atkūrus Nepriklausomybę. Įstojusios į Europos Sąjungą Lietuvos teisės aktai buvo suderinti su ES direktyvomis. Remiantis Lietuvos biomedicininių tyrimų etikos ir Lietuvos farmacijos įstatymais, užsakovas, norėdamas vykdyti klinikinio vaistinio preparato tyrimą Lietuvoje, privalo gauti LBEK pritarimo liudijimą ir VVKT leidimą. Tokį reikalavimą įtvirtina ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės aktai. ES rekomendacijose pabrėžiama bendradarbiavimo, keitimosi informacija svarba, atskiriant šių dviejų institucijų kompetenciją.

Šios dvi institucijos, bendradarbiaudamos skirtingose kompetencijos srityse, analizuoja su tiriamu preparatu susijusius klausimus, informaciją apie preparato saugumą ir kokybę, vykdomo tyrimo etinius aspektus, pacientui pateikiamos informacijos turinį. Pacientas į klinikinius tyrimus įsitraukia tik gavęs privalomą išsamią informaciją apie tyrimo tikslus, metodus, galimą riziką. Dar labai svarbu pabrėžti, kad suabejojęs tyrimu žmogus gali nedelsdamas iš jo pasitraukti, grįžti prie įprastinių sveikatos priežiūros paslaugų.

Atsakomybė reglamentuota

Kaip pabrėžia LBEK vadovas E. Gefenas, medicinos mokslui svarbūs ne tik klinikiniai, vaistų tyrimai, bet ir kitų gydymo būdų ar metodų, taip pat žmogaus biologinės medžiagos ar žmogaus sveikatos duomenų tyrimai. Visi medicinos mokslo tyrimai (biomedicininiai tyrimai) Lietuvoje griežtai reglamentuojami Biomedicininių tyrimų etikos, Farmacijos įstatymuose, Sveikatos apsaugos ministro įsakymuose.

„Tyrimai leidžiami tik tuomet, kai neabejojama jų moksline ir praktine verte, yra garantuojama tiriamojo interesų apsauga bei informacijos apie tiriamąjį konfidencialumas, gautas savanoriškas tiriamojo asmens sutikimas, tyrėjo ir biomedicininių tyrimų užsakovo civilinės atsakomybės draudimas dėl galimos žalos tiriamajam“, – sako E.Gefenas.

Lietuva laikosi 1997 m. Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje reikalavimų, Geros klinikinės praktikos taisyklių, Helsinkio deklaracijos.

„Taigi, galima teigti, kad ne tik klinikinių tyrimų atlikimo principai, bet ir procedūriniai dalykai, reikalavimai tyrėjams ir tyrimų užsakovams bei jų atsakomybė yra išsamiai reglamentuojami tiek Lietuvos, tiek tarptautinių institucijų dokumentuose ir privalomi tyrimus vykdantiems tyrėjams ir tyrimų užsakovams. Už netinkamą, neteisėtą tyrimų atlikimą Lietuvoje numatyta net baudžiamoji atsakomybė“, – pabrėžia E. Gefenas.

Griežto nuoseklumo principai

Doc. E.Gefenas pažymi, kad naujo vaistinio preparato gamyba – ilgas, sudėtingas ir brangus procesas. Vaistų kelias nuo ikiklinikinių tyrimų (t.y. tyrimų su gyvūnais) pradžios iki jo įregistravimo ir skyrimo pacientams dažniausiai užtrunka apie 10 metų.

„Tiriant vaistinius preparatus visada laikomasi griežto nuoseklumo: prieš pradedant tyrimus su žmonėmis (klinikinius tyrimus) atliekami išsamūs ikiklinikiniai tyrimai. Pirmosios fazės klinikiniai tyrimai, kai vaistai pirmą kartą skiriami žmonėms, paprastai atliekami su sveikais savanoriais (išskyrus tam tikrus vaistus, kurie gali būti skiriami tik tam tikromis ligomis, pvz., onkologinėmis, sergantiems pacientams)“, – sako E.Gefenas. Vėliau (atliekant II–III fazės tyrimus) vaistiniai preparatai pradedami skirti tam tikra liga sergantiems pacientams griežtai kontroliuojamomis sąlygomis.

Dar griežtesni apsaugos reikalavimai taikomi tam tikroms pacientų grupėms, kurios dėl tam tikrų aplinkybių (amžiaus, sveikatos būklės, priklausomybės nuo tyrėjo ir t.t.) laikomos pažeidžiamomis tiriamųjų grupėmis (pvz., vaikai, psichikos ligomis sergantys asmenys, tyrėjui pavaldūs asmenys). Juos įtraukiant į klinikinius tyrimus taikoma dar griežtesnė apsauga: tyrimai su jais gali būti atliekami tik jei tyrimo negalima atlikti su kitais pacientais (pvz., tiriami vaikams skirti vaistai).

Daugiacentriai tyrimai

Pasak VVKT viršininko Gintauto Barcio, Lietuvoje daugiausia atliekama III fazės tyrimų, t.y. kai ankstesnėse fazėse jau yra sukaupti preliminarūs duomenys apie tiriamų vaistų saugumą ir veiksmingumą. III fazės tyrimuose dalyvauja iki kelių tūkstančių tiriamųjų skirtingose valstybėse. Tokie daugiacentriai tyrimai atliekami dėl to, kad per trumpesnį laikotarpį būtų į tyrimą įtrauktas reikiamas pacientų skaičius. Doc. E. Gefenas pažymi, kad ir III fazėje tiriami vaistai dažniausiai yra neregistruoti, todėl visuomet išlieka tam tikra nepageidaujamos reakcijos rizika.

„Kita vertus, juk ir vartojant registruotus vaistus ar atliekant įprastas medicinos procedūras susiduriama su šalutinio poveikio grėsme, – pabrėžia E. Gefenas.

Lietuvos teisės aktuose reglamentuojama, kad klinikinis tyrimas turi būti atliekamas tik pagal VVKT ir Etikos komiteto patvirtintą tyrimo protokolą, kuriame detaliai apibrėžiama, kaip gali vykti tyrimas. Lietuvoje tyrimo užsakovu gali būti Europos Bendrijoje įsisteigęs juridinis asmuo. Taip pat Europos Bendrijoje turi būti įsteigtas užsakovo deleguotas kvalifikuotas asmuo, atsakingas už tiriamojo vaistinio preparato kokybę. Pasak VVKT viršininko Gintauto Barcio, griežti gamybos standartai galioja visiems tiriamiems vaistams taip pat kaip ir jau registruotiems preparatams. „Nors vaistinis preparatas dar tik klinikinių tyrimų fazės, jo gamyba turi atitikti Europos Bendrijoje patvirtintas vadinamąsias Geros gamybos praktikos taisykles, – pabrėžia G. Barcys. – Tyrimo eigoje užsakovas yra įpareigotas derinti bet kokius nukrypimus nuo protokolo su leidimą (pritarimo liudijimą) tyrimui išdavusiomis institucijomis, t.y. su VVKT, LBEK.“

Kas žinotina tiriamajam

Žmogus, kuriam pasiūloma dalyvauti tyrime, turi žinoti, kad tik jis pats nusprendžia dalyvauti tyrime, ar ne. Kad ir koks būtų sprendimas, tai niekaip negali paveikti pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugų.

Prieš įtraukiant į tyrimą žmogui turi būti pateikiamas dokumentas su visa svarbiausia informacija. Dokumentas vadinamas Asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo forma. Šioje formoje išdėstoma informacija apie tyrimo tikslą, planą, taikomus metodus, Lietuvos bioetikos komiteto ar atitinkamo regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto sprendimus, numatomą tyrimo naudą tiriamajam, jo teises, galimą riziką bei nepatogumus, taip pat galimos žalos atlyginimo tvarką. Pabrėžtina, kad tiriamasis bet kuriuo metu turi teisę atšaukti raštu savo sutikimą dalyvauti tyrime. Tyrimą atliekanti institucija garantuoja informacijos apie tiriamojo sveikatą konfidencialumą.

Priimant sprendimą dėl dalyvavimo tyrime pacientui nereikia skubėti, būtina perskaityti dokumentą, nebijoti klausti ir su tyrime siūlančiu dalyvauti gydytoju išsiaiškinti visus rūpimus klausimus. Esant reikalui pasitarti su giminėmis ar kitais asmenimis.

Jei kyla klausimų dėl tyrimo teisėtumo ar dėl savo, kaip tiriamojo teisių, žmogus gali kreiptis į leidimus išdavusias institucijas (VVKT ir Lietuvos bioetikos komitetą), informaciją apie Lietuvoje vykstančius tyrimus galima rasti šių institucijų interneto svetainėse.

**********************************************

2011 m. VVKT svarstė 96 prašymus dėl klinikinių tyrimų.

Pritarta 89 prašymams.

4 prašymai atmesti.

3 užsakovai paraiškas atsiėmė.

80 proc. Lietuvoje atliekamų klinikinių tyrimų yra 3–4 fazės

**********************************************

2011 m. klinikinių vaistinių preparatų tyrimų paskirstymas pagal medicinos sritis:

Atėjusi į pirmąjį pasimatymą moteris tikisi, kad pagaliau sutiko savo svajonių vyriškį, idealą, kuris netrukus nuves ją prie altoriaus. Deja, dažnai viskas susiklosto kitaip.

Princas ant balto žirgo gali pasirodyti besąs pašlemėkas, nevertas net mažylio savo išrinktosios piršto. Kaip laiku atpažinti tokį lovelasą, mamytės sūnelį ar slunkių, kad negaištumėte veltui savo brangaus laiko?

Psichologai siūlo kelis aiškius kriterijus, pagal kuriuos galima spręsti, ar vyriškis vertas jūsų dėmesio.

1. Seksas galvoje

Per pirmąjį pasimatymą naujasis kavalierius pasiūlo užsiimti seksu. Sakoma, vyrai nuolat galvoja apie seksą, ir tai tam tikra prasme normalu. Tačiau jeigu visi jo veiksmai nukreipti tik į tai, kaip nusitempti ką tik sutiktą merginą į lovą, tai jis negali būti svajonių vyro variantas. Veikiausiai jis ieško lengvo elgesio merginų. Jeigu jis siūlo užsiimti seksu net neišsiaiškinęs draugės vardo, tai požymis, kad jį domina tik trumpalaikiai kontaktai.

2. Nieko ypatingo

Vyrauja nuomonė, jog vyras, dažnai susitikinėjantis su moterimi, myli ją. Jis leidžia jai pasijusti gražia, protinga, įdomia, nuostabiausia pasaulyje.

Jeigu vyras nedaro nieko, kad jo moteris pasijustų ypatinga, žinokite: atėjo laikas peržiūrėti savo santykius. Greičiausiai už tokių santykių slypi kažkas kita. Ir tai nebūtinai geras dalykas. Jei moteris nėra vyro geidžiama, tai ir jis negali būti tinkamas jai.

3. Patogus dalykas

Daug kas nustebs sužinoję, jog kai kurie vyrai įprato painioti naktines „sueitis“ su tikrais santykiais. Jei vyrą traukia moteris, tai jis sutinka su ja leisti laiką dviese tada, kai patogu ir jai. Tikras svajonių vyras nekvies merginos į barą, kur renkasi jo girtų draugų kompanija. Naktiniai skambučiai su pasiūlymais atvažiuoti yra iš tos pačios serijos. Nėra jokios abejonės, jog jis laiko ją atsarginiu variantu ir atstums, kai tik suras ką nors geresnio.

4. Kita moteris

Požymis, kad laikas jį pamesti – nesibaigiantys pokalbiai apie kitą moterį. Nesvarbu, ar tai nauja kolegė, sporto instruktorė ar tariama vaikystės draugė. Jei vaikinas, bendraudamas su mergina, sugeba kalbėti apie kitą, tai tikras požymis, kad jis jai nėra abejingas. Tokia emocinė apgaulė kada nors vis tiek baigsis fizine neištikimybe. Reikia turėti galvoje, kad dėmesys konkrečiai moteriai gali pasireikšti ir trumpomis pastabomis, ir išsamiais pokalbiais apie jos likimą.

5. Mobilaus telefono paslaptys

Jei partneriui naktimis dažnai skambina kažkas ir jis pačiupęs telefoną bėga į kitą kambarį, tai vargu ar su juo tokiu metu nori pakalbėti motina ar sesuo. Jeigu jis iškart pridengia ranka telefoną, kai ateina trumpi pranešimai, verta sunerimti. Nereikia patikėti pasakojimais, kad jam tokiu metu skambina kažkas iš darbo ar vaikystės draugas iš kito miesto, nes tikriausi jis tą patį sako kitoms moterims, kai skambinate jūs. Paprastai slaptų SMS skaičius būna lygus moterų, su kuriomis jis miega, skaičiui.

6. Garbingas žaidimas

Naujas vaikinas nesugeba būti atviras ir nuoširdus. Tai gali būti ir nepakenčiamo charakterio požymis, kad nuo menkiausios smulkmenos jis staiga tampa per daug agresyvus, piktas ir jokie argumentai jo neveikia. Vietoj to, kad kalbėtų apie dabartį, piktavalis draugas pradeda kapstytis praeityje arba nukreipia pokalbį į šalį. Ir tai visada reiškia, kad jis jaučiasi neteisus ir kažką slepia. Nereikia susitaikyti su vaikinu, kuris supykęs ima lyginti savo merginą su motina arba išvadina ją beprote.

7. Tinginys lovoje

Tingus vyras visada stengiasi įtaisyti savo partnerę ant viršaus, kad jis galėtų ramiai pailsėti, kol ji atliks darbą už jį. Žinoma, galima gerokai pavargus su juos susitarti, ir jis pats imsis darbo, nustatęs įvairių sąlygų. Bet ar tai bus kokybiškas ir aistringas seksas? Be to, tokie vyrai paprastai būna įpratę perkelti ir kitas savo pareigas ant moters pečių. Todėl būkite pasirengusios, kad reikės pačioms rūpintis šeimos finansiniu išlaikymu, buitimi, namais ir net naudotis plaktuku bei replėmis.

8. Jokios palaikymo

Jo niekada nebūna šalia, kai labiausiai reikia? Tai ar jis apskritai reikalingas? Žmogus, nepalaikantis savo antrosios pusės, tikrai nelaikys už rankos žmonos, kai ji gimdys kūdikį, laidos artimuosius ir kitomis tragiškomis ar laimingomis akimirkomis, kai jos jėgos bus išsekusios ir reikės paramos. Kiekvieno žmogaus gyvenime laukia panašios situacijos, ir geriau jas ištverti ne vienam. Jeigu jis sprunka tada, kai būna labiausiai reikalingas, verčiau žengti savo keliu vienai. Bent nebus taip apmaudu.

9. Ir vėl mama

Mamyčių sūneliai visada palaiko ryšį su savo motinomis. Regis, kažkas pamiršo laiku jiems nupjauti virkštelę. Jūs galite to ir nesuvokti, bet jeigu susitikinėjate su tokiu tipu, tai žinokite, jog jo mama informuota apie kiekvieną jūsų žingsnį ir visas intymias jūsų santykių smulkmenas. Ji visada bus teisi, į kiekvieną argumentą atsakys dviem savais. Greičiausiai jums teks visur paisyti jos nuomonės. Mamyčių sūneliai nesigėdina sakyti, ką mano jų motina.

10. Jokios lyrikos

Dauguma vyrų nemėgsta lieti ašarų ant savo draugių pečių. Jiems nuo mažens įkalta į galvą, kad vyrai neverkia. Tačiau kiekvienas žmogus turi širdį ir mylimoji be abejonės turi teisę žinoti, kas dedasi joje. Jei per kelis mėnesius nuo pažinties momento vyras nepasakė nė žodžio nei apie savo prisiminimus iš ankstesnio laikotarpio ar vaikystės, nei apie savo karjeros planus, tai su juo kažkas negerai.

Kaip maloniai nustebinti mylimą gyvenimo partnerį ir priminti apie savo jausmus? Nebūtina leisti pinigų brangioms dovanoms ar tolimoms kelionėms. Jei jūsų mylimasis ar mylimoji mėgsta saldumynus, pasiraitokite rankoves. Siūlome paprastai paruošiamą, bet prancūziško restorano valgiaraščio vertą desertą - balto šokolado ir imbiero kremą su plutele.

Jums reikės:

250ml plaktos grietinėlės

85ml riebaus karvės pieno

2 kiaušinių trynių

25g rudojo cukraus

110g balto šokolado

50g šviežio imbiero, susmulkinto

pusės šviežio laimo sulčių ir pusės laimo žievelės

75g cukraus pudros

Paruošimo būdas:

Išplakite kiaušinio trynius su cukraus pudra.

Pašildykite pieną ir grietinėlę ant vidutinės ugnies kelias minutes. Sudėkite imbierą ir palikite stovėti 15-20 minučių.

Pieno, grietinėlės ir imbiero mišinį perpilkite per sietelį.

Ištirpinkite baltą šokoladą. Leiskite šiek tiek atvėsti. Supilkite pieno, grietinėlės ir imbiero mišinį. Išplakite iki vientisos masės. Tada sudėkite išplaktus kiaušinio trynius su cukrumi ir vėl plakite iki vientisos masės.

Gautą masę sudėkite į nedidelius kepimo indelius ir kepkite iki 95 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30-40 minučių.

Leiskite kremui atvėsti. Palikite kelioms valandoms šaldytuve.

Rudąjį cukrų pašildykite ant mažos ugnies, kol jis išsilydys. Suberkite laimo žievelę, supilkite laimo sultis ir gautą karamelę užpilkite ant kepimo popieriaus. Leiskite karamelei sukietėti. Tada sutrinkite ją iki smulkių kristalų prieskonių trintuve. Plonu sluoksniu apibarstykite iš šaldytuvo ištrauktą kremą.

Kokio vyro norėtumėte sau? Kokio linkėtumėte dukrai, draugei ar... priešei?

Mačio

Jie buvo madingi 90-taisiais. Rūstus ir gąsdinantis jis važinėjo džipu, pinigus vežiojosi dėžėse ir kalbėjo pusės metro dydžio mobiliuoju telefonu. Toks konkretus bičas. Šiandien tie mačo jau gerokai senstelėję, tačiau jų esmė nelabai pasikeitusi – tikri vyrai. Iš tokių švelnių meilės žodžių nelauk.

Santykiai su moterimis: moteris tokiems vyrams – daugiau kūnas nei siela. Jiems svarbu, kad moteris atitiktų grožio standartus, o koks jos intelektas...

Gyvenimas su juo: nuobodu su tokiu vyru vargu ar bus. Mačo visada ieško nuotykių. Šio tipo vyrai ypač pavydūs.

Kur tokių rasti: apsaugos firmose, policijoje ir... belangėje.

Metroseksualai

Šis vyrų tipas atsirado kaip priešprieša mačo. Patys metroseksualai teigia, kad jų atsiradimas – atsakas feministėms. Jei damos gali parodyti savo “vyriškąją” pusę, kodėl vyrams reikia slėpti “moteriškąją”. Metroseksualai paiso mados tendencijų, itin rūpinasi savo sveikata. Tokie vyrai gali būti bet kokios seksualinės orientacijos. Tiesa, vienintelis romanas, kuris niekada nesibaigia, – meilė sau pačiam.

Santykiai su moterimis: metroseksualai žiūrėdami į moterį pirmiausia vertina, ar gerai ji žiūrėsis prie jo ir jo mašinos. Moteris turi atrodyti stilinga, kad nebūtų gėda pasirodyti su ja visuomenėje.

Gyvenimas su juo: tai nuolatiniai vakarėliai, premjeros, prezentacijos. Flirtas – metroseksualo kraujyje, todėl būkite pasiruošusi - jis daug ir karštai bendraus su kitomis moterimis. Beje, pats yra labai pavydus.

Kur tokių rasti: metroseksualų stichija – šou verslas, dizainas. Jų rasite visose madingose vietose.

Technoseksualai

Tai vyrai, kurių gyvenime nieko nebuvo ir nėra svarbiau už kompiuterius.

Santykiai su moterimis: jis gali kartą per savaitę atsitraukti nuo kompiuterio, kad susitiktų su savo mergina. Tačiau ir tiek. Jį visada labiau žavi virtualus pasaulis. Be to, technoseksualą sudomins tik ta, kuri žinos, kad “vinčesteris” yra ne šautuvas, o kompiuterio detalė.

Gyvenimas su juo: jums teks pasinerti į jo pasaulį. Vienas gyvenimo su techoseksualu privalumų, jūsų buitis bus aprūpinta pačia naujausia technika. Trūkumas – gyvensite laidų ir kompiuterinių detalių apsuptyje.

Kur tokių rasti: internete. Čia jo draugai, pažįstami. Čia jis ieško ir gyvenimo draugės.

Retroseksualai

Retroseksualai kviečia stipriąją lytį vėl tapti tikrais vyrais, kurių priedermė mokėti priimti spendimus, kad ir su ginklu rankose. Tokie vyrai visada praleis damą pirmą, sumokės už ją restorane.

Santykiai su moterimis: jiems patinka save prižiūrinčios moterys, kurių charakterio nepavadinsi lengvu. Tiesa, jiems labai svarbu, kad pareigomis, alga jie pranoktų savo antrąją pusę.

Gyvenimas su juo: būdama su retroseksualu galite jaustis silpna moterimi. Jiems tai patiks. Jei jam nenustosi kartojus, koks jis protingas, stiprus – jūsų santykiai bus ilgalaikiai ir tvirti.

Kur tokių rasti: kompanijose, bankuose – vidurinysis ir aukštesnysis personalas.

Uberseksualai

Vyrai, galintys taikiai sugyventi su protinga ir sėkminga moterimi. Jis elegantiškas, tačiau ne saldus. Domisi politika, ekologija. Uberseksualai – nusiteikę pozityviai, energingi, sportuoja, tačiau ne dėl to, kad tai - madinga, o dėl to, kad tai – sveika. Šio tipo vyrai - liberalūs, nesunkiai eina į kompromisą.

Santykiai su moterimis: uberseksualams moteris – lygiavertė partnerė. Jis vertina jos vidų ir nereikalauja, kad ji atrodytų kaip modelis iš žurnalo viršelio. Tiesa, toks vyras niekada neleis iš jo vyti virvelių. Moteriškumo, mokėjimo bendrauti bet kokioje kompanijoje – štai ko jis tikisi iš savo moters.

Gyvenimas su juo: uberseksualai neskirsto darbų į vyriškus ar moteriškus. Tai ypač atsakingi vyrai, todėl jo neišgąsdins, jei prisipažinsite, jog jau turite vaikų.

Kur tokių rasti: Raudonojoje knygoje... Tiesa, pastaruoju metu tokie vyrai pamažu vėl grįžta į madą.

Mokslininkai perspėja, kad persivalgymas labai pavojingas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Naujas tyrimas parodė, kad persivalgymas dvigubai padidina riziką susirgti Alzhaimeriu. Taip pat apskaičiuota, kiek kalorijų per dieną turėtų suvartoti vyresnio amžiaus žmogus, kad nepadidintų pavojingų ligų rizikos.

JAV mokslininkų komanda stebėjo 1200 žmonių nuo 70 iki 89 metų. Savanoriai turėjo reguliariai tikrinti sveikatą ir atlikti atminties testus. Pastebėta, kad žmonės, per dieną suvartodavę nuo 2100 iki 6000 kalorijų, dvigubai dažiau skundėsi suprastėjusia atmintimi, jiems prasčiau sekėsi atlikti atminties testus, pastebėti Alzhaimerio ligos simptomai. Mokslininkai nustatė, kad savanoriai, per dieną suvartodavę iki 2100 tūkst. kalorijų, dvigubai rečiau skundėsi atminties problemomis. Prieita išvados, kad vidutiniam vyresnio amžiaus žmogui nereikėtų viršyti 2100 tūkst. kalorijų dienos normos.

Tyrimo vadovas dr. Yonas Geda sakė: „Didesnis kalorijų suvartojimas per dieną tiesiogiai susijęs su didesne Alzhaimerio ligos rizika. Norint išvengti atminties praradimo, siūlome vyresnio amžiaus žmonmės valgyti sveiką, nekaloringą maistą.“ Mokslininkas pridūrė, kad gydytojams būtina ligoniams nuolat kartoti apie jų sveikatai gresiančius pavojus, jei jie neatsisakys žalingų įpročių, pavyzdžiui, persivalgymo.

Jei ne preparatas, skirtas geležies ir folio rūgšties stokos mažakraujystės profilaktikai ir gydymui, kaunietės Astos Kuliešienės (25) nėštumą temdytų rūpesčiai: jauna moteris be artimųjų pagalbos vargiai galėtų iškišti nosį iš namų, nes negalėtų prognozuoti, kada akyse pradės mirgėti ir net aptems sąmonė.

Rekomenduotų ir draugėms

„Dabar su džiaugsmu ir be menkiausio nerimo skaičiuoju paskutines laimingai bėgančias nėštumo savaites. Jaučiuosi puikiai. Jei tik kada išgirsiu, kad mano draugės skundžiasi panašiais simptomais, mielai joms rekomenduosiu geležies preparatą“, - kalbėjo muzikos pedagogė A.Kuliešienė.

Su dvejais metais vyresniu vyru, vadybininku dirbančiu Pauliumi ji laukiasi pirmagimio. Šiuo metu Astai – 38 nėštumo savaitės. Anot medikų, vasario 22-ąją turėtų gimti berniukas.

„Viskas, ko reikia būsimam kūdikiui, nupirkta ir paruošta. Labai laukiame į šį pasaulį netukus ateisiančios naujos gyvybės. Ir vardą jau esame išrinkę – ketiname pavadinti jį Rapolu“, – pasakojo būsimoji mama.

Rytais sukosi galva

Tai dabar A.Kuliešienė džiaugiasi laimingai bėgančiomis nerūpestingomis paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Tačiau iš pradžių ne viskas ėjosi taip sklandžiai.

Po trijų mėnesių Asta pastebėjo, jog svaigsta galva.

„Toks silpnumas nuo pat ryto, jauti, kaip ima temti akyse, trūkti oro, o galvoje prabėga mintis – ar suspėsi atsisėsti, kol nenugriuvai“, – prisiminė kaunietė.

Todėl be artimųjų pagalbos ji nedrįso kelti kojos iš namų.

„Norėdama kad ir į parduotuvę išeiti, į kompaniją kviesdavausi vyrą, mamą ar draugę“, – sakė A.Kuliešienė.

Jauną moterį dusindavo ir lipant laiptais.

Pakoreagavo maisto racioną

Kaunietės savijauta pasikeitė po apsilankymo pas medikus. Šie A.Kuliešienei diagnozavo anemiją – geležies trūkumą. Skirti vaistai leido jaunai moteriai jaustis geriau.

„Savijauta gera. Skųstis tikrai negaliu“, – tvirtino kaunietė.

Ji spėja, jog anemijai ir geležies trūkumui įtakos turėjo ir jos pačios gimimo istorija.

„Į šį pasaulį pasibeldžiau 26 savaičių, svėriau 900 gramų. Dabar neišnešioti naujagimiai gimsta dažniau ir lengviau išgyvena, o tuomet – beveik prieš 26 metus – tai buvo retas atvejis, kad toks kūdikis išgyventų“, – sakė A.Kuliešienė.

Būsimoji mama gerokai pakoregavo ir savo maisto racioną – renkasi daugiau daržovių ir apskritai sveikesnį maistą.

Vilniaus universiteto profesorius – emeritas, habilituotas daktaras Algimantas Raugalė:

- Pastaruoju metu Lietuvoje labai padaugėjo nėščiųjų, sergančių geležies stokos mažakraujyste. Joms gydyti skiriama geležies preparatų ir folio rūgšties. Nedidelės geležies preparatų dozės (apie 30-60 mg elementinės geležies per parą) skirtinos visoms nėščiosioms, įvertinus didelį geležies stokos mažakraujystės atvejų dažnį tarp Lietuvos nėščiųjų. Be to, nustatyta, jog vaisiaus apsigimimų sumažėja, jei nėščiajai dar prieš planuojamą nėštumą papildomai skiriama folio rūgšties (keturias savaites iki planuojamo nėštumo ir pirmuosius tris nėštumo mėnesius). Lietuvoje taip pat bandėme įvesti, kad visoms nėščiosioms būtų skiriama folio rūgšties, bet kol kas to padaryti nepavyko.

Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, prof. Rūta Nadišauskienė:

- Išsivysčiusiose šalyse anemija paplitusi iki 20 proc., besivystančiose – 40-80 proc., o Lietuvoje – apie 20 proc.

Labai priklauso, kuriame nėštumo trimestre ji diagnozuojama nėščiajai. Anemija įtariama toms nėščiosioms, kurioms nustatoma, kad hemoglobinas mažesnis negu 110 pirmajama ir trečiajame nėštumo trimestre ir mažesnis, negu 105 antrajame nėštumo trimestre. Laukiantis kūdikio, organizmas natūraliai ima kaupti skysčius, kurių daug netenkama gimdymo metu, todėl hemoglobino kiekis prasiskiedžia.

Specifinių anemijos simptomų nėra. Ją galima įtarti toms, kurių blyški oda ar gleivinė, kamuojas greitas nuovargis, dusulys (pavyzdžiui, palipus laiptais), silpnumas, alpimas, raumenų silpnumas, sunku sutelkti dėmesį – visi požymiai, atsirandantys dėl deguonį po organizmą pernešančios medžiagos trūkumo. Tokių žmonių oda – sausa, šiurkšti, vaškuota, lūžinėja nagai ir plaukai.

Ryški anemija gali didinti priešlaikinio gimdymo rizika, gali prasčiau vystytis ir gimti mažesnio svorio naujagimis.

Todėl norint įsitikinti, ar pacientei tikrai geležies stokos anemija, reikia atlikti feritino koncentracijos kraujyje tyrimą..

Dažnai moterys, kurioms diagnozuojama anemija, stengiasi valgyti daug burokėlių, morkų, braškių. Bet norint kompensuoti geležies trūkumą organizme, jų reikėtų suvalgyti neįmanomai didelį kiekį. Apskritai geležies trūkumo sukelta anemija gydoma ilgai – keletą mėnesių ir geležies preparatais vaistais, o vaisius ir daržoves valgyti sveika, bet jos skirtos ne gydymui.

Tarp kitko:

Kai su maistu nepakankamai gaunama geležies ar ji sunkiau pasisavinama, organizme vystosi anemija (mažakraujystė). Geležies trūkumas – būklė, kuriai būdingas geležies atsargų sumažėjimas ar nebuvimas. Dėl to sutrinka audinių, taip pat eritrocitų, aprūpinimas geležimi.

Raudonieji kraujo kūneliai po visą organizmą išnešioja deguonį. Jei jų trūksta, audiniai pradeda badauti. Dėl to ir prasideda įvairūs negalavimai, sutrinka visų organizmo sistemų darbas.

Geležies trūkumas gali vystytis intensyviai sportuojantiems, daug prakaituojantiems, moterims gausiai kraujuojant menstruacijų metu, besilaikantiems griežtų dietų, mažai ar visai nevartojantiems mėsos bei sunkiomis ligomis sergantiems asmenims.

Daugeliui nėščių moterų diagnozuojama geležies stokos anemija, nes ji reikalinga ir vaisiaus kraujo kūneliams gaminti.

Jei nėštumo metu mamai trūko geležies, nepakankamu jos kiekiu pasižymės ir naujagimis.

Priešmenopauzės amžiaus moterys menstruacijų metu praranda nemažai kraujo, todėl jas dažnai užklumpa mažakraujystė.

Vyresniame amžiuje rizika susirgti anemija didėja dėl virškinimo sutrikimų ir prasto geležies įsisavinimo iš maisto, blogos kokybės dantų protezų.

Kaip fiksuotas darbo valandas paversti lanksčiomis? 6 patarimai padės pakeisti darbo ritmą ir suteiks galimybę turėti daugiau laisvės darbe. Dirbsite efektyviau ir rasite laisvo laiko poilsiui, trumpai treniruotei, susitikimui su senai matytu draugu, vaiko priežiūrai, papildomam darbui ir panašioms malonioms ar būtinoms pareigoms.

Pirmas žingsnis. Norint dirbti lanksčiomis darbo valandomis, reikės įveikti daugiau darbo, per trumpesnį ar papildomą laiką. Pasirinkite, kuris variantas jums priimtiniausias:

daugiau dirbsite visas keturias dienas, kad turėtumėte vieną laisvą dieną;

dirbsite mažiau darbo vietoje, o užsilikusius darbus pabaigsite namuose;

atsisakysite papildomų darbų, už kuriuos gaunate papildomą užmokestį;

pradėsite ir baigsite darbo dieną anksčiau.

Antras žingsnis. Apie savo norą dirbti kitokiu ritmu praneškite vadovui ir iš karto paaiškinkite, kokių priemonių imsitės, kad darbas būtų atliktas, o jo kokybė nenukentėtų. Dauguma vadovų neturės priežasčių priešintis tokiam jūsų norui – jiems svarbiausia, kad darbas būtų atliktas. Jei pastebėsite, kad vadovas abejoja, galite imtis iniciatyvos ir pasiūlyti bandomąjį laikotarpį. Pasiruoškite - pirmasis mėnuo bus tikras išbandymas. Jums reikės laiko, kad apsiprastumėte su nauju darbo ritmu.

Trečias žingsnis. Įspėkite kolegas ir susitarkite, kaip bendrausite, jei netikėtai jūsų prireiktų. Perduokite visus savo kontaktus ir stenkitės būti pasiekiamas kolegoms, bet kuriuo metu, taip išvengsite jų nepasitenkinimo, kad dirbate kitokiomis darbo valandomis. Vadovui ir kolegoms praneškite, kada būsite biure, o kada dirbsite iš namų – jie turi žinoti jūsų dienotvarkę.

Ketvirtas žingsnis. Jei dalį darbų nuspręsite atlikti namuose, įsitikinkite, kad tikrai sau galėsite užtikrinti puikias sąlygas darbui. Nepamirškite, kad namuose, kuriuose yra vaikų, susikaupti galima tik šiems užmigus. Pasitarkite su partneriu, nes jo pagalba ir supratimas jums bus kaip niekada reikalingi. Gerai apgalvokite, kaip patogiai palaikyti bendravimą su kolegomis, jei jūsų pareigos reikalauja komandinio darbo. Jei lanksčios darbo valandos jums reikalingos vaiko priežiūrai, apgalvokite netikėtus atvejus, pavyzdžiui, ką darytumėte, jei vaikas susirgtų? Kadangi turėsite atlikti daugiau darbo per trumpesnį laiką ir kuo efektyviau, jums gali prireikti artimųjų ar auklės pagalbos.

Penktas žingsnis. Susidarykite aiškų planą: ką privalote padaryti darbo vietoje, o kokias užduotis galite atlikti namuose. Taip pat suskirstykite visas pareigas į tris grupes: skubios, vidutiniškai skubios, neskubios. Visada atlikite užduotis pagal jų svarbą. Stenkitės sutelkti visą dėmesį į darbą – taip užduotis atliksite greičiau. Skatinkite save maloniomis smulkmenomis, pažadėkite sau už atliktą darbą – skanėstą, pirkinį, puodelį kavos.

Šeštas žingsnis. Naudokitės galimybėmis, kurias jums suteikė laisvesnis darbo grafikas. Jūsų pareiga ne tik sėkmingai atlikti darbus, bet ir gauti naudos sau – suplanuokite, ką veiksite per atsiradusias papildomas laisvas valandas. Taip pat nepamirškite, kad lankstesnės darbo valandos prislėgs jus didesne atsakomybe – tik jūs būsite atsakingas už savo pareigas.

Fiziologė ir biochemikė prof. Domicelė Mikalauskaitė jau daug metų negeria kavos. „Nustojau vartoti, kai perpratau žalingą jos poveikį“, – aiškina mitybos specialistė. Pasak profesorės, pastaruoju metu pasirodė naujų duomenų apie neigiamą sudėtinių kavos komponentų poveikį organizmui.

Grūmoja krūties vėžys

Pirmiausia D.Mikalauskaitė primena jau anksčiau įrodytas tiesas. Kad vartojant daug kavos, tirštėja kraujas ir didėja miokardo infarkto rizika. Kad ji skatina vandens išsiskyrimą iš organizmo, o tai lemia skysčių trūkumą. Kad geriant daug kavos, skatinamas kalcio išsiskyrimas iš organizmo ir didinamas jo poreikis. Be to, nustatyta, kad kavos perteklius didina homocisteino koncentraciją kraujyje ir taip prisideda prie aterosklerozės vystymosi bei širdies ir kraujagyslių ligų gausėjimo.

Deja, kaip rodo statistika, onkologinių ligų nuolat daugėja. Pasirodo, moteris puolantis krūties vėžys siejamas ir su nesaikingu kavos vartojimu. Tam turi įtakos estrogenų koncentracijos pokyčiai, kuriuos skatina skrudintose kavos pupelėse esanti medžiaga trigonelinas.

Estrogenai viršija normą

Žaliose kavos pupelėse yra nemažai kofeino ir apie procentą biologiškai aktyvaus trigonelino. Skrudinant pupeles aukštoje temperatūroje šios medžiagos pagausėja. Kuo kava labiau skrudinta, tuo joje daugiau trigonelino.

„Neseniai atrasta, kad trigonelinas yra fitoestrogenas, kuris gali skatinti krūties navikinių ląstelių atsiradimą ir augimą. Šis poveikis priklauso nuo jo kiekio, gaunamo su kava. Mažos dozės trigonelino žalos nedaro. Tačiau geriant kavą per dažnai, kyla pavojus sveikatai. Todėl reikėtų vengti šios biologiškai aktyvios medžiagos kaupimosi organizme ir nepiktnaudžiauti kava“, – įspėja D.Mikalauskaitė.

Mokslininkei kelia nerimą tai, kad jaunos merginos dabar labai mėgsta gurkšnoti kavutę, o kaip tik joms ir pavojingiausias estrogeno gamybos skatinimas kava. „Be abejo, tada pagerėja nuotaika, pagausėja hormonų. Kai šis gėrimas tampa tarsi narkotiku, estrogenų koncentracija viršija nustatytas normas. Kad dabar mažiau paisoma dvasinių vertybių, manyčiau, irgi gali būti susiję su gausiu kavos vartojimu“, – sako D.Mikalauskaitė.

Sveika su saiku

„Žinoma, niekas nedraudžia gerti kavos. Tačiau, kaip ir vartojant bet kurį kitą produktą, yra tam tikros ribos. Fiziologinė kavos norma - 300 ml per parą. Akivaizdu, jog dabar jos išgeriama gerokai per daug ir pasaulyje, ir Lietuvoje“, – pabrėžia mitybos specialistė.

Profesorė sutinka, kad kava turi nemažai ir teigiamų savybių. Pavyzdžiui, joje yra antioksidantų, kurie veikia profilaktiškai. Tačiau didelė grupė JAV mokslininkų įrodė, kad toks veikimas būdingas tik iki menopauzės.

Kepta vištiena su špinatais

Vištienai reikės:

* 1 kg blauzdelių;

* alyvuogių aliejaus;

* drusko ir juodųjų pipirų;

* provanso žolelių;

* 5 lauro lapai;

* 3 nenuluptos česnako skiltelės;

* 1didoka citrina, perpjauta į 4 dalis.

Įkaitinkite orkaitę iki 200C. Įtrinkite vištieną aliejumi, druska, pipirais, provanso žolelėmis, sudėkite į kepimo indą, išdėliokite laurų lapus, citriną (prieš tai išspauskite sultis). Kepkite 35-40 min. Po 25 minučių ištraukite ir apšlakstykite mėsą sunka ir vėl kiškite į orkaitę.

Špinatams reikės (2 porcijos):

* 100gr špinatų;

* alyvuogių aliejaus;

* 1 česnako skiltelė;

* druskos ir pipirų;

* Pusės citrinos sulčių.

Į didelę keptuvę įpilkite alyvuogių aliejaus, sudėkite griežinėliais pjaustytą česnaką. Kai jis truputį pakeis spalvą, dėkite špinatus ir, maišydami, pakepkite porą minučių. Išjunkite ugnį, įberkite druską ir pipirus, apšlakstykite citrinos sultimis, kad jaustusi rūgštumas.

Prie šio patiekalo „Mineralinių vandenų“ vyno ekspertas siūlo rinktis baltą sausą „Farnese Casale Vecchio Pecorino Terre di Chieti IGT“ iš Italijos Abruco regiono.

Šiam vynui gaminti naudotas tik Pecorino – Abruco ir Markės regionuose paplitusių vynmedžių derlius. Tuo pat vardu vadinamas ir avių pieno sūris, tad galima valgyti Pecorino, jį užsigeriant Pecorino...Sakoma, kad šie baltojo vyno gamybai naudojami vynmedžiai savo vardą gavo, nes jų kekės forma primena avių uodegas.

Šiaudų spalvos vynas turi nežymų žalsvą atspalvį. Vyno kvape dominuoja gėlių, persikų ir kriaušių bei citrusinių vaisių natos. Vynas vidutinio stoto, nežymiai tirštos tekstūros. Skonis primena prisirpusius vaisius ir turi nežymų tariamo saldumo pojūtį.

Siekdami elegantiško ąžuolo charakterio Farnese vyndariai šį vyną fermentavo bei brandino itin retai naudojamose dvigubo dydžio austriškose ąžuolo statinėse.

Jei savaitgalį planuojate šventę namuose ir ketinate palepinti savo svečius skaniais patiekalais ir net desertu, siūlome iškepti šokoladinį tortą. Jį galima pagaminti prieš vieną dvi dienas iki šventės.

Tešlai reikės:

150 g juodojo šokolado,

150 g sviesto,

150 g cukraus,

1 pakelio vanilinio cukraus,

6 kiaušinių,

150 g miltų,

15 g kakavos,

1 šaukštelio kepimo miltelių arba sodos.

Įdarui:

5 šaukštų serbentų želė.

Glazūrai:

100 g šokolado,

5 šaukštų plaktos grietinėlės.

Tešlai skirtą šokoladą sulaužykite gabalėliais, sudėkite į mažą indą ir ištirpinkite karšto vandens vonelėje. Šiek tiek atvėsinkite.

Sviestą išsukite elektriniu plaktuvu. Po to įberkite į jį pusę cukraus, visą vanilinį cukrų ir tirpintą šokoladą. Išplakite. Plakdami po vieną įmuškite du kiaušinius, 4 trynius.

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir kakava, supilkite į sviesto masę ir išplakite plaktuvu (vidutiniu greičiu).

Atskirai išplakite keturis baltymus, įmaišykite cukrų ir dar paplakite. Atsargiai įmaišykite į tešlą.

Tešlą sukrėskite į formą, išklotą kepimo popieriumi, pateptu riebalais. Kepkite apie 45 minutes.

Iškeptą atvėsusį pagrindą perpjaukite į dvi dalis.

Apatinę dalį ištepkite serbentų želė, uždenkite kitu sluoksniu. Kraštus patepkite želė. Papuoškite šokolado gabalėliais.

Vandens vonelėje ištirpinkite glazūrai skirtą šokoladą. Atvėsinkite, sumaišykite su plakta grietinėle ir ištepkite torto paviršių. Leiskite tortui gerai sustingti šaldytuve.

Ingredientai:

makaronai dviem porcijoms

krevetės be lukštų, 150 g

šparaginės pupelės 100 g

sultinys, 1,5 stiklinės

sausas baltas vynas, stiklinė

grietinėlė, 200 g

česnakas, 3 skiltelės

poras

raudona paprika

kiniškas kopūstas, pusė

kietas sūris, 100 g

Kaip gaminti:

Česnaką susmulkinkite ir apkepkite kartu su supjaustytu poru ir krevetėmis. Suberkite kubeliais pjaustytą papriką, šparagines pupeles. Kai viskas apkeps, sudėkite šiaudeliais pjaustytą kinišką kopūstą, užpilkite sultiniu ir patroškinkite. Sultiniui kiek išgaravus, supilkite vyną ir troškinkite apie 5 min, tada supilkite grietinėlę.

Makaronus išvirkite, sumaišykite su padažu ir pabarstykite tarkuotu sūriu.

Skanaus!

Praėjus šventiškai meilės dienos nuotaikai, specialistai prabyla apie šiuolaikinę meilę, kuri mums sukelia daugiau skausmo nei mūsų proseneliams.

Šv. Valentino diena yra geriausias pavyzdys, kokia skausminga gali būti moderni meilė. Mylėti ir būti mylimi privalo visi – tam paminėti, skirta net šventinė diena, kuri, būkime nuoširdūs, sukurta ir skatinama prekybininkų. Meilės diena į dvi grupės suskirsto visus žmonės – į mylinčius ir mylimus bei vienišus. Psichologai pastebi, kad žmonės patiria didelį visuomenės spaudimą, jei yra vieniši. Spaudimas sukelia nepasitikėjimą savimi, kuris galit tapti net depresijos priežastimi.

Mūsų senelių ir prosenelių meilė buvo kitokia. Iš pažiūros ji buvo daug sudėtingesnė - nepriteklius, karas, pavojingos sveikatai ir tuo metu neišgydomos ligos, tačiau žmonės kentėdavo mažiau. Moterys vyrų, išėjusių kariauti, laukdavo ne vienerius metus. Kariaujantys vyrai svajodavo, kada galės grįžti pas mylimas moteris. Tokia buvo tikrovė ir seniau žmonės priėmė ją kaip neišvengiamą ir natūralų dalyką.

Psichologai dėl šiuolaikinės meilės sukeliamo skausmo kaltina Holivudą, internetą ir kapitalizmą. Pasak jų, šiuolaikiniai žmonės buvo išmokyti galvoti apie meilę kaip būtinybę, o ne privilegiją. Žmonės meilę – „vartoja“, o ne vertina. Sociologė E. Illouz iš Jeruzalės universiteto lygina šiuolaikinio žmogaus meilę su švedišku stalu. „Mes savanaudiškai renkamės ką ir kaip mylėti, reikalaujame partnerių paklusti mūsų norams ir pamirštame apie jų poreikius. Tokia „meilė“ neišvengiamai sukelia skausmą. Skausminga meilė yra XXI amžiaus bruožas“, – sako mokslininkė.

Psichologai pastebi, kad pagrindinis modernios meilės bruožas – chaotiškumas. Žmonės tikisi, kad meilė privalo pakeisti visas jų gyvenimo sritis, todėl jos praradimas sukelia įvairiapusį skausmą – ne tik emocinį, bet ir fizinį. Specialistai juokauja, kad moderni meilė yra „nuodinga“. Ji keičia lyčių vaidmenis, ji egoistiška ir nenuolaidžiaujanti, vadinasi, ji iš anksto „užprogramuota susinaikinti“.

E. Illouz sako, kad žiniasklaidoje gausu straipsnių, dėl porų skyrybų kaltinančių žmonių vaikystės traumas, tačiau ji su tokia nuomone nesutinka. „Pažiūrėkite, koks yra šiuolaikinis žmogus romantiškuose santykiuose? Jis fobiškai bijo įsipareigoti ir nusileisti partneriui. Mūsų senelių ir prosenelių meilė buvo nuolaidesnė, nuoširdesnė ir ne tokia savanaudiška.“ E. Illouz teigia, kad vartotojiška ir kapitalistinė kultūra pakeitė žmonių požiūrį į santykius. „Šiuolaikinis žmogus turi kur kas didesnį partnerių pasirinkimą. Kiek pažinčių galima užmėgsti vien internete? Žmonės, ieškodami partnerių, elgiasi kaip prekybos centre. Jie reikalauja geriausios „prekės“ ir vienas prieš kitą siekia pasipuikuoti geriausiu „laimikiu“. Šiuolaikinis vyras fobiškai bijo įsipareigoti, kad tik nepraleistų progos permiegoti su patraukliausiomis moterimis, o moterys ieško besąlygiškai norinčių įsipareigoti vyrų,– sako E. Illouz. Ji priduria: – Daugybę metų feminizmas buvo kaltinamas dėl išsikreipusių žmonių romantiškų santykių, tačiau aš manau, kad juos iškreipė kapitalizmas.“

Didžiosios Britanijos psichologijos asociacijos narys, profesorius Glennas Wilsonas, sako: „Moterims nebereikia vyrų - jos pačios gali pasirūpinti savo materialine gerove. Vyrams nėra reikalo įsipareigoti vienai moteriai. Abiejų lyčių atstovai nuolatos nusivilia meile, nes Holivudo filmai juos įtikina, kad tikra meilė yra visą gyvenimą trunkanti aistra. Tikrovėje aistra dingsta ir žmonės jaučiasi apgauti. Jie ieško vis naujų partnerių, skiriasi ir nesugeba sukurti ilgalaikių, nuoširdžių ir tvirtų santykių“.

Apie spalvų poveikį žmogaus dvasinei būsenai, jo nuotaikai ir savijautai žinoma seniai. Baldai, sienos, užuolaidos – visa tai gali slėgti, atpalaiduoti, sukelti nerimą ar veikti tonizuojamai. Miegamojo interjeras ir spalvos taip pat turi lemiamą poveikį poros santykiams. Kartais užtenka pakeisti užuolaidas ar perklijuoti tapetus, kad pasikeistų sutuoktinių santykiai.

Prieš pirkdami naują patalynę ar pradėdami remontą pasidomėkite specialistų nuomone.

12 patarimų dėl miegamojo interjero

1. Žmonėms, kurie yra perdėtai seksualūs, patariama miegamajame laikyti bent du salotinės spalvos elementus. Jie prislopins emocijas ir sumažins seksualinį apetitą.

2. Moterims, kurios nori sulaukti kūdikio, bet joms nesiseka, reikia uždengti langus šviesiai mėlyna užuolaida ir pririšti prie jų raudoną kaspiną.

3. Droviems ir erotinių eksperimentų bijantiems partneriams patartina įsigyti smaragdo spalvos patalynę, nes ši spalva audrina fantaziją ir suteikia drąsos.

4. Jei abu partneriai dirba fizinį darbą, patalynė turi būti žalios spalvos. Jeigu jie pelnosi duoną iš protinio darbo, tai geriausiai tiks žydra patalynė.

5. Žmonių su antsvoriu miegamajame neturi būti oranžinės spalvos daiktų, kitaip jie kasdien per daug prisivalgys prieš miegą, o po „audringų valandų“ juos kankins vilko apetitas.

6. Tamsiai auksinė spalva miegamajame gali padėti partneriams, kurie jaučia, jog jų emocinis ryšys nusilpo, atgaivinti meilę.

7. Jei vienam partneriui trūksta jėgų lytiniams santykiams, pakabinkite ant lango raudonas užuolaidas, o ant grindų patieskite raudoną kilimą. Sekso metu įjunkite stalinę lempą su raudonu gaubtu. Jėgų padaugės.

8. Miegamojo interjere venkite rudos spalvos. Ji pagreitina organizmo senėjimo procesus.

9. Neseniai vedę sutuoktiniai gali įsirengti margaspalvį miegamąjį, tačiau vyras ir žmona, išgyvenę kartu daug metų, turi miegoti kambaryje, kurio interjere yra dvi, daugiausia trys spalvos.

10. Partneriai, kuriems nusibodo įprastos glamonės, turi įsirengti violetinės spalvos miegamąjį, tada jų santykiai taps įdomesni.

11. Partneriai, linkę į dažnus barnius, turi vengti miegamajame šviesiai geltonos, oranžinės ir ryškiai raudonos spalvos. Jiems padės surasti bendrą kalbą tamsiai mėlyna arba tamsiai geltona spalvos.

12. Baltos spalvos miegamąjį su daugybe žalių elementų ir gyvų augalų patartina įrengti sutuoktiniams, kurie niekaip nesugeba „prisiderinti“ vienas prie kito.

Ruošiamės Valentino dienai. Siūlome idėją Meilės pusryčiams.

Keptuvėje įkaitinkite sviestą. „Šeimininkės“ duonos riekelėje išpjaukite širdies formos viduriuką. Apskrudinkite duonos riekę iš vienos pusės.

Apverskite, į tuščią vidurį įmuškite kiaušinį taip, kad trynys liktų sveikas, pabarstykite druska, pipirais, uždenkite keptuvę dangčiu.

Po 5 minučių kiaušinienė skrebutyje bus iškepusi. Pabarstykite žalumynais ir patiekite.

Kiekviena tauta, švenčianti Valentino dieną, sukuria savas taisykles, artimiausias jos mentalitetui. Pasidomėkime, kokie papročiai kitose šalyse.

Japonijoje įprasta brangiomis dovanomis sveikinti tik mylimus vyrus. Pažįstamiems, artimiesiems ir kolegoms moterys dovanoja Šv. Valentino formos šokoladą. Japonai mano, kad tik šią dieną moteris gali prisipažinti vyrui meilėje, nesugadindama savo reputacijos. Tiesa, pastaraisiais metais japonai jau vis dažniau ima sveikinti su šia diena visus draugus, kolegas, gimines ir pažįstamus. Valentino dienos šokoladinė dovanėlė vadinama „giri čoko“ ir kainuoja nebrangiai. Vyras, gavęs „giri čoko“, būtinai turi atsakydamas padovanoti moteriai papuošalą, rankinę ar pakviesti ją į restoraną. Kovo 14 dieną Japonijos vyrai atsilygina savo mylimosioms už vasario 14–ąją. Paprastai jie dovanoja baltąjį šokoladą, todėl ši diena vadinama „baltąja“.

Britai kadaise sugalvojo paprotį, kuris vienijo vienišus vyrus ir moteris. Traukdami burtus jie išsirinkdavo savo „Valentiną“. Vaikinai surašydavo ant popierėlių merginų vardus, sudėdavo juos į kepurę ir kiekvienas ištraukdavo. Ta mergina, kurios vardą ištraukdavo vaikinas, tapdavo jo „Valentina“. Visus metus ši pora turėjo vaidinti riterį ir jo žaviąją damą. Vaikinas kurdavo sonetus, meilindavosi savo širdies damai.

Dar viena įdomią tradiciją įvedė britai – dovanoti mylimiesiems ir mylimosioms „meilės šaukštus“. Juos papuošdavo širdelėmis, raktais ir spynelėmis, kurios simbolizuodavo „kelią į širdį“. Didelė reikšmę britai skirdavo burtams vasario 14 dieną. Netekėjusios merginos atsikeldavo prieš saulėtekį, atsistodavo prie lango ir žvelgdavo į praeivius. Pagal prietarą, pirmas vyras, praėjęs pro šalį ir turi būti jai skirtasis. Merginos mėtydavo į upę ar tvenkinį suvyniotus popierėlius su užrašytais vyrų vardais. Pirmasis turėdavo išplaukti popierėlis su jais skirtojo vardu.

XIX a. pradžioje, kai Amerikoje cukrus buvo labai brangus, vaikinai vaišindavo savo merginas marcipanais, kurie buvo laikomi labai vertinga dovana. Vėliau tradicija dovanoti saldumynus įgavo milžinišką mąstą. Saldainius sudėdavo į specialias širdies formos dėžutes, gamindavo baltai raudonas karameles, simbolizuojančias karštą aistrą ir tyrą meilę.

Šiandien amerikiečių tradicijos skiriasi priklausomai nuo valstijos. Pavyzdžiui, mergina iš Niujorko ar Atlantos pati gali pasipiršti vaikinui. Ir jis neturi teisės atsisakyti. Jeigu tai įvyko, vaikinas turi padovanoti merginai raudono šilko suknią, o sau – pakabuką su širdele.

Vokietijoje manoma, jog Šv. Valentinas buvo bepročių globėjas. Vasario 14 dieną vokiečiai puošia psichiatrijos ligonines raudonais kaspinais, balionais. Tą dieną aukojamos specialios mišios.

Brangenybes Šv. Valentino dieną įprasta dovanoti Prancūzijoje. Beje, tai jie sugalvojo dovanoti meilės ketureilius. Ispanai kadaise savo širdies damoms siųsdavo balandžius su meilės prisipažinimais. Danai dovanoja vieni kitiems džiovintas baltas gėles.

Lenkai pagal tradiciją aplanko Šv. Valentino bažnyčią Poznanėje. Jie mano, kad būtent ten sutelktos Šv. Valentino galios.

Italai dovanoja vieni kitiems saldumynus, todėl ši diena vadinama „saldžiąja“. Taip pat įprasta siųsti meilės eiles rožiniame voke, užantspauduotame bučiniu, nenurodant siuntėjo adreso.

Yra kraštų, kuriuose uždrausta švęsti šią dieną. Tai – musulmonų šalys, kuriose už šventimą numatytos didelės bausmės. Saudo Arabijoje net priimtas specialus įstatymas. Tą dieną draudžiama pardavinėti rožes, pliušinius žaislus ir suvenyrus su užuomina į Valentino dieną. Arabų valdžia aiškina, jog meilės šventė kultivuoja nuodėmes. Bet argi meilė – nuodėmė?

Kontraversiškas tyrimas gali tapti dar viena priežastimi vyrams nesuprasti moterų. JAV tyrimų agentūros tyrimas parodė, kad moterys sutiktų, kad jų sąskaitos būtų sumokėtos, o joms tektų susilaikyti nuo sekso.

Tyrimas, kuriame dalyvavo 1000 vyrų ir moterų parodė, kad 21 proc. moterų sutiktų 6 mėnesius gyventi be sekso, kad tik kas nors sumokėtų jų sąskaitas. Tam pasiryžtų tik 16 proc. vyrų. Tyrimas taip pat parodė, kad 35 proc. JAV gyventojų patiria sunkumų kas mėnesį sumokėti savo sąskaitas. Gaila, kad tyrime nenurodoma, kiek dalyvių moterų buvo ištekėjusios, vienišos ir kokio amžiaus. Tyrimo dalyviai taip pat galėjo pasirinkti ne tik 6 mėnesius susilaikyti nuo sekso, bet ir priaugti 7 kg. Tokį pasirinkimą pasirinko 5 proc. vyrų ir dar mažiau moterų. 25 proc. vyrų ir moterų sutiktų atsisakyti televizoriaus, 18 proc. – mobilaus telefono mėnesiui, kad kas nors sumokėtų jų mėnesio sąskaitas.

Siūlome nuostabų Meilės dienos desertą, kuriam atsispirti neįstengs niekas.

Reikės:

125 g miltų,

125 g cukraus,

3 šaukštų kakavos,

75 ml pieno,

2 kiaušinių,

75 ml aliejaus,

vanilės arba vanilinio cukraus,

druskos,

mėgstamų ledų įdarui,

sirupo arba šokolado papuošimui.

Iš miltų, cukraus, kakavos, pieno, kiaušinių, aliejaus, vanilės ir druskos išplakite tešlą, uždenkite dangčiu ir padėkite į šaldytuvą 2 valandoms.

Gerai įkaitinkite keptuvę. Įpilkite maždaug 50 ml tešlos, tolygiai paskleiskite po keptuvę ir kepkite iš kiekvienos pusės po 2 minutes.

Ant blyno uždėkite 3-4 šaukštus ledų. Užlenkite iš abiejų šonų.

Paviršių apliekite sirupu arba tirpintu šokoladu, papuoškite braškėmis.

Turbūt visi puikiai pažįsta tą nuostabų jausmą, kurį žmonėms sukelia juokas. Tačiau ar žinojote, kad juokas iš tiesų yra nepaprastai naudingas jūsų sveikatai?

Reguliarus juokas, pasirodo, yra toks pats naudingas kaip ir geras maistas, sportas ar netgi geras miegas.

Jau visi žino, kad juokas mažina stresą, tačiau jis taip pat mažina cukraus kiekį žmogaus organizme, degina kalorijas ir padeda mums gyventi ilgiau. Štai dar penki galbūt ne taip dažnai minimi juoko veiksniai žmogaus sveikatai:

Juokas padeda jaustis geriau

Juokas, kaip ir sportas, smegenis skatina gaminti endorfinus, kurie verčia jausti euforiją. Tačiau gera nuotaika ne vienintelis veiksnys, kurį žmogaus organizmui suteikia minėti endorfinai. Jie taip pat mažina skausmą ir netgi slopina apetitą.

Taigi, kai kitą kartą jausitės nusiminę, paieškokite linksmų vaizdelių „Youtube“ interneto svetainėje ir gyvenimas nušvis kitomis spalvomis.

Juokas daro jus gražesnius

Juokas ištempia veido raumenis, skatina kraujo cirkuliaciją į veidą ir atpalaiduoja įtemptas raukšleles – visa tai tik daro jus gražesnius. Negana to, žmogus, kuris atrodo atsipalaidavęs, visuomet bus kur kas patrauklesnis, nei įsitempęs ar nervingas asmuo.

Švytinti oda, žėrinčios akys ir geras humoro jausmas, be jokios abejonės, jums pridės papildomų taškų bandant susirasti antrąją pusę.

Juokas atitolina mirtį

Šiais laikais daugelis žmonių miršta dėl įvairių širdies ligų. Tuo tarpu juokas, pasirodo, gali sumažinti šių ligų riziką. Netikite? Juokas mažina kraujo spaudimą, kortizolį ir adrenaliną, o tai skatina kraujo cirkuliaciją ir leidžia normaliai funkcionuoti kraujagyslėms.

Juokas imituoja nedidelę treniruotę, nes žmogui besijuokiant dirba pagrindiniai jo kūno raumenys, o juk visi žinome, kaip mūsų sveikatai reikalingas sportas.

Negana to, juokas reguliuoja insuliną žmogaus organizme, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir stiprina imunitetą. Todėl kuo dažniau juoksitės, tuo sveikesni būsite.

Juokas suteikia daugiau energijos

Gyvenimas vargina, todėl tikriausiai daugelis mūsų ne kartą yra bandę susidoroti su atsiradusiu nuovargiu dėl streso, dėl nemigos ar dėl kitų veiksnių.

Bandydami įgauti daugiau žvalumo, žmonės neretai pasikliauja jų sveikatai žalingais produktais, pavyzdžiui, energiniais gėrimais ar kava, tačiau, pasirodo, yra ir sveikesnis energijos skatinimo būdas.

Juokas suteikia energijos lygiai tokiu pačiu būdu, kaip ir apsaugodamas mus nuo ligų – jis skatina kraujo cirkuliaciją, deguonies absorbciją ir endorfinų gaminimąsi mūsų smegenyse.

Juokas gerina santykius

Gera sveikata yra tiesiogiai susijusi su socialine ir emocine sveikata. Tyrimai atskleidė, kad geras juokas draugų kompanijoje stiprina jų tarpusavio ryšį.

Negana to, juokas verčia pasitikėti savimi ir atsiverti kitiems. Geras humoro jausmas santykiuose mažina įtampą, padeda išspręsti įvairius konfliktus, o tai reiškia, kad juokas mažina ir depresijos riziką.

Negi dar yra toks žmogus, kuris išgirdęs šiuos patarimus nemanytų, kad juoktis yra sveika? Nustokite liūdėti, atsipalaiduokite ir bent retkarčiais gerai nusijuokite, pažadame, jausitės kur kas geriau!

Seksualinės fantazijos, erotiniai filmai ir knygos, žaislai, apatiniai drabužiai yra ne tik jūsų padėjėjai pagerinti seksualinį gyvenimą, bet ir atrasti kažką naujo. Kaip iš naujo patirti jaudulį ir orgazmą? Gal pats laikas peržiūrėti savo dienos meniu?

Migdolai, agurkai ir saldymedis

Ne tik migdolai, bet ir jų aromatas veda moterį į seksualinio susijaudinimo būklę. Be to, amino rūgštis sukelia kraujo srautą į genitalijas. Tarp kitų „maisto kvapų“, kurie prisideda prie žadinimo, mokslininkai įvardina agurkų ir saldymedžio kvapą, kadangi šis kvapas 13% padididina kraujo tėkmę į makštį.

Avokadas: vitaminas seksui

Bendri seksologų ir mitybos specialistų tyrimai parodė, kad viena iš priežasčių dėl žemo seksualinio potraukio yra maisto produktai, kurių sudėtyje yra vitamino B, geležies, folio rūgšties ir kalio. „Šių elementų trūkumas neišvengiamai veda prie nuovargio jausmo, sumažėja seksualinės energijos ir apatijos, kuri taip pat turi įtakos seksualinio gyvenimo kokybei“ – sakė mokslininkas K. Morris iš Tufts universiteto. Įrašykite į savo savo meniu avokadą, kuriame gausu kalio ir vitamino B6, ir jūs pamiršite seksualinio apetito trūkumą.

Česnakas: kraujagyslėms ir širdžiai

Keista, kad česnakai ne tik gydo peršalimą, bet taip pat veiksmingai aktyvina lytinį potraukį. Cheminis junginys alicinas gaminasi, kai česnakai naudojami maisto produktuose. Jis kaip ir viagra padidina kraujo tekėjimą į genitalijas. Skatina seksualinio potraukio bumą.

Uogos: vaisinė viagra

Sena kinų patarlė byloja: „Goji“ uogas nereikėtų vartoti, jeigu jūs išvažiuojate toli nuo namų“. „ Goji“ uogos – vienos iš geriausių tonikų seksui gerinti. Jos gerai žinomos Azijos medicinoje. Mokslas patvirtino, kad šį uoga padidina testosterono lygį kraujyje, gydo nevaisingumą, vyrams atsiranda potraukis moterims.

Moliūgų sėklos – cinko šaltinis

Moliūgų sėklose yra daug cinko, vitamino E. Jos saugo kraujegysles, padeda lytiniame gyvenime.

Niekam ne paslaptis, kad idealių santykių priežastis pirmosiomis romano savaitėmis būna svaiginančių hormonų antplūdis. Todėl mokslininkai iki šiol abejojo, kad net po dešimties metų santuokos šiuos jausmus įmanoma išsaugoti.

Pasirodo, jie klydo: meilė su metais gali net sustiprėti. Tai įrodė neseniai atlikti nauji amerikiečių mokslininkų tyrimai.

Kad atsakytų į jaudinantį klausimą „Kiek laiko vis dėlto trunka meilė?“, ekspertai iš Niujorko universiteto ir Kalifornijos kolegijos atliko tyrimus, kuriuose dalyvavo 274 sutuoktinių poros, išgyvenusios kartu daugiau kaip dešimt metų.

40 proc. sutuoktinių atsakė, kad nebėra taip beprotiškai įsimylėję vienas kitą, kaip buvo pirmosiomis pažinties dienomis.

13 procentų apklaustųjų pranešė, kad vis dar tebejaučia stiprią meilę partneriui.

26,2 proc. tyrimo dalyvių prisipažino, jog jie išsaugojo aistrą ir jaudinantį potraukį vienas kitam.

Mokslininkų atliktoje apklausoje buvo tokie punktai kaip švelnumo jausmas partneriui, teigiama nuomonė apie jį, seksualinis patrauklumas ir kiti.

Tyrimo autoriai mano, jog eksperimento rezultatai paneigia visuotinai paplitusią nuomonę, jog su laiku aistra neišvengiamai nusilpsta, o meilė – praeina.

Įdomiausia tai, kad trisdešimt metų kartu išgyvenusios poros dabar jaučiasi labiau įsimylėjusios nei prieš dešimt metų.

Kaip sušilti už lango siaučiant šalčiui, kai tesinori likti namie, įsisupti į vilnonį užklotą, pasiimti gerą knygą ir gurkšnoti ką nors šilto?

Siūlau išbandyti vis labiau Europoje populiarėjantį gėrimą „chai latte“ – gausiai prieskoniais pagardintą juodąją arbatą su pienu.

Ji dar kitaip vadinama „masala chai“ – prieskoniuota arbata.

Aš šią aromatingą arbatą atradau palyginti neseniai – komandiruotės į Švediją metu.

Rekomendavo kolega. Sako: „Paragauk. Mano žmona Norvegijoje tokią labai pamėgo gal ir tau patiks?“

Paragavau ir nenusivyliau.

Ši ypatingai aromatinga arbata gaminama iš indiškų prieskonių, kuriuos indai sutrina patys.

Tikima, kad „chai latte“ turi gydomųjų savybių.

Kokie prieskoniai dedami į arbatą ir kaip ji ruošiama, priklauso nuo kiekvieno regiono ar net šeimos papročių.

Tradiciškai arbata ruošiama maišant skirtingas, taip vadinamų, karštųjų prieskonių rūšis: imbierą, kardamoną, taip pat cinamoną, žvaigždanyžį ar pankolį.

Paprastai kardamonas yra aukščiausia nata, lydima tokių prieskonių, kaip gvazdikėliai, imbieras ar juodieji pipirai. Pastarieji dveji arbatai suteikia ypatingo aromato, aštroko skonio ir gydomųjų savybių.

Kaip minėjau, arbatos ruošimo būdai gali skirtis, priklausomai nuo šeimos tradicijų.

Vienos šeimos mėgsta viską iškart sumaišyti ir virti, kitos iš pradžių ilgiau paverda prieskonius, trečios – pirma suberia arbatžoles ir tik gėrimo ruošimo pabaigoje sudeda prieskonius.

Plačiausiai žinomas „masala chai'' paruošimo būdas yra sumaišyti po pusę puoduko pieno ir vandens ir pakaitinti. Tuo pat metu gali būti įdėta ir cukraus ar medaus.

Vėliau beriami prieskoniai (masala), kuriuos paprastai sudaro kardamonas, cinamonas, gvazdikėliai, imbieras ir pipirai.

Šis mišinys užverdamas, pridedant juodosios arbatos arbatžolių.

Tada arbata nuimama nuo ugnies, uždengiama ir taip palaikoma apie 10 minučių, leidžiant juodajai arbatai įsigerti.

Receptų, kaip paruošti „chai latte“, – daugybė. Juose paprastai būna preciziškai išvardinta, kiek grūdelių kardamono, gvazdikėlių ar pipirų įberti, kiek vandens ar pieno įpilti.

Kadangi Indijoje „chai latte“ paruošimo būdas priklauso nuo ją gaminančios šeimos tradicijų, siūlau ir aš nedaryti visko itin tiksliai, nepabūgti improvizuoti, susikurti savą receptą.

Aš pati, perskaičiusi kelis skirtingus receptus, prieskonius į arbatą bėriau savo nuožiūra ir, manau, kad ji gavosi visai gardi.

Nusprendėte, kad profesiniame gyvenime trokštate kardinalių pokyčių, bet nežinote ko griebtis ir nuo ko pradėti? Pateikiame naudingų patarimų, kurie padės jums apsispręsti, ko imtis ir kaip siekti naujų tikslų.

1. Įsitikinkite, ar jūsų sprendimas tvirtas.

Paklauskite savęs: ar jūs tikrai norite keisti karjeros sritį? Galbūt užtektų tik pakeisti darbą? Siekti aukštesnių pareigų? Geresnio atlyginimo? Jei jūsų sprendimas tvirtas, paruoškite save būsimiems išbandymams.

2. Įvertinkite save.

Prieš imantis planuoti tolimesnį karjeros kelią, įvertinkite save, savo įgūdžius, asmenines savybes, profesines kompetencijas ir atlikite patinkančių specialybių karjeros testus (jų rasite internete). Toks savo galimybių tyrimas padės suprasti, ko iš tiesų norite ir ko galite siekti.

3. Susidarykite galimų profesijų sąrašą.

Pasidarykite išsamų sąrašą profesijų ir darbų, kuriuos galėtumėte ir norėtumėte dirbti. Pradžiai susikurkite ilgą sąrašą ir po truputį išbraukite netinkamus variantus.

4. Peržiūrėkite galutinį sąrašą.

Atidžiai išnagrinėkite sąraše likusias profesijas ir darbus. Internete suraskite išsamius jų aprašymus ir reikalavimus.

5. Toliau siaurinkite sąrašą

Toliau trumpinkite sąrašą, kol jame liks tik du potencialūs profesijos pasirinkimai.

6. Susitikite su pasirinktų sričių specialistais.

Kai jau žinosite, kokios profesijos jums tinka ir patinka, susipažinkite ir pabendraukite su tos srities specialistais. Išklausinėkite jų visų dominančių klausimų ir stenkitės surinkti kuo daugiau informacijos apie pasirinktą profesiją. Pamėginkite save įsivaizduoti dirbant naują darbą ir atliekant naujas užduotis. Išsirinkite vieną specialybę.

7. Nusistatykite tikslus.

Nusistatykite tikslus, kurių pasiekę priartėtumėte prie norimos profesijos. Susižinokite apie reikalingus mokymus ir kvalifikaciją, siūlomas darbo pozicijas ir reikalavimus.

8. Sudarykite karjeros planą.

Susidarykite aiškų karjeros planą, kuriame būtų surašyti trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai.

9. Ženkite pirmuosius žingsnius.

Pradėti vykdyti pirmuosius tikslus. Jums tikriausiai teks tobulinti savo žinias, gal net siekti naujos srities aukštojo mokslo diplomo. Mokymasis reikalauja laiko, todėl nedelskite ir pradėkite rūpintis naująja karjera.

10. Atsisveikinkite su dabartine karjera.

Jums reikės laiko, kad susitaikytumėte su gyvenimo pokyčiais. Keisdami karjerą turime atsisveikinti su įdirbiu, pasiekimais ir viską pradėti iš pradžių. Gali kankinti baimė ir nerimas, bet tokia būsena natūrali. Neskubėkite ir leiskite sau apsiprasti. Skatinkite save: nuolatos prisiminkite apsisprendimo priežastis, galvokite apie naujos karjeros privalumus ir nesigailėkite savo veiksmų. Geriau imtis pokyčių, nei gailėtis nepabandžius.

Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos parodė, kad vis daugiau jaunų moterų ieško vyresnių vyrų – ir visai ne dėl jų pinigų, bet dėl patirties. Britų spauda siūlo tokias moteris vadinti „pumomis“.

Interneto svetainė „ThePicnicProject.com“, atlikusi apklausą, paskelbė, kad maždaug 500 tūkstančių iš 5,5 milijonų vienišų Didžiosios Britanijos moterų ieško vyresnio amžiaus, išsiskyrusio vyriškio ir dėl tokio atsisakytų jauno gražuolio.

Apklausos rodo, kad jaunoms moterims vyresni ir išsiskyrę vyrai patrauklesni, nes jie turi daugiau patirties, kantrybės ir gali patenkinti jų poreikius geriau nei jaunuolis. Merginos taip pat teigė, kad vyresni vyrai, jų manymu, jautresni, nebijo įsipareigoti ir geriau supranta moteris.

Žurnalistė Hannah Betts, rašanti apie porų santykius, sako suprantanti, kodėl merginos savo amžiaus vaikinus vertina tik kaip pramogą, o vyresnių vyrų ieško santuokai. „Tai natūralu, - teigia H. Betts. - Jaunesni vyrai nenori įsipareigoti, tad moteris domina vyresni, kurie nebijo kurti šeimos. Tačiau garsenybių patirtis rodo, kad didelis amžiaus skirtumas trukdo sukurti ilgalaikius santykius. Ilgiau trunka panašaus amžiaus žmonių santuokos. Jaunesnėms moterims siūlyčiau ieškoti patyrusių, bet savo amžiaus vaikinų, nes rizikuojate įsimylėti vyresnį vyrą, kuris pasiūlys jums gyvenimą kartu, bet negalės patenkinti jūsų poreikių.“

Medikai, chemikai, farmakologai, biologai teigia, kad negalima tikėtis ilgai gyventi pasikliaujant vien tik puikiais genais. „Gyvenimo trukmę, ilgą jaunystę labiau lemia tai, ką žmogus daro kasdien. Tie, kurie atsisako žalingų ir labiau paiso sveikų įpročių, gyvena ilgiau ir sveikiau“, – tikina Milano (Italija) Šv.Rapolo universiteto ligoninės endokrinologas Livio Luzi. Keletas italų mokslininkų sukūrė sveiko gyvenimo taisykles, kurios tiktų ir lietuviams.

Medikai, chemikai, farmakologai, biologai teigia, kad negalima tikėtis ilgai gyventi pasikliaujant vien tik puikiais genais. „Gyvenimo trukmę, ilgą jaunystę labiau lemia tai, ką žmogus daro kasdien. Tie, kurie atsisako žalingų ir labiau paiso sveikų įpročių, gyvena ilgiau ir sveikiau“, – tikina Milano (Italija) Šv.Rapolo universiteto ligoninės endokrinologas Livio Luzi. Keletas italų mokslininkų sukūrė sveiko gyvenimo taisykles, kurios tiktų ir lietuviams.

Daugiau žuvies ir daržovių

Vašingtono medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad 20-30 proc. sumažinus per dieną gaunamų kalorijų kiekį pagerėja širdies veikla, kraujospūdis, sumažėja blogojo cholesterolio.

L.Luzi pataria kasdien valgyti daržovių ir vaisių, nes jie – puikūs antioksidantai.

Žuvies reikia valgyti tris kartus per savaitę, nes joje esančios omega3 polinesočiosios riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies veiklą, sumažina insulto tikimybę ir cholesterolio kiekį kraujyje.

Negalintiesiems gyventi be mėsos patariama rinktis paukštieną.

Pietums – bent pusvalandis

Šiuolaikinis žmogus turi mažai laisvo laiko. Daugybė žmonių per pietus greit sukemša sumuštinį ir išgeria puodelį kavos. Tokios mitybos žalą ilgainiui pajunta ne tik skrandis, bet ir visas organizmas.

Nors sumuštinyje gali būti net ir 500 kilokalorijų, paskubomis, mažai kramtant suvalgytas maistas apsunkina labiau negu lėtai kramtant suvalgyta garuojanti spagečių lėkštė.

L.Luzi pataria pietums skirti bent 30 minučių. Užuot rinkusis mėsą, suvalgyti energijos teikiančių angliavandenių patiekalą, pavyzdžiui, lėkštę makaronų.

Naudingos vynuogių odelės

Italų mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė, kad raudonųjų vynuogių odelėje esanti medžiaga resveratrolis slopina senėjimo procesą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, saugo organizmą nuo bakterijų ir virusų.

„Raudonųjų vynuogių kekę galima vadinti sveikatos šaltiniu. Beje, daug resveratrolio yra ne tik šiose uogose ir iš raudonųjų vynuogių gaminamuose gėrimuose, bet ir žaliojoje arbatoje“, – sakė L.Luzi.

Atmintį stiprina kava

Italijoje kava neretai vadinama dievų gėrimu. Italijos mokslininkai nustatė, kad joje – daug antioksidantų.

„Puodelis kavos kasdien mažina riziką susirgti vėžiu, antrojo tipo diabetu, Alzheimerio liga, senatvine silpnaprotyste, išsėtine skleroze, Parkinsono liga.

Kava teigiamai veikia emocijas, stiprina atmintį“, – teigė vienas Italijos mitybos fondo vadovų Andrea Poli.

Tereikia kava mėgautis saikingai – neviršyti dviejų trijų puodelių per dieną.

Lėta savižudybė

Praėjusio amžiaus viduryje moterų teisių gynėjos demonstracijose nešdavo ne tik transparantus, bet ir degančią aukštai iškeltą cigaretę. Tarsi laisvės ir nepriklausomybės deglą.

Šiandien žinome, kad tabakas nesuteikia nei laisvės, nei stiprybės. Atvirkščiai, paverčia nuo jo priklausoma būtybe, žudo smegenis, lytinę potenciją, savigarbą, šalia esančius žmones.

Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi viešai yra pareiškęs, jog, kad ir kur jis būtų, neatsisako vienintelio dalyko – 30 minučių trukmės popietės miego. Jo metu jis atgauna daug energijos ir todėl yra toks darbingas.

Šį pareiškimą patvirtina ir tyrėjai. Štai Atėnų universiteto mokslininkai nustatė, kad popietės miegas 37 proc. sumažina infarkto riziką.

„Miego metu pašalinami streso hormonai. O mažai miegančių žmonių organizme greičiau gaminasi alkį sukeliantys hormonai. Visiems naudinga gerai išsimiegoti naktį ir nusnausti popiet“, – tikino Šv.Rapolo universiteto Miego medicinos centro vadovas Luigi Ferrini Strambi.

Gyvenimą trikdo prietaisai

Italijos statistikos institutas nurodo, kad pusę italų kamuoja stresas dėl mašinų spūsčių.

Dar neįsėdus į automobilį apima nerimas, jaudulys, pagreitėja širdies plakimas, kvėpavimas, išmuša prakaitas. Prie to prisideda vis rečiau išjungiamų mobiliųjų telefonų, kompiuterių, televizorių keliamas stresas.

Ne vienas mokslinis tyrimas įrodė, kad prietaisais save apsupantys žmonės patiria psichikos, miego, mitybos, kitų sutrikimų.

Gydytojai pataria bent jau miegamajame nelaikyti mobiliojo ryšio telefono.

Bent šiek tiek judėkite

Šiuolaikinis žmogus sėdėdamas praleidžia 36 metus. Pasaulio medikai sutaria, kad sėdima veikla – viena pagrindinių kliūčių gerai sveikatai.

„Kad išvengtumėte diabeto, antsvorio, širdies ir kitų ligų, išlaikytumėte gerą atmintį ir lėčiau sentumėte, pakanka tris keturis kartus per savaitę po pusvalandį pasportuoti – pabėgioti, pavažinėti dviračiu, paplaukioti. Galite sodinti gėles. Svarbiausia – judėkite“, – sakė L.Luzi.

Skaitykite daugiau romanų

Streso sukeltas liūdesys tampa ir apatijos priežastimi, ir pažeidžia imuninę sistemą, neleidžia atsinaujinti smegenų ląstelėms. Liūdni žmonės dažniau serga širdies, kraujagyslių, virškinamojo trakto ligomis.

Tuo tarpu pozityvios mintys, optimizmas teigiamai veikia sveikatą.

Atsipalaiduoti padedanti veikla – joga, meditacija ir romanų skaitymas – pagerina ne tiktai bendrą savijautą, bet ir suteikia smegenims gyvybingumo, stiprina imuninę sistemą.

Atsiveria jausmų gama

Britų psichologas Stuartas Brody nustatė, kad mylintis ne tik išnyksta stresas, bet ir pagerėja kraujospūdis. Tam įtakos turi lytinio akto metu išsiskiriantys hormonai.

„Intymūs santykiai veikia fizinę, emocinę, psichologinę sferą, jų metu suaktyvinamos visos juslės, atsiveria marga jausmų gama“, – tikina mokslininkai.

Verta prisiminti

Vartokite mažiau kalorijų;

kramtykite lėtai, valgymui skirkite laiko;

dažniau mėgaukitės vynuogėmis;

per dieną išgerkite bent puodelį kavos;

nerūkykite;

gerai išsimiegokite;

venkite technologijų sukeliamo streso;

bent šiek tiek pajudėkite;

dažniau atsipalaiduokite;

mylėkite ir mylėkitės.

Šaltuoju metų laiku peršalimas, gripas ir virusai į lovas paguldo daug darbuotojų, o likusiems jų kolegoms tenka susidoroti ne tik su savo, bet sergančiųjų darbu. Psichologai pastebi, kad nuolat sergantys kolegos tampa nesutarimų darbe priežastimi ir supriešina darbuotojus.

Mokslininkas Cary's Cooperis iš Lankasterio universiteto sako: „Darbuotojai, kuriems tenka susirgusių kolegų darbo krūvis, jaučia darbdavių spaudimą parodyti savo tikrąjį pajėgumą ir vertę. Toks spaudimas jiems sukelia stresą ir pyktį sergantiesiems. Kolegų užduotis turintis įvykdyti darbuotojas jaučiasi neteisingai gavęs papildomo darbo, todėl darbdaviams dažnai tenka spręsti dilemą: ar sergantįjį išleisti namo?“

C. Cooperis pastebi, kad pyktį sergančių kolegų atžvilgiu skatina nesąžiningi darbuotojai, kurie apsimeta negaluojantys, kad galėtų pailsėti. „Darbdavio, o ne jo kolegų pareiga, nustatyti, ar darbuotojas nesimuliuoja. Tačiau iš tiesų sergantis darbuotojas neturėtų dirbti: jo darbas nebus produktyvus. Tikėtina, kad jis privels klaidų, kurias vis tiek teks taisyti kolegoms, be to, jis gali užkrėsti aplinkinius, taip bus prarasta dar daugiau darbo jėgos“.

Šeimos gydytojas Jenneris Leeseris pritaria tokiai nuomonei: „Sergantis darbuotojas turi gydytis namuose“, – sako jis ir priduria, kad kita svarbi dilema darbe: ar išleisti namo darbuotoją, kurio vaikas serga vaikiškomis virusinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėjaraupiais? J. Leeseris sako: „Vėjaraupiai, ūminė virusinė liga, kurios simptomų tikrai nenorėtumėte pajusti – aukšta temperatūra, pūsleninis odos ir burnos gleivinės bėrimas. Ši liga pavojinga besilaukiančioms moterims. Darbuotoją, kurio vaikas serga vėjaraupiais ar kita vaikiška virusine liga, siūlyčiau išleisti namo, dėl kitų darbuotojų saugumo. Tiesa, apsvarstykite galimybę tokiam darbuotojui dirbti ar bent padėti kolegoms iš namų“.

Cary's Cooperis sako, kad įtampa darbe dėl sergančių kolegų dažnai kyla dėl vadovų nesugebėjimo įvertinti ligų pavojaus. „Darbuotojai patiria stresą, nes savarankiškai turi susidoroti su dideliu darbo krūviu. Vadovai turėtų parengti strategiją, kaip darbas bus paskirstomas, susirgus darbuotojams. Jie turi palaikyti „komandinę“ darbuotojų dvasią ir susirgusio darbuotojo darbą paskirstyti visiems po lygiai, kad nė vienas nesijaustų nuskriaustas.“ Cary's Cooperis priduria, kad jo stebėjimai parodė, jog kur kas entuziastingiau nudirbamas to susirgusio darbuotojo darbas, kuris yra kolegų mėgiamas.

„Jei susirgo jūsų kolega, pasikalbėkite su vadovu, kaip bus atliekamos jo užduotys. Neužsikraukite viso darbo ant savo pečių. Stenkitės nepykti ant sergančio kolegos, nes jums susirgus - jis pavaduos jus“, – pataria C. Cooperis.

Sotus užkandis arba sveikas pasirinkimas lengviems pietums - vištienos krūtinėlės su migdolais.

Jums reikės:

žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų

4 vištienos krūtinėlių puselių

4 didelių šaukštų alyvuogių aliejaus

250-350ml pievagrybių sultinio

1/5 puodelio maisto ruošimui skirto šerio

1/4 puodelio tarkuoto Čederio sūrio

3 didelių šaukštų smulkinto šviežio svogūno

2 arbatinių šaukštelių Vusterio padažo

1/5 puodelio migdolų

Paruošimo būdas:

Prieskoniais įtrinkite krūtinėles ir kepkite įkaitintame aliejuje keptuvėje ant vidutinės ugnies apie 5 minutės. Krūtinėlės turi įgauti gražią rusvą spalvą.

Inde sumaišykite grybų sultinį, šerį, sūrį, svogūnus ir Vorčesterio padažą.

Vištienos krūtinėles sudėkite į kepimo indą. Užpilkite padažą. Apibarstykite migdolais. Uždenkite kepimo indą folija ir kepkite orkaitėje 45 minutes 200 laipsnių temperatūroje.

Prie vištienos krūtinėlės su migdolais tiks šviežių daržovių salotos ir riekė itališkos šviežios duonos.

Santykių pradžioje sutuoktiniai negali atsidžiaugti vienas kitu. Kas sekundę žiebiasi aistros kibirkštėlės. Šioje fazėje aistra kyla savaime. Vėliau ji ima blėsti. Kuo ilgiau kartu gyvena pora, tuo rečiau jie mylisi.

Maždaug 65 procentai sutuoktinių porų nepatenkintos savo seksualiniu gyvenimu. Pats laikas įnešti daugiau geismo į miegamąjį.

Sutuoktinių aistrą iki minimumo sumažina dažniausiai tos pačios elgsenos klaidos.

1. Mažiausias seksualinis vardiklis

Kai sutuoktiniai gyvena daug metų kartu, jie žino vienas kito pomėgius ir lovoje apsiriboja tik tuo, kas abiems užtikrintai teikia malonumą. Problema ta, kad jie pasitenkina mažiausiais siekiais. Jų kasdienybės seksas nebūna nei tikrai geras, nei per daug blogas. Lieka daug neįgyvendintų seksualinių fantazijų. Partneriai baiminasi vienas kitą išvarginti savo nekasdieniškais norais ir nuslopina savo troškimus.

2. Mes mylime vienas kitą, reiškia, ir mūsų seksas geras

Tokį sakinį sekso ekspertai dažnai išgirsta iš porų. Tačiau iš vienos teiginio pusės nebūtinai išplaukia kita. Mylintys ir darniai sutariantys žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali būti nepatenkinti savo sekso kokybe arba net visai jo atsisakyti. Poroms, kurios dažnai kivirčijasi, neretai sekasi geriau: barnis sukelia įtampą, iš įtampos vėliau kyla aistra. Vis dėlto tokių porų santykiams trūksta stabilumo, kad kartu galėtų įveikti kasdienybės problemas.

3. Per mažai laiko erotikai

Vokiečių mokslininkai iš Hamburgo universiteto nustatė, kad po šešerių santuokos metų poros vidutiniškai mylisi keturis penkis kartus per mėnesį. Mažai kas tarp darbo, vaikų auginimo ir kitų kasdienybės rūpesčių įstengia surasti pakankamai laiko savo aistrai patenkinti. Po kelerių metų santuokos seksui reikia kruopščiai pasiruošti. Daug kas daro klaidą tikėdamiesi, kad aistra kaip anksčiau kils savaime.

4. Tik spontaniškas seksas puikus

Sekso negalima iš anksto planuoti, mano dauguma. Kodėl ne? Pabandykite! Blogiausiu atveju, jei seksas neįvyks, nieko neprarasite, nes bus „kaip visada“. Geriausiu atveju patirsite naują jaudinantį aistros proveržį. Spontaniškas seksas būna tik santykių pradžioje arba per atostogas, vėliau išmintinga jį planuoti.

5. Darau taip, kaip tau patinka

Dauguma vyrų ir moterų mano, kad jie padarys viską dėl meilės, jei pasistengs įtikti kitam. Aistrą valdo galva, ji trukdo nevaržomai atsiduoti savo geismui, skatina atsižvelgti į partnerį, nerimauti dėl savo įvaizdžio. Tada žmogus pamiršta save, ir jo poreikiai lieka nepakankamai patenkinti.

Ką galima padaryti, kad aistra įsižiebtų?

· Suvokite savo seksualumą

Tarp nesibaigiančių darbų, skalbinių kalnų, vaikų auginimo, maisto gaminimo dažnai pamirštame, kad esame seksualios būtybės. Suraskite sau laiko, pavyzdžiui, savaitgalį ir mintyse sukurkite idealų sekso scenarijų. Galbūt su ilga įžanga, karštomis glamonėmis arba neįprastoje aplinkoje... Duokite laisvę savo vaizduotei. Ji padės atrasti apleistą aistrą.

· Kalbėkite apie savo erotines fantazijas

Įveikite gėdos jausmą ir pabandykite pasikalbėti su partneriu apie savo seksualines svajones. Kas patinka jūsų lytiniuose santykiuose? Ką norėtumėte išbandyti? Galite abu net surašyti, ką norėtumėte išgyventi kartu.

· Susitarkite dėl reguliaraus sekso

Įveskite erotinę tradiciją. Nustatykite savaitės dieną, kurią jūs reguliariai mylėsitės. Iš anksto apsvarstykite, ko norėtumėte, ir atsižvelkite į tai, kas abiems priimtina. Poroms, kurios ilgą laiką neturėjo lytinių santykių, gali padėti juos atgaivinti erotinis masažas.

· Tapkite įdomūs partneriui

Nuolatinis buvimas kartu slopina aistrą lovoje. Sutuoktiniams, kurie turi skirtingus hobius ir pomėgius, lengviau sekasi ilgai išsaugoti stiprų potraukį. Kai išvažiuosite porai dienų be partnerio, nustebsite, koks jaudinantis gali būti susitikimas po trumpo išsiskyrimo.

Iš ko pagaminti romantišką vakarienę mylimajam? Žinoma, iš aistrą žadinančių produktų!

Afrodiziakai – graikų grožio ir meilės deivės Afroditės vardu pavadinti produktai, skatinantys lytinį potraukį, žinomi nuo seno. Jie minimi senovės graikų, kinų ir indų traktatuose.

1. Avokadas

Actekai laikė šį vaisių svarbiausiu seksualinės energijos šaltiniu: ant medžio šakų karantys vaisiai jiems primindavo vyriškas sėklides. Ir jie buvo teisūs – avokadas turtingas baltymų ir kalio, tad gali pakeisti mėsą.

Skirtingai nuo pastarosios, jis nereikalauja tiek jėgų virškinimui. Suvalgius avokadą, energijos atsiras, o mieguistumo kaip po jautienos kepsnio tikrai nebus. Avokadas –puiki užkanda tarp atskirų meilės vakaro raundų. Jis gerai dera su kitais afrodiziakais – ypač krevetėmis ir austrėmis.

2. Grybai

Grybai visada buvo laikomi paslaptingu ir net šamanišku produktu. Prie afrodiziakų jie buvo priskiriami dėl savotiškos formos. Be to, juose daug baltymų ir cinko, o šie komponentai, kaip mes žinome, yra seksualinės energijos pagrindas. Iš daugybės grybų rūšių seksualiausiais laikomi briedžiukai ir trumai. Pirmuosius mėgo Kazanova. Apsiginklavusi trumais į pasimatymą su vyru eidavo Anželika, pagrindinė Anne ir Serge‘o Golon‘ų romano herojė. Šiais delikatesiniais grybais savo meilužius vaišino ir legendinė nimfomanė Mesalina.

3. Jūros gėrybės

Visi jūros gyventojai – puikūs jodo ir lengvųjų baltymų šaltiniai. Šie baltymai lengvai įsisavinami ir greitai paverčiami energija. Iš visos jūros gėrybių gausos geriausių afrodiziakų reputaciją pelnė ikrai ir austrės. Ikruose yra vertingų proteinų ir daug medžiagų, gerinančių potenciją bei stiprinančių jėgas. Tai puikus folio rūgšties šaltinis moterims, kurios nori pastoti.

Hermafroditai austrės teikia dvigubą energijos užtaisą. Savo išvaizda jos primena moters lytinį organą. Jų baltymai stiprina jėgas ir sukuria adrenalino pliūpsnio efektą.

4. Imbieras

Imbieras kinų kalba reiškia „vyriškas“. Jis stimuliuoja kraujo cirkuliaciją ir gerina potenciją. Tačiau jis naudingas ne tik vyrams. Pagerindamas moters mažojo dubens kraujo apytaką, jis „audrina“ ir silpnąją lytį.

5. Bananai

Bananai veikia potenciją tiesiogiai – ją stiprina fermentas bromelinas – ir netiesiogiai: juose esantis kalis skatina hormono serotonino išsiskyrimą, o B grupės vitaminai didina ištvermingumą. Be to, bananų valgymas – gana erotiškas reginys.

6. Datulės

Datulės reiškia geismą. Tai dar vienas seksualinis stimuliatorius, pasiekęs mus iš seniausių arabiškų knygų. Datulės – saldžiausias vaisius pasaulyje, pagal „Tūkstančio ir vienos nakties“ liudijimus, sugebantis suteikti jėgų net sukriošusiems seniams. Lygiai taip pat stebuklingai datulės veikia ir moteris.

7. Šokoladas

Šokoladas, ypač su riešutais ir razinomis, yra geriausias moters geismo sukėlėjas. Jis skatina gamintis pasitenkinimo hormonus, sukelia lengvą euforiją ir stiprina įsimylėjimo jausmą. Šokoladą galima panaudoti įvairiems erotiniams žaidimams.

8. Vanilė

Skirtingai nuo kitų jausmų audras sukeliančių afrodiziakų, vanilė apgaubia ramybe ir jaukumo pojūčiu. Jos aromatas pasakys moteriai, kad ji saugi, ir padės atsipalaiduoti vyrui.

9. Krapai

Krapai – magiški prieskoniniai augalai, stiprinantys moters patrauklumą. Kad padidintų savo seksualumą, moteris turėtų kuo dažniau valgyti krapus ir pankolį.

10. Šparagai

Nepadorios išvaizdos, švelnaus skonio daržovė, turinti daug vertingų mikroelementų ir mažai kalorijų. Šparagai – retas atvejis, kai produktas būna naudingas, skanus ir nestorinantis. Šparagus lengva pagaminti. Jie atrodo subtiliai ir kartu dviprasmiškai. Idealus garnyras romantiškai vakarienei.

Virtuvės šefas Charlie's Bighamas iš Londono siūlo šiai šv. Valentino romantiškai vakarienei paruošti patiekalą, kurio „slaptas ingredientas“ jau tūkstančius metų laikomas veiksmingu afrodiziaku. Tiesa, virtuvės šefas siūlo neišduoti mylimajam slapto ingrediento, nes romantiška nuotaika gali netikėtai pradingti...

Ch. Bighamas sako, kad jautienos pyragas su jaučio sėklidėmis – reikalaujantis drąsos paraugauti patiekalas, bet priduria, kad jis tikrai turėtų padidinti libido ir įkaitinti aistras. Afrodiziakinėmis jaučio sėklidžių galiomis nuo senovės tiki kinai, kurie ir dabar naudoja jas kaip vaistą nuo impotencijos dažniau nei „Viagrą“. Šį efektyvų afrodiziaką ir jo galias yra aprašę indai.

„Jaučio sėklidės marinuojamos romo, raudono vyno, medaus ir žolelių marinate mediniame inde. Jau 15 metų gaminu šį patiekalą ir galiu pasakyti, kad kartą paragavusios poros užsisako šio patiekalo vėl ir vėl. Šiuo patiekalu domisi žurnalistai, klientai... Be abejonės, šis pyragas susilaukė didžiausio dėmesio iš visų mano gaminamų patiekalų, – sako Ch. Bighamas. -Jei jums nepavyks gauti jaučio sėklidžių, pasigaminkite jautienos pyragą be šio ingrediento, bet ruoškite jį su mylimu žmogumi, nes maisto gaminimas kartu yra geriausias būdas poroms atsipalaiduoti po darbų, kartu leisti laiką ir sukurti romantišką nuotaiką.“

Jautienos pyragas yra tradicinis airiškas patiekalas, tad jaučio sėklides siūlome pakeisti kitu „slaptu ingredientu“ - „Guinness“ alumi.

Jums reikės:

(tešlai)

200g miltų

žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų

110g sviesto

2-3 didelių šaukštų šalto vandens

1 išplakto kiaušinio (aptepti pyrago paviršiui)

(įdarui)

900g jautienos jautienos išpjovos, supjaustytos kubeliais

20g sviesto

25g miltų

1 didelio šaukšto alyvuogių aliejaus

2 didelių svogūnų, smulkiai supjaustytų

2 morkų, supjaustytų smulkiais kubeliais

2 didelių šaukštų „Vusterio“ padažo

2 didelių šaukštų pomidorų pastos

500 ml „Guinness“ alaus

300 ml jautienos sultinio

2 didelių šauktų cukraus

druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį

Paruošimo būdas:

Pirmiausia imkitės įdaro. Suberkite miltus į didelį indą. Įberkite druskos ir juodųjų pipirų. Išvoliokite miltuose jautieną, kol mėsa pasidengs plonu miltų sluoksniu.

Keptuvėje ištirpinkite sviestą ant nedidelės ugnies. Sumaišykite jį su alyvuogių aliejumi. Apkepkite mėsą, svogūnus ir morkas (kepkite kelias minutes). Į keptuvę sudėkite pomidorų pastą, supilkite „Vusterio“ padažą, alų ir suberkite cukrų. Leiskite padažui užvirti, tada sumažinkite ugnį ir ant nedidelės ugnies padažą kepkite apie 2 valandas. Padažas turi būti tirštas, o mėsa suminkštėti. Leiskite mėsai ir padažui atvėsti.

Iš nurodytų ingredientų paruoškite tešlą. Pirštais maišykite miltus, sviestą, vandenį ir druską. Stenkitės darbuotis greitai, kad sviestas neištirptų. Jei masė bus per sausa, sušlapinkite keliais papildomais šalto vandens šaukštais. Tešla turi pastovėti nuo 15 iki 30 min. kambario temperatūroje. Palaukę iškočiokite, tešlos storis turi siekti apie 5 mm. Supjaustykite tešlą į plonas juosteles ir išklokite kepimo indo dugną. Sudėkite atvėsusį įdarą. Viršų uždenkite likusiomis tešlos juostelėmis (tarpelių nepalikite). Pyrago viršų ištepkite plaktu kiaušiniu.

Kepkite pyragą orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje 30-35 minutes.

Moterys, būkite nuoširdžios, – jei susitikinėtumėte tik su tais vyrais, kurie atitinka jūsų ilgą reikalavimų sąrašą, tikriausiai būtumėte vienišos. Tad kaip iš tiesų moterys pasirenka, su kuriais vyrais susitikinėti, o kuriems griežtai pasakyti „ne“?

Visi vyrai žino, kad iš tiesų ne vyrai renkasi moteris, o moterys renkasi vyrus. Tačiau jei paklaustumėte moters, kokio vyro ji ieško, turėtumėte išklausyti ilgą sąrašą savybių, kurias privalo turėti jos išrinktasis. Puikus humoro jausmas, vidinis ir išorinis grožis, stabili finansinė padėtis, pomėgis keliauti, įdomiai leisti laisvalaikį, mokėjimas stebinti... Tai tik kelios iš moterų trokštamų savybių, kuriomis pasižymi tikrai nedaug vyrų. Dažnai tas pačias moteris, vardinusias savo kriterijus, matome su arogantiškas, nemandagiais vyrukais, kurie neturi brangaus automobilio ir net pastovaus darbo. Šiuolaikinis paprastas vyrukas savaitgalius leidžia prie televizoriaus ir nuperka mylimai moteriai gėlių tik ypatingomis progomis. Tokie vaikinai turi merginas, sužadėtines ir net žmonas, nors nėra „svajonių jaunikiai“.

Įvairūs vyriški portalai praneša „Ko nori moterys?“ pataria netikėti moterų žodžiais, nes tikruosius dailiosios lyties atstovių jausmus rodo jų veiksmai. Moterys sako: „Visi geri vyrai užimti“, nors pažįsta daugybę vienišų vyrų. Kodėl? Jos bando pasakyti, kad tie vyrai turi antrąsias puses, kurie atitinka jų kriterijus. Galima išskirti kelias moterų grupes. Vienos pamiršta savo kriterijus ir draugauja su paprastais, jas mylinčiais vaikinais, o kitos laukia tik „Pono Šauniojo“ – gražaus ir pasiturinčio.

Mokslininkas Robertas Triversas atliko tyrimus, kad išsiaiškintų, kaip moteris veikia vyrų finansinė padėtis ir perspektyvos. Savanorių grupė turėjo išsirinkti vaikinus iš nuotraukų ir trumpo aprašo. Vieni vaikinai buvo apibūdinti kaip perspektyvūs, kiti kaip pasiturintys, o treti - dirbo pastovius, paprastų profesijų darbus. Savanorės nekreipdamos dėmesio į išvaizdą 2-3 kartus dažniau rinkosi tuos vaikinus, kurie buvo apibūdinti, kaip „pasiturintys“ arba „perspektyvūs“ savo srities specialistai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad moterims iš tiesų rūpi ne vyrų išvaizda, ne reali materialinė padėtis, o statusas. Moterys nenori tekėti už gerai uždirbančio santechniko, bet mielai tekėtų už perspektyvaus finansininko.

Vėliau R. Trivesas atliko dar vieną tyrimą. Jis įvairios išvaizdos vyrus aprengė keturiais skirtingais stiliais: laisvalaikio (džemperis, džinsai, sportbačiai), kasdieniniu (džinsai ir marškiniai), darbo („Burger King“ darbuotojo drabužiais) ir oficialiu (kostiumas, kaklaraištis, brangus laikrodis). Moterys buvo prašomos išsirinkti, su kuriais vyrais, jos norėtų susipažinti. Dauguma moterų, be abejonės, rinkosi oficialiai apsirengusių vyrų nuotraukas ir nė viena nepasirinko darbines uniformas dėvinčių vyrų. Panašūs tyrimai atlikti su vyrais parodė, kad stipriosios lyties atstovai didžiausią dėmesį skiria seksualumui (bet nebūtinai demonstruojamam atvirai). R. Trivesas taip komentavo savo tyrimo rezultatus: „Tyrimai parodė, kad moterys renkasi vyrus pagal jų statusą, tačiau norint sukurti sėkmingus santykius reikia ieškoti tokio vyro, su kuriuo galėtumėte būti neišskiriami mylimieji ir geriausi draugai – tiesiog puikūs partneriai. Partnerį būtina pažinti, nes drabužiai ar statusas neparodo, koks žmogus yra iš tiesų“.

Kas yra gyvenimo vidurio krizė? Ogi, kai atsikeliate vieną rytą, prieinate prie lango ir staiga suprantate, kad jūsų niekas daugiau nedžiugina: nei dairymasis į merginas trumpais sijonais, nei baltas sniegas lauke, nei reti, artėjantį pavasarį pranašaujantys saulės spinduliai. Nebėra sieloje polėkio, nieko nesinori: nei gerti, nei linksmintis, nei moterų vilioti. Kas atsitiko su jumis?

Visada mielai tvirtindavote, kad tikras vyras mėgsta mėsą, alkoholį ir moteris. Šiandien nieko iš to nebereikia. O reikia kažko, ko jūs patys nežinote. Arba gali atsitikti taip: prieinate prie veidrodžio ir staiga pastebite, kad jau nebesate kupinas jėgų sveikas vyrukas, pasirengęs savo kelyje sutriuškinti visas kliūtis. Štai ir alaus pilvukas išsišovęs, ir raukšlės aplink akis ir žilų plaukų atsirado. Jei tuo metu pribėgs vaikas, staiga suprasite, kad jis yra jūsų artėjančios senatvės pranašas...

Nenusiminkite, su jumis vyksta tai, ko neišvengia praktiškai visi vyrai apie 40–45 metus. Tai – vadinamoji „vidutinio amžiaus krizė“.

Ši vidutinio amžiaus krizė, be abejonės, būdinga ir moterims, tačiau jos išgyvena lengviau. Paklausite kodėl? Dėl paprastos priežasties. Mat moterys rečiau apie tai susimąsto, jų galvos užimtos nuolatinių rūpesčių dėl kitų žmonių: vaikų, vyro, tėvų.. Laiko sau ir savo mintims nebelieka. O vyrai iš prigimties filosofai, jie stengiasi viską įprasminti ir išanalizuoti. Todėl jiems sunkiau.

Ką sako specialistai apie vyrų vidutinio amžiaus krizę?

Kiekvieno vyro gyvenime būna periodas , kai viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Sąvoką „vidutinio amžiaus krizė“ (arba „gyvenimo vidurio krizė“) galima apibrėžti kaip fiziologinį ir psichologinį disbalansą, kai netikėtai ant vyro galvos užgriuvusių problemų mastas sugniuždo jį. Tai įvyksta tarp 30 ir 50 metų. Šioje būklėje žmogus nesugeba blaiviai ir adekvačiai įvertinti savo padėties. Jis arba nugrimzta į sunkią depresiją, arba karštligiškai stengiasi užpildyti savo gyvenimą kažkuo paviršutinišku, dar labiau pagilindamas savo problemas. Pirmoje gyvenimo pusėje žmogui tenka spręsti užduotis, susijusias su materialios gerovės siekimu, šeimos sukūrimu, karjera. Anksčiau ar vėliau šias užduotis jis išsprendžia. Vyras dar tebėra kupinas energijos, bet nežino, kur panaudoti savo jėgas. Šiuo metu ir pradeda lįsti į galvą keistos mintys ir amžini klausimai: kam aš gyvenu? Ar pasiekiau viską , ką galėjau? Ir ar man reikia viso to, ko aš pasiekiau? Senosios vertybės nebetenka reikšmės, atsiranda naujos. Pagal statistiką šiuo gyvenimo periodu įvyksta daugiausia skyrybų, savižudybių, patiriama nervinių sutrikimų. Stiprūs vidutinio amžiaus krizės išgyvenimai priveržia žmogų pažvelgti į savo gyvenimą kitu rakursu, pakeisti planus ar net visą savo pasaulio supratimą. Žmogus gali pradėti netikėtai vertinti tai, kas dar vakar jam atrodė visiškai neįmanoma, arba atvirkščiai, atsisakyti to, kas sudarė jo viso gyvenimo prasmę, pradėti kitaip žiūrėti į save ir aplinkinius žmones. Vidutinio amžiaus krizę paprastai lydi smarkūs pokyčiai žmogaus gyvenime.

Kaip gyventi toliau? Pabandykime išsiaiškinti.

Vidutinio amžiaus krizės diagnostika

Atidžiai perskaitykite šį sąrašą ir sustatykite, kiek punktų atitinka jūsų būklę.

* Gyvenime pasiekėte viską, ko norėjote. Žmona, vaikai, butas, automobilis, sodyba. Bet kažkodėl nejaučiate pasitenkinimo.

* Ne, nieko gyvenime nepasiekėte, tik iššvaistėte brangų laiką? Stovite priešais suskilusią geldą ir nežinote, ką su ja veikti?

* Nieko daugiau nebenorite: nei sekso, nei lėbavimų, nei pasiplaukiojimo baidarėmis ar slidinėjimo Alpėse.

* Visada manėte, kad jūs nesate toks kaip visi, ypatingas, o dabar žvelgiate į save ir nieko išskirtinio nematote.

* Pradedate abejoti savo anksčiau puoselėtais jausmais įvairiems žmonėms ir sau.

* Esate labai nepatenkintas savo išvaizda, kuria anksčiau didžiavotės.

Ką sužinojote apie save? Ar galite prie šio sąrašo dar daug pridurti? Taip, tai ji – „vidutinio amžiaus vyrio krizė“.

Praktiniai patarimai

Ko negalima daryti:

* Ignoruoti savo problemą, bėgti nuo jos ir nebandyti spręsti, slopinti savo išgyvenimus alkoholiu, kompiuteriniais žaidimais, kitais stimuliatoriais.

Ką reikėtų daryti:

· Pakeisti savo gyvenimą. Pavyzdžiui, jei anksčiau visą laiką prasėdėjote namie, važiuokite į kalnus, plaukite kruiziniu laivu. Jei trūksta pinigų tolimoms kelionėms, traukite į turistinį žygį po Lietuvą.

· Pasvarstykite, kas dar jus domina. Tikriausiai dar daug ko nepamatėte, neišbandėte. Suraskite tikslą. Gal reikėtų išmokti kokią užsienio kalbą ar nusileisti bent kartą su parašiutu?

· Peržiūrėkite savo vertybes ir prioritetus, prisiminkite, kad negalite galvoti tik apie save. Daugybei žmonių reikia jūsų pagalbos ir meilės.

· Prisiminkite savo laimėjimus (tik gerus) ir pripažinkite, kad gyvenimą nugyvenote ne veltui, o priekyje laukia dar tiek daug visko!

· Pakeiskite kai ką savyje ir savo gyvenime, kad galėtumėte laisviau kvėpuoti. Kaip išmintingas žmogus ištraukite iš krizės naudos!

· Nesugebate surasti gyvenimo prasmės? Atsipalaiduokite ir apsidairykite aplinkui. Pažvelkite į apsnigtus medžius, kurie pavasarį išsprogs. Argi tai ne prasmė? Mėgaukitės kiekviena savo būties akimirka. Išmokite džiaugtis paprastais dalykais. Ir gyventi taps lengviau.

Išvada

Ne viskas taip jau tragiška. Tik nereikia bėgti nuo savo kančių, slopinti jų, baimintis naujovių, kurios beldžiasi į jūsų pasaulį, o leisti savo asmenybei persitvarkyti iki galo, atsiskleisti. Ir tada išgyvenimai ne žlugdys, o praturtins jus, padarys išmintingesniu ir brandesniu.

Vidutinio amžiaus vyrų krizė suteikia žmogui šansą pasikeisti, o to negalima laikyti trūkumu. Krizė padeda geriau suprasti save, atmesti mažmožius ir nereikalingus dalykus. Todėl mes patariame į ją žvelgti ne su baime, o su pagarba ir dėkingumu. Mūsų gyvenime yra daug įdomių ir malonių dalykų, jis per trumpas, kad gaištume jį nepasitenkinimui ir nusivylimui.

Už lango spaudžia žiemos šaltukas, kuris pakoreguoja šeimų planus, bet suteikia puikią galimybę pabūti visiems kartu. Siūlome smagių idėjų, ką galite nuveikti su vaikais šaltomis žiemos dienomis.

1. Pasimėgaukite sniegu.

Šiltai apsirenkite ir pabūkite su visa šeima lauke. Važinėkite rogutėmis, slidėmis ar pačiūžomis, mėtykitės sniegu, lipdykite Besmegenį. Kokia žiema be linksmybių lauke?

2. Supažindinkite vaikus su jūsų giminės medžiu.

Nupieškite vaikams giminės medį, supažindinkite su giminėmis, papasakokite įdomių istorijų. Leiskite vaikams prisidėti, nuspalvinti medį, užrašyti vardus ir pan.

3. Žiūrėkite visai šeimai skirtus filmus.

Surenkite nuostabų filmų vakarą namuose. Išsikepkite spragėsių ar pasigaminkite naminių ledų, išsivirkite gardžios kakavos. Vaikai gali nupiešti bilietus „seansui“ ir filmo plakatus. Pažiūrėję filmą aptarkite jį visi.

4. Sutvarkykite šeimos albumą.

Skaitmeninės kameros pakeitė popierines nuotraukas, bet tikrai namuose turite senų albumų su nesutvarkytomis nuotraukomis. Padarykite tai su visa šeima. Parodykite vaikams, kaip atrodėte vaikystėje ir jaunystėje.

5. Su vaikais sukurkite interneto svetainę.

Vaikai neatsitraukia nuo kompiuterio? Prisėskite prie kompiuterio kartu ir pasimokykite kurti interneto svetainę ar tinklaraštį. Praleiskite laiką prie kompiuterio smagiai ir naudingai.

6. Atnaujinkite vaikų kambarį.

Šaltuoju žiemos laikotarpiu vaikai daugiausiai laiko praleidžia savo kambaryje, tad pradžiuginkite juos –- atnaujinkite jų kambarį. Leiskite vaikams prisidėti – jiems patiks dažyti sienas, tvarkytis, perplanuoti kambarį.

7. Kartu pagaminkite ką nors skanaus.

Ruošdami maistą tėvai dažniausiai veja vaikus iš virtuvės, bet juos domina virtuvės paslaptys ir galimybė patiems pagaminti ką nors skanaus. Maisto ruošimas – puiki proga išmokyti vaikus, kaip valgyti sveikai ir maistingai.

8. Paaukokite labdarai.

Kartu su vaikais išsirinkite labdaros organizaciją ir paaukokite simbolinę sumą. Vaikai gali parašyti laišką į senelių ar vaikų namus. Apsilankykite gyvūnų prieglaudoje ir pažaiskite su likimo valiai paliktais gyvūnais, nuvežkite jiems maisto ir žaislų, pavedžiokite.

9. Žaiskite kartu su vaikais.

Yra daugybė žaidimų, kuriais užsiimti gali visa šeima. Mergaitėms galite sukurti lėlių namus, o su berniukais kurti automobilių, laivų ir kitokius modelius. Bendradarbiavimas padės sutvirtinti jūsų ryšius su vaikais.

Psichologai mano, jog automobilio spalva, kurią pasirinko vairuotojas, gali atskleisti jo charakterio ypatybes. Šios žinios tikrai pravers merginoms ir moterims: naujo pažįstamo mašinos spalva joms pasakys įdomių dalykų apie jos savininką.

Balta spalva

Baltų automobilių mėgėjai – estetai, siekiantys švaros ir nepriekaištingų santykių (jie bent bando sudaryti tokį įspūdį kitiems). Balta – svajonių ir idealo spalva. Dažniausiai ją pasirenka nelinkę bendrauti, uždari žmonės.

Pilka

Pilkos mašinos vairuotojas nenori išsiskirti iš kitų. Jis užsisklendęs savyje nuo jį supančio pasaulio. Išorinis blizgesys jo nevilioja. Šis žmogus šimtą kartų pamatuos, kol atkirps.

Geltona

Geltoną automobilį įsigyja tie, kurie nori bet kokia kaina išsiskirti. Geltonos spalvos pasirinkimas taip pat reiškia troškimą išsivaduoti nuo spaudimo, tapti laimingu. Jeigu vyriškis važinėja geltona mašina, reiškia, jis veržiasi į priekį, stengiasi būti pažangus, šiuolaikiškas, atviras naujovėms. Be to, jis sugeba lengvai prisitaikyti prie permainų.

Smėlinė

Švelniai smėlinei automobilio spalvai pirmenybę teikia svajotojai. Taip pat ir daug praktiškų žmonių pasirenka tokią spalvą, nes ant jos ne taip gerai pastebimas purvas kaip ant kitų.

Sidabrinė

Vyras, kuris nori pasirodyti esąs ypatingas, pasirinks sidabro spalvos automobilį. Prie tokio vairuotojo sunku prieiti ir su juo susidraugauti. Jis – egoistas ir užsispyręs.

Oranžinė

Oranžinį automobilį pasirinkęs vyras bus kupinas energijos, veiklos ir ugnies, tačiau turi polinkį per greitai įsikarščiuoti, įtūžti.

Žydra

Važinėjimas žydru automobiliu pakelia nuotaiką, sukuria šventės pojūtį. O sėdintis prie tokios mašinos vairo bus nerūpestingas, linksmas žmogus. Su juo nebus nuobodu.

Mėlyna

Mėlynų mašinų mėgėjai labiausiai vertina ramybę ir jaukumą. Pirmenybę jie teikia dvasingumui ir harmonijai. Šiuo vairuotoju galima pasitikėti. Jis tiesus, doras ir patikimas.

Ruda

Žmogus, nelinkęs konfliktuoti su kitais, mėgstantis jaukumą, poilsį ir komfortą, važinės rudos spalvos automobiliu.

Raudona

Raudonus automobilius vairuoja stiprios asmenybės. Raudonos mašinos savininkas nebus pilka pelytė, jis atkakliai siekia užsibrėžto tikslo ir pripažinimo. Tai – aktyvus ir nuotykius mėgstantis žmogus, tačiau greitai užsiplieskiantis ir valdingas.

Žalia

Žalia automobilio spalva išduoda tai, kad jos savininkas stengiasi patikti. Ši spalva taip pat simbolizuoja energingumo stoką, pasyvumą, menkas pastangas įsitvirtinti pasaulyje, silpną temperamentą. Tai – mažiausiai agresyvi iš visų spalvų. Egzistuoja prietaras, kad šią spalvą renkasi netradicinės orientacijos vyrai.

Violetinė

Violetinė – tai romantikų spalva. Violetinės spalvos automobilis yra ženklas, kad jos savininkas siekia padaryti magišką įspūdį aplinkiniams ir pats norėtų būti moters pakerėtas. Toks vyras – kūrybinga asmenybė su stipria intuicija, neabejingas menui.

Juoda

Juoda automobilio spalva reiškia, jog jo savininkas stengiasi pabėgti nuo likimo. Nors aplinkiniai mano jį esant pasitikintį savimi žmogų, iš tikrųjų jis kenčia nuo menkavertiškumo komplekso. Jam labai svarbu, kad jį kiti gerbtų.

Psichologai mano, jog automobilio spalva, kurią pasirinko vairuotojas, gali atskleisti jo charakterio ypatybes. Šios žinios tikrai pravers merginoms ir moterims: naujo pažįstamo mašinos spalva joms pasakys įdomių dalykų apie jos savininką.

Balta spalva

Baltų automobilių mėgėjai – estetai, siekiantys švaros ir nepriekaištingų santykių (jie bent bando sudaryti tokį įspūdį kitiems). Balta – svajonių ir idealo spalva. Dažniausiai ją pasirenka nelinkę bendrauti, uždari žmonės.

Pilka

Pilkos mašinos vairuotojas nenori išsiskirti iš kitų. Jis užsisklendęs savyje nuo jį supančio pasaulio. Išorinis blizgesys jo nevilioja. Šis žmogus šimtą kartų pamatuos, kol atkirps.

Geltona

Geltoną automobilį įsigyja tie, kurie nori bet kokia kaina išsiskirti. Geltonos spalvos pasirinkimas taip pat reiškia troškimą išsivaduoti nuo spaudimo, tapti laimingu. Jeigu vyriškis važinėja geltona mašina, reiškia, jis veržiasi į priekį, stengiasi būti pažangus, šiuolaikiškas, atviras naujovėms. Be to, jis sugeba lengvai prisitaikyti prie permainų.

Smėlinė

Švelniai smėlinei automobilio spalvai pirmenybę teikia svajotojai. Taip pat ir daug praktiškų žmonių pasirenka tokią spalvą, nes ant jos ne taip gerai pastebimas purvas kaip ant kitų.

Sidabrinė

Vyras, kuris nori pasirodyti esąs ypatingas, pasirinks sidabro spalvos automobilį. Prie tokio vairuotojo sunku prieiti ir su juo susidraugauti. Jis – egoistas ir užsispyręs.

Oranžinė

Oranžinį automobilį pasirinkęs vyras bus kupinas energijos, veiklos ir ugnies, tačiau turi polinkį per greitai įsikarščiuoti, įtūžti.

Žydra

Važinėjimas žydru automobiliu pakelia nuotaiką, sukuria šventės pojūtį. O sėdintis prie tokios mašinos vairo bus nerūpestingas, linksmas žmogus. Su juo nebus nuobodu.

Mėlyna

Mėlynų mašinų mėgėjai labiausiai vertina ramybę ir jaukumą. Pirmenybę jie teikia dvasingumui ir harmonijai. Šiuo vairuotoju galima pasitikėti. Jis tiesus, doras ir patikimas.

Ruda

Žmogus, nelinkęs konfliktuoti su kitais, mėgstantis jaukumą, poilsį ir komfortą, važinės rudos spalvos automobiliu.

Raudona

Raudonus automobilius vairuoja stiprios asmenybės. Raudonos mašinos savininkas nebus pilka pelytė, jis atkakliai siekia užsibrėžto tikslo ir pripažinimo. Tai – aktyvus ir nuotykius mėgstantis žmogus, tačiau greitai užsiplieskiantis ir valdingas.

Žalia

Žalia automobilio spalva išduoda tai, kad jos savininkas stengiasi patikti. Ši spalva taip pat simbolizuoja energingumo stoką, pasyvumą, menkas pastangas įsitvirtinti pasaulyje, silpną temperamentą. Tai – mažiausiai agresyvi iš visų spalvų. Egzistuoja prietaras, kad šią spalvą renkasi netradicinės orientacijos vyrai.

Violetinė

Violetinė – tai romantikų spalva. Violetinės spalvos automobilis yra ženklas, kad jos savininkas siekia padaryti magišką įspūdį aplinkiniams ir pats norėtų būti moters pakerėtas. Toks vyras – kūrybinga asmenybė su stipria intuicija, neabejingas menui.

Juoda

Juoda automobilio spalva reiškia, jog jo savininkas stengiasi pabėgti nuo likimo. Nors aplinkiniai mano jį esant pasitikintį savimi žmogų, iš tikrųjų jis kenčia nuo menkavertiškumo komplekso. Jam labai svarbu, kad jį kiti gerbtų.

Maistas negali išgydyti artrito, bet gali palengvinti skausmingos ligos simptomus arba juos pabloginti. Sužinokite, kokiais maisto produktais galite palengvinti artritą, o kokiais pakenkti sąnariams.

Atritu sergantys žmonės kenčia nuo sąnarių skausmų, kurie vargina ir neleidžia gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau ar žinojote, kad tinkamai maitindamiesi – pasirinkdami naudingus maisto produktus ir atsisakydami žalingų – galite palengvinti ligą? Gydytojai sutinka, kad sveika mityba nepadės atsisakyti vaistų, bet tikina, kad tikrai gali palengvinti jūsų gyvenimą.

Naudingi produktai

Riebi žuvis

Jei kenčiate nuo artrito valgykite riebią žuvį ir kitus produktus, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių – graikinius riešutus, sojos pupeles, lino ir moliūgo sėklas.

Nauda. Omega- 3 riebiosios rūgštys užkerta kelią uždegimams, mažina enzimų, pažeidžiančių ląsteles, aktyvumą. Riebioje žuvyje taip pat gausu vitamino D, kuris saugo sąnarius nuo tinimo ir skausmo.

JAV mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 30 tūkst. moterų. Visos dalyvės buvo stebimos 11 metų. Mokslininkai atrado, kad moterys, kurios valgė daugiau riebios žuvies, artrito susirgimo riziką sumažino iki 33 proc.

Kiek reikia suvartoti, kad pajustumėte naudą? Jei norite pajusti omega-3 riebiųjų rūgščių naudą jūsų sąnariams, turėtumėte gauti bent vieną gramą omega 3 per dieną. Pavyzdžiui, 100g lašišos yra 1,5g omega-3 riebiųjų rūgščių. Galite į salotas įberti šiek tiek riešutų - 100g riešutų yra 1,1g omega-3 riebiųjų rūgščių. Vitamino D galite gauti išgėrę dvi stiklines pieno ir praleidę saulėje nuo 10 iki 15 minučių per dieną.

Aukščiausios rūšies alyvuogių aliejus

Nauda. Alyvuogių aliejuje yra oleokantalio, kuris neleidžia enzimams dalyvauti uždegiminiuose procesuose.

Filadelfijos mokslininkų tyrimai parodė, kad trys šaukštai alyvuogių aliejaus per dieną prilygsta dešimtadaliui vienkartinės ibuprofeno dozės.

Kiek reikia suvartoti, kad pajustumėte naudą? Nereikia pamiršti, kad alyvuogių aliejus kaloringas – viename dideliame šaukšte yra net 119 kalorijos, tad nepersistenkite vartodami daug alyvuogių aliejaus. Užtenka vieno didelio šaukšto į salotas arba galite juo pagardinti duonos riekę. Taip pat stenkitės naudoti alyvuogių aliejų visam ruošiamam maistui.

Saldžiosios paprikos, citrusiniai ir kiti vaisiai, kuriuose gausu vitamino C

Nauda.Vitaminas C saugo kolageną, pagrindinę kremzlių sudedamąją dalį. Kanados mokslininkai atliko tyrimą, kuriame buvo tiriama 1317 vyrų. Pastebėta, kad tie tyrimo dalyviai, kurie kiekvieną dieną suvartodavo nuo 250 iki 1500 miligramų vitamino C, 45 proc. sumažino riziką susirgti podagriniu artritu. Tačiau negalima vitaminu C piktnaudžiauti. Kitas Didžiosios Britanijos mokslininkų tyrimas parodė, kad kas dieną suvartojant nuo 1500 iki 2500 miligramų vitamino C, galima susirgti osteoartritu.

Kiek reikia suvartoti, kad pajustumėte naudą? Gydytojai rekomenduoja kas dieną suvartoti nuo 200 iki 500 miligramų vitamino C per dieną. Vienas apelsinas ir sauja brokolių turi apie 200 miligramų vitamino C. Stenkitės vitaminų gauti iš natūralių produktų, juos organizmas pasisavina geriausiai, be to, daržovėse ir vaisiuose, kuriuose yra vitamino C, gausu ir kitų naudingų vitaminų bei mineralų. Pavyzdžiui, brokoliuose ir kalafioruose esanti cheminė medžiaga indolio-3-karbinolis saugo nuo vėžinių susirgimų.

Braziliniai riešutai

Nauda. Braziliniuose riešutuose yra didelis kiekis selenio - 272 mikrogramai keturiuose riešutuose (palyginkime - 100 g tuno yra 63 mikrogramai selenio). 2005 metais Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad tie tyrimo dalyviai, kurių organizme rasta daugiau selenio, net 40 proc. rečiau sirgo sąnarių ligomis. Selenis yra mineralas, padedantis antioksidantams išvalyti laisvuosius radikalus ir apsaugo skydliaukę nuo vėžio.

Kiek reikia suvartoti, kad pajustumėte naudą? Gydytojai rekomenduoja suvartoti nuo 55 iki 200 mikrogramų selenio per dieną. Jei nemėgstate brazilinių riešutų, juos galite pakeisti jautiena arba kalakutiena. 100 jautienos ar kalakutienos yra apie 32-35 mikrogramų selenio.

Svogūnai ir porai

Nauda. Svogūnuose ir poruose yra kvertecino, antioksidanto, kuris kovoja su uždegimais kaip ir aspirinas ar ibuprofenas. Jei jaudinatės dėl nemalonaus kvapo iš burnos po svogūnų valgymo, juos galite pakeisti obuoliais arba vyšniniais pomidorais.

Kiek reikia suvartoti, kad pajustumėte naudą? Per dieną suvartokite apie pusę puodelio kvertecino gausių produktų.

Vyšnios

Nauda. Mičigano universiteto tyrimas parodė, kad rūgščios vyšnios ir slyvos net iki 50 proc. sumažino uždegimų riziką. Tiesa, tyrimas buvo atliktas tik su gyvūnais, tad poveikiu žmonėms buvo įsitikinta 2009 metais Dalase. Mokslininkai pastebėjo, kad 56 proc. osteartritu sirgusių pacientų, kas dieną valgiusių vyšnių, juto apie 20 proc. sumažėjusį skausmą. Tokį efektą sukelia pigmentas anticioninas, kurio yra vyšniose, vynuogėse, gervuogėse. Visose šiose uogose gausu antioksidantų, kurios padeda įveikti uždegimus.

Kiek reikia suvartoti, kad pajustumėte naudą? Per dieną suvalgykite apie pusę puodelio vyšnių. Tinka ne tik šviežios vyšnios, bet ir džiovintos arba jų sultys.

Žalioji arbata

Nauda. Tyrimai parodė, kad žaliojoje arbatoje gausu antioksidantų. Mičigano universiteto tyrimas parodė, kad žalioji arbata padėjo sumažinti uždegimą pacientams, sirgusiems artritu.

Kiek reikia suvartoti, kad pajustumėte naudą? Išgerkite 3-4 puodelius žaliosios arbatos per dieną.

Produktai, kurių vertėtų atsisakyti

Vėžiai, raudona mėsa. Vėžio mėsoje taip pat kaip raudonoje gyvulių mėsoje yra purino, kuris skatino šlapimo kristalų formavimąsi. Šie sukelia artritinės podagros susirgimą. Taip pat nerekomenduojama valgyti moliuskų, austrių, kepenėlių. Stenkitės suvartoti ne daugiau 200g šių produktų per dieną.

Saulėgrąžos, kukurūzai ir sojų pupelių aliejus. Šiuose produktuose gausu omega-6 riebiųjų rūgščių, kurios skatina uždegimą. Geriau naudokite alyvuogių bei riešutų aliejus.

Cukrus. Įvairūs tyrimai parodė, kad cukrus skatina uždegiminius procesus, todėl sergantiems artritu siūloma cukraus atsisakyti.

Dauguma merginų mano, kad jų išorinis patrauklumas pirmiausia priklauso nuo gražių, madingų drabužių, aksesuarų ir kosmetikos. Nereikia pamiršti, kad svarbiausias moters grožio požymis visada buvo tiesi laikysena, lengva eisena ir proporcinga figūra. Deja, ne kiekviena šiuolaikinė mergina gali pasigirti gera laikysena.

Dažnai pamirštame, kad tinkama laikysena yra ne tik grožio, bet ir sveikatos pagrindas. Netaisyklinga nugaros padėtis neretai būna galvos, kaklo ir apatinės stuburo dalies skausmų priežastimi. Neteisingą laikyseną galima ištaisyti, tik reikia stipraus noro ir kantrybės.

Graži laikysena ir judesių plastika pirmiausia priklauso nuo sugebėjimo teisingai sėdėti, vaikščioti ir stovėti. Kad to pasiektume, stovėti visada reikia tiesiai, pečiai turi būti ištiesinti į vieną liniją, o pilvas įtrauktas. Tą patį būtina daryti ir vaikštant. Visą dieną sėdėdamos ir stovėdamos stenkitės išlaikyti tiesų kaklą.

Sėdėti ant kėdės reikia tiesia nugara, tačiau atsiremiant į atlošą. Teisingą sėdimą padėtį galima būtų pavadinti nugaros raumenų treniruote. Kad užimtume tokią padėtį, reikia atsisėsti ant kėdės ir ištiesinti nugarą, atkišti krūtinę, pečiai tuo metu neturi pakilti, o mentės išsišauti.. Galvą laikome tiesiai ir laisvai. Tokioje padėtyje pilvo raumenys būna įtempti, o dubuo šiek tiek pakeltas. Dauguma merginų, kad būtų patogiau, atkiša dubenį į priekį, o to kaip tik nereikėtų daryti, jei norite gražios laikysenos. Aprašytą pradinę padėtį nėra taip lengva išlaikyti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Pratimai biurui

Šis pratimų kompleksas tiks toms, kurios visą darbo dieną praleidžia sėdimoje padėtyje.

1. Atsisėskite ant kėdės krašto taip, kad nugara, klubai ir keliai sudarytų statų kampą vienas kito atžvilgiu. Rankas laisvai nuleiskite žemyn. Kelioms sekundėms vienu metu įtempkite kojų, nugaros ir pilvo raumenis. Pečius išlenkite maksimaliai atgal, kad mentės susiglaustų , galvą atloškite. Pakartokite kelis kartus.

2. Atsistokite nuo kėdės, suglauskite kojas, vienu metu įtempkite, kelius pilvo ir sėdmenų raumenis. Lėtai pasistiebkite kuo aukščiau, stipriai įtempdamos visus raumenis. Lėtai atsipalaiduokite. Šį pratimą reikia kartoti kuo dažniau. Po kurio laiko laikysena taps taisyklinga net atsipalaidavus.

Stiprinkite raumenis

Graži laikysena įmanoma tik tada, kai nugaros, pilvo, pečių, klubų ir kaklo raumenys gerai treniruoti. Kai nusilpsta pilvo preso raumenys, nugarai tenka papildomas krūvis, dėl to žmogus greičiau pavargsta. Be to, atpalaiduoti pilvo raumenys nukara, atrodo negražiai, neigiamai veikia mažojo dubens kraujo apytaką ir gali būti kojų tinimo priežastimi.

Tempimo pratimai

1. Atsisėskite ant grindų turkiškai sukryžiavusios kojas, Rankų pirštus sunerkite. Kelkite sunertas rankas virš galvos, delnais į viršų, išsitieskite, giliai įkvėpkite. Nuleisdamos rankas, intensyviai iškvėpkite. Pakartokite 10 kartų.

2. Atsiklaupkite ant kelių, rankas sunerkite už nugaros. Kelkite sunertas rankas į viršų, tuo metu įtempdamos pilvo raumenis. Giliai įkvėpkite ir sulaikykite kvėpavimą kelioms sekundėms. Iškvėpdamos nuleiskite galvą ant krūtinės ir atsipalaiduokite. Pakartokite 10 kartų.

Pečių juosta

Šie pratimai padės sustiprinti pečių raumenis ir nuimti dalį krūvio nuo stuburo. Pratimams skirkite 10–15 minučių.

1. Sėdėdamos ant kėdės, energingai mojuokite rankomis, didindamos judesių amplitudę.

2. Rankas sulenkite per alkūnes, sudarydamos statų kampą. Vieną taip sulenktą ranką kelkite aukštyn, kitą žemyn ir atvirkščiai. Nugara turi būti tiesi.

Pratimai nugarai

1. Atsigulkite ant nugaros, alkūnės turi būti ant grindų. Įkvėpdamos, išsilenkite, iškelkite krūtinę į viršų ir išsilaikykite taip 5–7 sekundes.

2. Atsigulkite ant nugaros, kojas sulenkite per kelius. Pėdos ir alkūnės remiasi į grindis. Įkvėpdamos 10 sekundžių pakelkite dubenį į viršų, iškvėpdamos – nuleiskite.

3. Sėdėdamos ant grindų atsiloškite atgal atsiremdamos rankomis. Įkvėpdamos pakelkite dubenį nuo grindų, galvą atloškite ir išsilenkite.

4. Gulėdamos ant grindų, įkvėpkite ir, remdamosi tik pėdomis ir pakaušiu, pakelkite dubenį. Išsilaikykite tokioje padėtyje kelias sekundes, iškvėpdamos nusileiskite.

5. Atsigulkite ant pilvo, plaštakas suglauskite už nugaros .Iškvėpdamos kelkite galvą ir pečius, pakelkite rankas ir išsilenkite. Po 5–7 sekundžių nusileiskite.

6. Pakartokite tą patį pratimą, papildomai šiek tiek pakeldamos tiesias kojas nuo grindų.

7. Tas pats pratimas atliekamas rankas sunėrus ant pakaušio.

Daugelis porų kartkartėmis susimąsto apie intymaus gyvenimo kokybę. Kas, jei gyvenime pasitaikė periodas išvis be sekso? Ar tai nenormalu? Nors seksas jau seniai demitologizuotas, 3 mitai vis dar egzistuoja iki šiol, glumindami daugybę kuo sveikiausių porų.

Apskaičiuota, jog beveik 15 proc. lytinės sueities atvejų prasideda tada, kai vienas partnerių arba abu išvis nenori mylėtis

1 mitas: Abu partneriai turi būti nusiteikę seksui

Apskaičiuota, jog beveik 15 proc. lytinės sueities atvejų prasideda tada, kai vienas partnerių arba abu išvis nenori mylėtis. Priežasčių gali būti daug: netinkamas laikas ir nuotaika, stresai ir pan. Seksologai pataria: mylėkitės kada galite. O kad prabustų susidomėjimas, išbandykite naujas pozas, naujas vietas mylėjimuisi arba pažiūrėkite kokį erotinį filmą.

2 mitas: Geriausias seksas – spontaniškas

Šeimyninio gyvenimo ypatumas – daryti tik tai, kas įtraukta į tvarkaraštį. Todėl spontaniškas seksas – gana retas reiškinys. O jei su savo partneriu iš anksto aptarsite mylėjimosi laiką, tai taps savotišku įsipareigojimu. Laukimas gundo ir stiprina malonumą.

3 mitas: Geras seksas turi būti ilgas ir neskubus

Šiuolaikiniame gyvenime net ir seksui dažnai stinga laiko. Todėl tik nedaugelis porų gali sau leisti tokią prabangą kaip ilgas seksas. O jei lauksite tinkamo momento, meilės žaidimai taps itin reti. Seksologai pataria mylėtis jums neįprastose vietose, pavyzdžiui, duše arba viešbutyje, taip pat kuo dažniau tiesiog apsikabinti.

Nesvarbu, ar vadovas jūsų mėgstamas ar ne, vis tiek jis yra svarbiausias asmuo įmonėje. Kiekvienam darbuotojui naudinga užmegzti gerus santykius su viršininku. Tik nedaugelis ryžtasi tokiam žingsniui. Paprastai žmonės elgiasi pagal šūkį: „Tik tai, kas būtina, ir nieko daugiau!“

Laikydamiesi tokios nuostatos jie išvengia galimų klaidų stiprinant kontaktus su šefu ir nemalonumų. Tačiau praranda daug puikių galimybių pagerinti savo padėtį darbe.

Vadyboje neegzistuoja jokių objektyvių kriterijų dėl darbuotojo kokybės. Tik vadovas nustato, koks darbas yra geras, o koks – blogas. Personalo skyriaus viršininkai mėgsta pabrėžti: „Geras darbuotojas yra tas, kurį šefas tokiu laiko.“

Dažnai pamirštama, kad viršininkai – taip pat žmonės su savo poreikiais, kuriuos reikia patenkinti ir vertinti. Kai kitą kartą pamatysite šefą, pastebėkite, kad jis mažai kuo skiriasi nuo jūsų. Todėl nėra jokios priežasties, kodėl neturėtumėte su juo palaikyti gerų ryšių.

Pirmiausia patartina išanalizuoti vadovo prioritetus ir darbinius tikslus. Be to, naudinga išsiaiškinti, ko jis tikisi iš darbuotojų ir ką laiko gerais darbo laimėjimais.

Neretai ir viršininkai patys norėtų užmegzti gerus kontaktus su savo pavaldiniais, tačiau mano, jog neturi tam galimybės ir laukia , kol darbuotojai pirmieji parodys iniciatyvą.

5 patarimai, kai užmegzti gerus ryšius su viršininku

1. Nutaikykite tinkamą momentą.

Kiekvienas pokalbis apie įmonę suteikia galimybę pasišnekėti su viršininku ir apie privačius dalykus. Tik reikia žinoti kada.

Būkite dėmesingi ir atidžiai klausykitės, kai viršininkas pasakos ką nors asmeniško. Tuo momentu jūs turėsite šansą įtraukti jį į emocionalų pokalbį. Užduokite klausimus, kurie paskatintų jį kalbėti toliau.

2. Pranokite lūkesčius.

Jei viršininkas davė jums užduotį, jis laukia tam tikrų rezultatų. Kaip jis reaguotų, jei jūsų rezultatai būtų geresni už normalius ir pranoktų jo lūkesčius? Jeigu jūs padarytumėte ne tik tai, kas būtina, bet ir daugiau?

Kiekvienas žmogus apsidžiaugia, kai kažkas pasiseka geriau, nei tikėjosi – taip pat ir viršininkas: „Aš sužavėtas, to nesitikėjau!“

Tik nenukrypkite nuo temos, vykdykite tik duotą užduotį. Jei darysite papildomas užduotis, kurios nesusijusios su tema, atrodysite kaip išsišokėlis.

3. Parodykite entuziazmą.

Viršininkas nori savo įmonei tik geriausio. Jeigu jis dar sulauktų paramos ir palaikymo iš darbuotojų, būtų labai patenkintas. Darbuotojai , kuriems iš tikrųjų rūpi įmonė, šefui yra labai brangūs.

Viršininkas globos tokius darbuotojus,. kad jie ir toliau būtų atsidavę įmonei. Be to, jis pats stengsis palaikyti gerus santykius su patikimais darbuotojais.

4. Būkite socialūs

Net jei manote, kad bendradarbių apkalbos gali jums praversti, elkitės su jais pagarbiai. Jei paskųsite šefui, jis iškart susidarys prastą nuomonę apie jus.

Geriau būkite paslaugūs, mandagūs ir laikykitės kuo toliau nuo apkalbų. Pasistenkite, kad kolegos galvotų apie jus gerai ir puoselėkite gerus santykius įmonėje. Verčiau pasisiūlykite prieš susirinkimą atnešti mineralinio vandens ir padėti kitiems įveikti organizacinius rūpesčius.

5. Pateikite tik sprendimus.

Kai kyla problemų įgyvendinant projektą ar atliekant užduotis, šefas norėtų labiausia norėtų išgirsti protingų pasiūlymų. Kai kurie darbuotojai tokiais atvejais kalba tik apie problemą ar ieško kitų kaltės dėl savo nesugebėjimų.

Atsisakykite tokios taktikos. Pirmiausia pateikite viršininkui spendimą dar prieš pradėdami aiškinti problemą.

Jūs įrodysite savo kompetenciją ir į tikslą sukoncentruotą mąstymą. Parodysite, kad sugebate savarankiškai išspręsti problemas ir įveikti sunkumus, nevargindami dėl to viršininko.

Grįžta vyras iš darbo, o žmona lovoje su... drauge. Girdėjote tokį anekdotą? Vargu, nes tokio dar nesugalvota. Jei šeimos valtis sudužo atsitrenkusi į tokios išdavystės rifą, kokie gali būti juokai...

Jeigu vyras yra kategoriškai prieš „rausvąją” meilę, su moterimi jį išdavusi žmona tampa nepriimtina, jis neįsivaizduoja buvimo šalia jos, o juo labiau intymių santykių „Rausvasis saulėlydis”

Dažniausiai vyrai, pasak psichologų, į lesbietes žiūri pakankamai ramiai. Kai kuriuos moteriška meilė net žavi. Tik čia yra viena sąlyga: jeigu tai svetima moteris, o ne jo draugė, mylimoji ar žmona. Tiesa, pasitaiko ir tokių, kurie iš dviejų blogybių jau geriau rinktųsi partnerės išdavystę su moterimi nei su kavalieriumi. Kaži ar galima tuo tikėti? Damos, patikrinusios tai praktikoje, vienbalsiai tvirtina – ne. Tačiau šaukštai jau būna po pietų...

Žmonos neištikimybė – šokas bet kuriam vyrui (juk kaip bekalbėtumėm savininkiškumo jausmas jiems nesvetimas). O mintis: „Mane iškeitė į bobą!” – įžeidi dvigubai. Prisipažinti jam: „Man su JA gera”, tas pats, kas pasakyti: „Tu manęs niekada nesugebėjai patenkinti”. Be to, vyrui sunku galvoti apie lesbietę kaip visavertę moterį. Aišku, tokia situacija dar labai daug priklauso ir nuo visuomenės bei pačio vyro konservatyvumo. Tačiau net Vakaruose, kur žmonės homoseksualams yra pakankamai lojalūs, lesbietiški žmonos santykiai dažniausiai baigiasi šeimos skyrybomis.

Jeigu vyras yra kategoriškai prieš„ rausvąją” meilę, su moterimi jį išdavusi žmona tampa nepriimtina, jis neįsivaizduoja buvimo šalia jos, o juo labiau intymių santykių.

Savaime suprantama, kalbame apie heterosekslualius vyrus. Biseksualai į panašią situaciją turbūt reaguotų visiškai kitaip.

„Žydroji rapsodija”

Homoseksualus vyras su moterimi, pasak psichologų, paprastai tuokiasi dėl dviejų priežasčių: norėdamas paslėpti savo orientaciją nuo aplinkinių ir (arba) bandydamas pažaboti trauką tos pačios lyties atstovams. Pirmuoju atveju tai kartais pavyksta, antruoju - beveik niekada.

Tiesa gali niekada ir neišaiškėti. Juk nepradėsi įtarinėti sutuoktinio tik dėl to, kad jis daug laiko praleidžia su buvusiu kursioku ar kolega... Net jeigu ir kiltų žmonai kokių įtarimų, vyras visuomet atras argumentų: „Ką tu supranti apie vyrišką draugystę...”. O surasti pasiteisinimų apie miegamajame retai atliekamą sutuoktinio pareigą, tokiems vyrams taip pat sekasi nesunkiai – nervai dėl darbo, sveikatos problemos ir t.t.

Aišku, yla labai nesunkiai gali išlįsti iš maišo. Ir tam dažniausiai pasitarnauja vyro draugas, kolegos arba pati moteris savo akimis įsitikina... Tuomet jau jokie pasiteisinimai nepadės.

Tačiau net ir paslapčiai išaiškėjus, moterims būna labai sunku pasiryžti skyryboms. Viskas susipina į vieną kamuolį: baimė, kad aplinkiniai ir draugai iš jos šaipysis, nerimas dėl vaikų reakcijos, materialinis neužtikrintumas. Sutuoktinio ji ir gailisi, ir nekenčia. Dažnai moterys daro didžiausią klaidą, liepdamos vyrui prisiekti, kad jis baigs tuos savo žaidimus.

Žinia, jog vyras yra neištikimas ne tik jai, bet ir visai dailiajai lyčiai, moteriai yra sunki psichologinė trauma, tačiau didesnė dalis išduotųjų yra linkusios nuslėpti šį faktą, kad tik būtų išsaugota santuoka. O jei jau santuoka išyra, teigia psichologai, jos arba palaiko su buvusiuoju draugiškus santykius, arba pirmai progai pasitaikius stengiasi jį įžeisti, taip keršydama už sugriautą gyvenimą.

Kai kuriose šalyse homoseksualių vyrų žmonos net buriasi į asociacijas, kad kartu išgyventų sunkųjį periodą. Bukleto „Skubi pirmoji pagalba”, kurį Vokietijoje išleido tokia asociacija, priešlapyje parašyta: „Tu – ne vienintelė, ir tu – ne viena!”.

Tai įdomu:

Kai kurios moterys mano, kad būtent homoseksualūs vyrai yra nepriekaištingi sutuoktiniai, nes: asistuodami jie yra korektiški, neverčia moters intymiai bendrauti, juos labiau domina vidinis pasaulis ir sielų giminystė.

Skaičiai:

94 proc. seksualiai aktyvių abiejų lyčių 20 – 45 metų amžiaus amerikiečių pirmenybę teikia spontaniškam ir greitam seksui dienos metu. Ir tik 6 proc. yra naktinio lėto sekso „gerbėjai”.

4 porcijoms jums reikės:

200g labai rūpios kukurūzų košės

2 mažų arba 1 didelio kiškio, supjaustyto dalimis

2 didelių šaukštų alyvuogių aliejaus

150 g pančetos (pakepinkite smulkiai supjaustytą kiaulienos šoninę, paprastai italai jos turi nuolat ir naudoja kaip prieskonį)

1 nulupto ir susmulkinto didelio svogūno

1 stiebelio saliero, supjaustyto

6 skiltelių susmulkinto česnako

10 šviežio šalavijo lapelių (tinka ir džiovintas)

6 stiebelių čiobrelio (tinka ir šviežias ir džiovintas)

2 pomidorų

6 kadagio uogų

1 cinamono lazdelės

1 nedidelio aštraus pipiro

1 butelio raudono vyno

30g sviesto

30g Parmezano sūrio

žiupsnelio muskato riešutų prieskonių

Keptuvėje šiek tiek apkepkite kiškieną alyvuogių aliejuje. Sudėkite ją į troškintuvę.

Keptuvėje ant labai mažos ugnies kepkite pančetą, svogūną, salierą, česnaką, lauro lapus ir čiobrelį apie 10 minučių. Tada sudėkite pomidorus, kadagio uogas (jas lengvai sutraiškykite), cinamono lazdelę ir aštrųjį pipirą. Kepkite kelias minutes.

Viską sudėkite į troškintuvę su kiškiena. Supilkite butelį vyno ir troškinkite orkaitėje 200 laipsnių temperatūroje apie 1,5 valandos (kiškis iškepęs, kai mėsa pati atsiskiria nuo kaulo).

Virkite kukurūzų košę pagal instrukcijas, pateiktas ant pakuotės. Košę paskaninkite sviestu, Parmezano sūriu ir muskato riešutais.

Troškintą kiškį patiekite su kukurūzų koše. Nepamirškite patiekalo pagardinti skaniu padažu iš troškintuvės!

Kur dedate nebenešiojamus marškinėlius? Klausimas tikrai ne retorinis šį sykį. Žinoma, atsibodusius marškinėlius galima išmesti į konteinerį (labai nekokia mintis, ypač, jeigu galvojate apie ekologiją), atiduoti (žymiai geresnė mintis, nes tada dar koks nors žmogus panešios).

Arba galima perdirbti – kurti daiktus naujam gyvenimui. Pati paprasčiausia, ir man mėgstamiausia metodika – nukirpti rankoves, kaklą ir pasigaminti šluostes ir virtuvinius rankšluosčius. Trikotažas minkštas, gerai sugeria drėgmę. Tokiu būdu namie nenaudojame popierinių rankšluosčių. Be to, jei naudotus marškinius sukarpote dailiai ir apsiūlėjate – galima pasigaminti net stalo servetėles.

Kitas, ne mažiau prasmingas būdas – pasigaminti siūlus ir nerti kilimėlius ar namų apyvokos daiktus.

Dar tinka skiautiniams siūti, o jau iš jų – tik Jūsų pačių fantazija gali apriboti.

Dargi krepšiams gaminti.

Dauguma šiuolaikinių moterų nuolat nerimauja dėl savo figūros. Neretai suliesėti stengiasi net tos, kurių svoris atitinka normą. O tos, kurios turi liekną kūną, iš tikrųjų paniškai bijo pastorėti. Kodėl taip yra?

Būti lieknas nori turbūt kiekvienas žmogus, tačiau panašu, kad tarp moteriškų planetos gyventojų šis siekis įgauna fobijos bruožų. Kaip praneša britų psichoterapeutas Emas Farellas, 80 proc. moterų turi neįtikėtinų nepastebimų mitybos sutrikimų, 50 proc. jų laikosi įvairių dietų.

Atlikta 20–30 metų moterų apklausa parodė, kad net 70 proc. tų, kurios turi normalų svorį, svajoja sublogti, o kas trečia nuolat laikosi kokios nors dietos. Moterys įsitikinusios, kad jų svoris tiesiogiai susijęs su sėkme – ir priešingos lyties atžvilgiu, ir apskritai visuomenėje. Kad užtenka tik truputį pasitaisyti, ir jos nedelsiant bus atstumtos. Dauguma linkusios dėl to kaltinti žiniasklaidą, madų žurnalus ir netgi netradicinę kai kurių madingų dizainerių seksualinę orientaciją... Tačiau, žinoma, tai tik vienas šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančio „jaunystės ir grožio kulto“ atspindžių.

Kūnų varžybos

Vienas iš labiausiai paplitusių ir stabilių stereotipų (kad ir kaip mes jį vertintume): šalia sėkmingo, turtingo verslininko būtinai bus jauna moteris su modelio figūra. Įdomu, iš kur atsirado šis stereotipas ir kaip jis susijęs su realybe? Psichologai aiškina, jog šio štampo susiformavimo priežastys dvejopos: tiek socialinės, tiek ir biologinės. Liekna figūra asocijuojasi su jaunyste. Jauna vyro palydovė aplinkiniams patvirtina jo vyriškumą, pajėgumą, veiklumą ir gerą socialinę padėtį. Be to, trapi, liekna moteris suteikia jam galimybę dominuoti, jaustis globėju, geradariu – vyras dėl to įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, jaučiausi stiprus. Biologiniu atžvilgiu liekna, liesa moteris suvokiama kaip laisva, sveika, aktyvi. O stambi moteris atrodo tarsi turinti motinystės požymių: nėščia, maitinanti, pagimdžiusi, todėl ji automatiškai suvokiama kaip jau užsiėmusi kitu „patinu“. Tokiu būdu, sekdami pirmykščiu instinktu, vyrai pirmiausia renkasi lieknas, aktyvias, laisvas moteris. Galbūt tas pats instinktas skatina moteris suliesėti, kad galėtų surasti sau tinkamą partnerį. Liesai lengviau patraukti vyrų, netgi daugelio, dėmesį į save. Tai gali iš dalies patenkinti moters ambicijas, tačiau negarantuoja ilgalaikių santykių, suteikiančių laimės ir gyvenimo pilnatvės pojūtį – to, ko dauguma moterų siekia iš tikrųjų. Iš tiesų vien instinkto varomas vyras ieškos vis naujų įspūdžių. Įsitraukdamos į kūnų varžybas, tokios moterys tik pasmerkia save nesibaigiančiam bėgimui ratu.

Realybės iškraipymas

Visoms moterims būna tokių dienų, kai jos jaučiasi storos – nepriklausomai nuo to, kokie jų objektyvūs fiziniai parametrai. Kaip prisipažįsta 34 metų Elena, „jeigu kas paskaičiuotų, kiek kartų tokiomis dienomis aš žiūriu į veidrodį ir sakau sau, kad esu stora, tai pamanytų, kad aš išprotėjau“. „O aš paprastai jaučiuosi stora, kai iš vakaro nesusivaldau ir prisivalgau ko nors netinkamo, – sako 26 metų Inga. – Protu suvokiu, kad negalėjau staiga per dieną nutukti, bet jaučiuosi išsipūtusi nuo riebalų kaip kiaulė“.

Kai kurie žmonės, tarsi užhipnotizuoti, gali nuolat apžiūrinėti atskiras savo kūno dalis: pilvą, žastus, klubus... Vieniems sėdmenys tampa labiausiai atgrasia kūno dalimi, kitiems jų pilvas atrodo milžiniškas ir liulantis. Psichologai tai vadina „atrankiniu dėmesiu“ – kai žmogus fiksuoja dėmesį į kokį nors trūkumą ir jį smarkiai padidina. Pasirodo, tai tipiškas moterų būdas išreikšti savo neigiamas emocijas: nepasitikėjimą savimi, nepasitenkinimą savo gyvenimu, nenaudingumo, nesaugumo arba kaltės jausmą. Vyrai tokias emocijas išreiškia kitaip – išlieja jas agresija, pykčiu, jie gali grubiai vairuoti automobilį, ką nors nusviesti ar sulaužyti. O moteris pirmiausia ims skųstis savo klubais, ieškoti raukšlių ant pilvo ir priekaištauti sau už suvalgytą torto gabalėlį.

Kraštutinės priemonės

Kartais nesveikas dėmesys savo kūno formoms pasiekia tokį mastą, kad jis tampa išlikimo klausimu. Anot psichoterapeutų, prasideda kūno struktūros pokyčiai sąmonės lygmenyje. Moteris tiek jaudinasi dėl savo figūros, kad net būdama išsekusi, ji vis tiek bijo pasitaisyti. Tariamai nekalti mitybos sutrikimai išsivysto į bulimiją arba anoreksiją. Mirtingumas nuo šių ligų siekia 20 proc. Mitybos sutrikimai pastaruoju metu labai paplito tarp jaunų merginų, auksinio jaunimo sluoksniuose. Šiuolaikinės motinos, traumuojamos aplinkos, kurioje svorio kontrolė kol kas yra sėkmės garantas, perduoda savo nuolatinį nerimą dukroms. Paaugles kankina abejonės, nepasitikėjimas savimi ir nuolatinis klausimas „Kaip aš atrodau?“. Paauglių suvokimas, kad „galiu valgyti kiek tik noriu ir ką tik noriu, o paskui atsikratyti maisto vėmimu ir nepastorėti“, pakerta organizmo savireguliacijos pagrindus ir gali turėti katastrofiškų pasekmių sveikatai ar net gyvybei.

Bendrinis daiktavardis

Nuostabu, kad šiais laikais riebalai tapo neigiamų emocijų šaltiniu daugumai vyrų ir moterų. Pastarosioms net pats žodis neretai sukelia pasibodėjimo jausmą. O tuo tarpu riebalai glaudžiai susiję su moters organizmo funkcionavimu: nepastovus, nuolat kintantis hormoninis fonas verčia moters kūną tai kaupti riebalus, tai jų atsikratyti – tai natūralūs, gana nevalingi procesai. Riebalus kontroliuoti sunku, ir tai sukelia paniką moterims. Moters organizme riebalų procentas nuo seno būdavo didesnis nei vyrų. Tai nulemia genetinis motinystės vaidmuo, ir iš tikrųjų moters lytiniai hormonai gaminasi tik tuomet, kai yra pakankamas poodinių riebalų lygis. Šis lygis visų skirtingas, todėl, sumanius suliesėti, reikėtų žinoti, ką organizme galima pakeisti, o kas nepakeičiama, kas nulemta gamtos ir genų. Be to, egzistuoja „neliečiami“ riebalai, kurie apsaugo nervus ir mūsų vidaus organus. Jei neteksime jų, iškils grėsmė visam organizmui.

Pagaliau riebalai – pagrindinis energijos šaltinis, jie didina darbingumą ir pagerina savijautą, jeigu jų procentas organizme neviršija genetiškai užprogramuotos normos. Verta prisiminti tai, kai įkyrios mintys apie „nekenčiamus riebalus“ veja jus prie veidrodžio. Iš tikrųjų esmė ne riebaluose, nesvarbu, blogi jie ar geri. Kaip mano britų psichologė Mary Wood, riebalai mums tapo metafora viso to, kas nepriimtina visuomenei. Kontrolė – viena iš šiuolaikinės visuomenės vertybių, o riebalai simbolizuoja mums nevykėliškumą, nelankstumą, pasyvumą, nesugebėjimą kontroliuoti savo kūno, tuo pačiu nesugebėjimą valdyti savo gyvenimo.

Išlikimo dėsnis

Siekimas kontroliuoti svorį, kad išsaugotume santykius su partneriu, nėra pats tinkamiausias metodas. Protingiau būtų nukreipti savo pastangas į kitą pusę.

„Vaikystėje mažai kas iš mūsų girdėjo, kaip svarbu tapti laimingu žmogumi, – sako psichologė. – Galima tapti, laimingu, jeigu...“ Mergaitėms tai reiškė: jeigu būsi graži, liekna, protinga, sėkmingai ištekėsi, pasieksi socialinės gerovės, motinystės sėkmės... Taigi, laiminga galima tapti tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Tačiau iš tikrųjų laimės pojūčio negalima pasiekti kokiais nors laimėjimais. O nuolatinis jausmas, kad „su manimi kažkas negerai“, sukelia nerimą. Kad su juo susidorotume, jį reikia kažkaip paaiškinti. „Aš per stora“ – pats paprasčiausias paaiškinimas moteriai. Reikia pripažinti, kad mūsų poreikis būti lieknoms – tai siekimas kontroliuoti aplinkinių dėmesį ir meilę, sulaukti jų pripažinimo. Daug kas mano, kad būti lieknai reikia ir dėl darbo: storą gali paniekinti, atstumti, išvaryti. Kitos mano: „Jeigu pastorėsiu, jis mane pames“. Tačiau jei būsime suinteresuotos tik tuo, kad „jis mane mylėtų“ , meilės neišsaugosime. Pastangos kontroliuoti svorį, kad galėtume kontroliuoti kitą, laimės neatneš. Išeitis – paradoksali: pasukti į priešingą pusę nuo ambicijų stengtis „būti mylima“, ir pačiai tapti mylinčiu žmogumi.

Meilė, o ne kontrolė

Kančios dėl svorio pertekliaus (tikro ar tariamo) kyla dėl meilės stokos – ši mintis įgauna vis daugiau populiarumo. Daug kas mano, kad mylėti save – tai reiškia pirkti sau gražius drabužius, abonementus į sporto klubus, SPA centrus. Visai tai galbūt svarbu, bet neatstoja meilės, kaip ir pinigai, kuriais kai kurie tėvai stengiasi „pamylėti“ savo vaikus. Daug kam iš mūsų mylėti – reiškia kontroliuoti, mes tai atsinešėme iš vaikystės, kai mokėmės būti mylimi, tai yra, būti paklusnūs, „geručiai“. Šį meilės kaip kontrolės supratimą mes perkeliame į santykius su priešinga lytimi, ir į savo kūną. Mes nesidomime, koks jis (kūnas, vaikas, gyvenimo draugas), – mes suinteresuoti tuo, kad jis būtų toks, „kaip noriu aš“. O juk mylėti save iš tikrųjų reiškia priimti savo kūną su meile ir palankumu tokį, koks jis yra.

Kokio pasaulio mamytės ruošia originaliausius užkandžius vaikams į mokyklą? Atsakymas gali slypėti šiose nuotraukose. Japonijos mamos savo vaikams užkandžių dėžutėse sukuria tikrus šedevrus.

Moterys mėgsta konkuruoti tarpusavyje. Viena iš konkuravimo sričių – įgūdžiai virtuvėje. Japonijos namų šeimininkės tikriausiai pralenktų visas kitas pasaulio mamas. Jos savo vaikams į mokyklą paruošia tokių užkandžių, kokių pavydėtų kiekvienas.

„Kyaraben“ – taip vadinama užkandžių dėžutė, kurioje japonų mamos kuria priešpiečius, primenančius vaikų mėgstamus gyvūnus ar animacinius personažus, pavyzdžiui, Kempiniuką Plačiakelnį, Hello Kitty ir pan. Savo kūriniais besididžiuojančios japonės, užkandžius fotografuoja ir demonstruoja internete. Varžymasis dėl originaliausios išvaizdos užkandžio internete tapo tikromis varžytuvėmis. Japonijoje rengiamas nacionalinis kulinarijos meno konkursas, kuriame daugybė japonių varžosi dėl geriausio titulo. Amerikos mamos taip pat suskubo rodyti savo sugebėjimus. „Miss Piggy“ užkandis iš makaronų – amerikietės kūrinys.

Nuobodžiaujate darbe? Mokslininkai perspėja, kad nuobodulio apimtos darbuotojos užkandžiaudamos vidutiniškai suvartoja apie 650 kalorijų per visą darbo dieną daugiau už kitas.

Per pusryčius valgote tik vaisius, pietums – tik salotas, kad numestumėte nereikalingus kilogramus ar išlaikytumėte dailias formas, bet visos pastangos veltui?

Mokslininkai siūlo atkreipti dėmesį į valgymo įpročius darbe. Jų atlikti tyrimai parodė, kad nuobodžiaujančios moterys yra linkusios daugiau užkandžiauti ir vidutiniškai per darbo dieną suvartoja papildomai 650 kalorijų.

Tyrime dalyvavo 1947 moterys, dirbančios biure. 87 proc. prisipažino, kad darbe nuolatos turi įvairių užkandžių. 51 proc. moterų sakė, kad per dieną užkandžiaudamos suvartoja nuo 650 iki 750 kalorijų. Tai sudaro beveik trečdalį visų kalorijų, kurios rekomenduojamos per dieną vidutinei moteriai. 9 proc. moterų užkandžiaudamos per dieną suvartoja nuo 150 iki 250 kalorijų.

Tyrime dalyvavusios moterys taip pat nurodė užkandžiavimo priežastis. Daugiausiai - 49 proc. - moterų pagrindine užkandžiavimo priežastimi įvardino nuobodulį. 11 proc. sakė užkandžiaujančios, kad pritaptų prie kolegų. Tarp moterų populiariausias užkandis - šokoladas. Juo darbe mėgaujasi 41 proc. 36 proc. moterų valgo vaisius, 31 proc. - traškučius.

Nors vaistinių lentynos gausiai nuklotos receptiniais ir nereceptiniais vaistais, kurių informaciniuose lapeliuose žadama, kad vos keletą kartų pavartoję išsigydysite varvančią nosį, vis dėlto vaistukai ne visada veikia arba kartu su gydomuoju atkeliauja ir šalutinis poveikis.

Verta pagalvoti apie natūralius slogos gydymo būdus, kurie garantuoja saugumą ir veiksmingumą. Iš gausybės receptų atrinkome keturis efektyviausius, kurie greičiausiai išvys slogą iš jūsų organizmo ir ši nebenorės sugrįžti!

Norint išgydyti varvančią nosį patartina 3–4 kartus per dieną gerti žolelių arbatą. Galite rinktis įvairių žolelių mišinį, bet didžiausią efektą pasieksite, jei sudėtyje bus mėtų. Taip pat vienas žsvarbiausių ingredientų – 1 šaukštelis maltų juodųjų pipirų vienam puodeliui arbatos (skonis ne pats geriausias, bet dėl greito rezultato ištversite!). Geriant jau pirmąjį puodelį patartina su savimi turėti nosinaitę, nes nosis pradės valytis labai greitai.

Liaudies medicina slogą rekomenduoja gydyti taip: vatos gabaliuką suvilgyti svogūno arba česnako sultyse ir 10 minučių įsikišti į nosį. Kartoti 3 kartus per dieną 2–3 dienas. Kai sloga stipri, į kiekvieną šnervę kas 2 ar 3 valandas lašinti po 5 lašus šviežiai spausto alavijo.

Kelis kartus per dieną suvalgykite rėžiukų (tai tokios salotos, angl. Watercress). Šias salotas galite rasti prekybos centruose. Jie kaipmat nuramins jūsų bėgančią nosį. Rėžiukai taip pat ramina kosulį. Juos galite panaudoti ir arbatai – poveikis beveik toks pat, kaip valgant žalius.

Dar vienas labai išradingas slogos atsikratymo būdas – imbieras su kramtomąja guma. Paimkite mažą gabalėlį imbiero ir gabalėlį kramtomosios gumos. Juos sukramtykite į vieną masę, išsiskiriančias sultis nurydami. Imbieras šildo kūną, gerina kraujo apytaką taip padėdamas slogai išsivalyti. Šį procesą kartokite 3–4 kartus per dieną ir suprasite, kad slogą galite laisvai kontroliuoti.

Charčio sriuba – gruzinų virtuvės pasididžiavimas. Labai gaila, kad kadaise sovietinės valgyklos buvo gerokai sugadinusios šio patiekalo reputaciją.

Reikės:

500 g jautienos (krūtininės dalies),

pusės stiklinės ryžių,

3 svogūnų,

3–4 česnako skiltelių,

3 šaukštų pomidorų pastos arba kelių pomidorų,

1 šaukšto „Tkemali“ padažo (jį galima pakeisti pora šviežių slyvų),

sausų gruziniškų žolių mišinio „Chmeli suneli“,

juodųjų pipirų,

aitriosios paprikos miltelių,

lauro lapo,

žalumynų.

pusės stiklinės susmulkintų graikinių riešutų.

Jautieną supjaustykite nedideliais gabalėliais, užpilkite vandeniu ir virkite ant silpnos ugnies, nugraibydami putas, kol suminkštės.

Pomidorų pastą arba smulkiai supjaustytus pomidorus sumaišykite su trupučiu riebalų, nugraibytų nuo sriubos paviršiaus.

Į verdantį sultinį suberkite iš anksto išmirkytus ryžius, smulkiai supjaustytus svogūnus, lauro lapą ir graikinius riešutus. Baigiant virti sudėkite pomidorų tyrę, žalumynus, česnaką, įberkite druską, pipirus, kapotas prieskonines žoles, padažą arba slyvas be kauliukų.

Britų interneto svetainės „eatwelshlamb.co.uk“ darbuotojai surengė apklausą, siekdami išsiaiškinti, kiek laiko šiuolaikinės poros skiria pokalbiams, glamonėms, bendriems pomėgiams.

30 proc. žmonių apklaustųjų prisipažino, jog partneriui per dieną skiria vos 30 min. dėmesio. 89 proc. respondentų teigė norintys su partneriais daugiau bendrauti, bet negalintys dėl nuovargio ar laiko trūkumo.

Apklausą surengusios interneto svetainės atstovas sako: „Norime paskatinti poras intensyviau bendrauti per tas 30 min. ir stengtis skirti vienas kitam kuo daugiau dėmesio. Poroms svarbu kalbėtis ir išsipasakoti, todėl raskite bent kelias akimirkas, kad galėtumėte ramiai išklausyti savo partnerį ir išsakyti jam savo jausmus“.

Vadovai turėtų pakeisti savo strategiją ir nebereikalauti iš savo darbuotojų absoliučios tvarkos darbo vietoje. Mat mokslininkai nustatė, jog mūsų smegenys netvarkingoje aplinkoje stengiasi sutvarkyti mintis.

Chaotiška darbinė aplinka gali padėti mąstyti paprasčiau, praneša Nyderlandų mokslininkai iš Groningeno universiteto žurnale „Journal of Consumer Research“. „Netvarka aplinkui skatina žmogų ieškoti paprastesnių sprendimų“, – paaiškino tyrimų grupės vadovė Jis Liu.

Smegenų maištas

Mokslininkai stebėjo asmenis, dirbančius prie netvarkingų stalų, kaip jie susidoroja su žodinių nurodymų gausa, ir siuntė juos apsipirkti į blogai organizuotas parduotuves. Daugumos dalyvių elgesys buvo orientuotas į paprastumą: jie geriau sugebėjo nustatyti produktų kategorijas netvarkingose krūvose, vengė margaspalvių mišinių ir buvo pasirengę daugiau sumokėti už paprasto modelio marškinėlius be ryškių aplikacijų.

„Žmogaus prigimtis priešinasi netvarkai. Skirtingais kultūriniais mąstais mes nuolat stengiamės įnešti organizuotumo į savo aplinką, – pabrėžia J.Liu. – Jeigu tam tikroje situacijoje neįmanoma nieko sutvarkyti – pavyzdžiui, apkrauto kolegos stalo arba chaoso parduotuvėje , smegenys persijungia į savotišką kompensuojamąją strategiją ir sukuria tvarką savo mintyse.“

Tvarkos meilei reikia chaoso

Netvarkos, anot J.Liu, nederėtų kurti patiems, tačiau verta išmokti su ja susitaikyti. Pagaliau tie tiriamieji asmenys, kuriems būdingos konservatyvios pažiūros ir kurie buvo apibūdinti kaip mėgstantys tvarką, per eksperimentą su chaoso efektu pasirodė geriau ir pasiekė didesnių rezultatų už liberaliai mąstančius.

„Netvarka nepadaro darbo produktyvesniu. Tačiau ji gali padėti pasiekti paprastumo ir susitelkti į esmę“, – sako mokslininkė.

Pabandykime pasiaiškinti, ką mums reiškia supantis pasaulis. Daug kas mano, jog mūsų realybė – tai atsitiktinių aplinkybių ir įvykių suma, kurių beveik neįmanoma kontroliuoti ir pakeisti. Mes įprantame laikyti save aplinkybių aukomis, skundžiamės savo likimu, bloga valdžia ir viršininkais, neištikimais ir nedėmesingais vyrais ir žmonomis, neklusniais vaikais, pinigų stoka, blogais kaimynais bei jų šunimi, nemandagia pardavėja, neatsakinga vyriausybe...

Kai kurie žmonės galėtų tęsti šį sąrašą iki begalybės. Mes per daug dėmesio nukreipiame į išorę ir kruopščiai visur ieškome neigiamybių, apie kurias paskui užvedame ilgus debatus telefonu ar susitikę su pažįstamais ir draugais.

Kaip mes galėtume, paprieštarausite jūs, nepastebėti mūsų realybės neigiamų aspektų, jeigu jie patys bado akis? Kur nuo jos galėtume pasislėpti? Kur pabėgti?

O bėgti nuo realybės nereikia niekur. Sustokime minutėlei ir apsidairykime aplinkui. Na, kaip vaizdas? Nedaro įspūdžio? O dabar giliai įkvėpkime ir pažvelkime į viską iš kito kampo. Kaip tai padaryti?

Paprasčiausiai apsidarykime aplinkui nieko nevertindami. Neutraliu žvilgsniu. Prisipažinkime ir įsidėmėkime šį faktą, kad viso gėrio ir blogio priežastis yra tik požiūris. Juk bet koks vertinimas – ir blogas, ir geras – kyla tik mūsų galvose. Daugiau jam atsirasti nėra kur.

O kas yra mūsų galvų šeimininkas? Žinoma, kad mes! Tad ir būkime tikrais savo proto šeimininkais. Pirmas dalykas, ką reikia padaryti, žengiant šiuo keliu – tai atsikratyti visų įmanomų stereotipų. Liaukimės žiūrėti į vieną ar kitą daiktą, vieną ar kitą įvykį tam tikru būdu tik todėl, kad taip daro visi.

Kurie iš mūsų sprendimų ir vertinimų tikrai yra mūsų, o ne primesti auklėjimo, artimiausios aplinkos, kitų autoritetų, visuomenės? Čia yra apie ką pamąstyti.

Dabar grįžkime prie neigiamų dalykų mūsų gyvenime, tiksliau prie neigiamų daiktų, faktų, reiškinių ir įvykių vertinimų. Tikriausiai kiekvienam iš mūsų teko atsidurti tokioje situacijoje, kuri atrodė tolygi „pasaulio pabaigai“. Tik po kurio laiko, gal net metų mes suvokėme, kad viskas nebuvo taip blogai, kaip atrodė.

Ar teko nors kartą pripažinti, kad „siaubingas įvykis“ vėliau pasirodė buvęs puikiu šansu? Šansu pradėti kažką naują, įvertinti savo galimybes, išeiti iš sąstingio, pažinti gyvenimo skonį ir suprasti savo būties prasmę...

Ar kada nors susimąstėme, kad probleminė situacija, kurią vertiname kaip neigiamą, gali suteikti naujų galimybių, atverti naujus horizontus? Juk tik nuo mūsų priklauso, ar naują situaciją suvoksime kaip pasaulio pabaigą ar kaip vertingą likimo dovaną.

Kuo daugiau neigiamų vertinimų mes pateikiame, tuo daugiau progų mums suteikia gyvenimas tokiems neigiamiems vertinimams. Šis dėsnis veikia iš atvirkščiai: kuo daugiau pastebime teigiamų dalykų, tuo daugiau jų atsiranda mūsų gyvenime.

Trumpai šį dėsnį galima nusakyti taip: to, į ką nukreiptas mūsų dėmesys, aplink mus daugėja. Labai svarbus suprasti šio dėsnio esmę. Jeigu mums nepatinka kažkoks žmogus, jei kažkas mus erzina, nevertinkime.. Nešvaistykime savo energijos tam, kas mums nepatinka. Verčiau susikoncentruokime į žmones, kurie mums malonūs, į tuos reiškinius, kuriuos laikome teigiamais.

Netrukus ir patys nepastebėsime, kaip nustos erzinti kaimyno šuo kartu su savo šeimininkais, kaip pradės mandagiau elgtis pardavėjos prekybos centruose, ir viršininkas pasirodys besąs ne toks jau blogas. Mūsų vyrai ir žmonos elgsis su mumis švelniau ir dėmesingiau, o vaikai taps patys geriausi ir paklusniausi pasaulyje. Ir apskritai viskas nebebus taip bloga, kaip atrodė anksčiau, gal net priešingai – nuostabu.

Žengsime per gyvenimą su šypsena akyse, ir praeiviai mums šypsosis.

Ar savaitės pradžia jus tokia pat varginanti kaip vizitas pas dantų gydytoją? Nenusiminkite! Ne jūs vieni nemėgstate pirmadienių!

Sekmadienis, 17.30 val.: jūsų ranka dreba, barstydama trupinius sušalusiems karveliams.

20.15 val. žiūrite kriminalinį filmą per televiziją, bet žudikas jums visai nerūpi... Jūsų laukia kai kas blogesnio.

3.55 val. nakties: neramiai vartotės lovoje ir svarstote, ar atpratote miegoti.

7.03 val.: ranka paliečiate kaktą... Gal kartais yra temperatūros? Deja, ne! Liga, nuo kurios kenčiate – „pirmadienio neurozė“.

Vokiečių mokslininkai iš Hamburgo rinkos tyrimo instituto atliko apklausą ir nustatė, jog 80 procentų vokiečių kankina „pirmadienio neurozė“.

Nenoras pradėti naujos darbo savaitės gali turėti įvairių priežasčių: nuovargis, užsitęsusi nepaaiškinama panika, kolegų ar viršininko baimė, nepasitikėjimas savo jėgomis, nesibaigiantys rūpesčiai.

Kad pirmadienio rytą galėtumėte išsiropšti iš lovos su gera nuotaika, reikia gudrios strategijos, priklausomai nuo jūsų „pirmadienio neurozės“ tipo. Panagrinėkime juos.

Apokaliptikai

Jos veidą išmuša raudonomis dėmėmis nuo minties apie visas katastrofas, kurios per savaitgalį užgrius ant jos galvos. Galbūt vadovas pasinaudojo laisvu laiku, kad taptų dar bjauresnis. Galbūt klientas panaikino užsakymą. Arba penktadienio skaičiavimo klaidos sukėlė grandininę reakciją ir dar labiau pagilino ekonominę krizę. O kas bus, kai ji sužinos apie milžiniškus nuostolius arba per prezentaciją netikėtai nualps?

Kai galvoje knibžda nerimą keliančios mintys ir vaidenasi tokie siaubo scenarijai, reikia skubiai nusiraminti. Tik kaip tą padaryti?

„Pasidarykite nepažeidžiama, – pataria vokiečių psichologė Kirsten Khaschei, knygos „Ir vėl pirmadienis“ autorė. – Apsirenkite mėgstamą drabužį, pusryčiaudamos pasiklausykite malonios muzikos, kuri jums sukelia gerus prisiminimus ir iš anksto susitarkite (geriausia penktadienį) su miela kolege dėl pietų. Taip apsiginklavus liks mažai galimybių, kad kas nors rimtai sugadins nuotaiką.“

Panikuotojai dėl kolegų klausinėjimų

„Kaip praleidai savaitgalį?“ Daug kam tai yra siaubingas klausimas. Kodėl? Mat savas savaitgalis buvo skirtas ramiam poilsiui, o ne pramogoms, apie kurias būtų ką papasakoti. Dėl to kenčia savimonė. Kai kolegė pasakoja apie savo sekmadienio pergales ir puikuojasi nuotraukomis iš šeštadienio iškylos su draugais, pasidaro gaila savęs ir gėda dėl „netinkamai“ praleisto savaitgalio.

Psichologai nustatė, jog kas aštuntas žmogus dėl to vengia leistis į pokalbius su kolegomis pirmadienio rytą. O juk nėra jokios priežasties panikuoti. Žmonės, kurie nori puikuotis savo intymiais išgyvenimais, pirmiausia kenkia sau.

Darbo santykių ekspertė Isabel Nitzsche aiškina: „Kas atskleidžia apie save per daug informacijos, tas greitai tampa apkalbų ir intrigų taikiniu.“

Kitą kartą į klausimą „Kaip praleidai savaitgalį?“ atsakykite trumpu „Gerai“ ir nukreipkite pokalbį į mažiau pavojingą temą. Pavyzdžiui: „Ar žiūrėjai tą laidą per televiziją?“ Po 5 minutes trukusio praeities aptarimo kiekvienas galės pereiti prie kasdienės rutinos.

Savaitgalio lėbautojai

Jai savaitgalis turi būti triukšmingas. Po vakarėlio ji eina į diskoteką, kur šoka iki paryčių ir linksminasi su draugais. Po linksmybių nakties reikia gerai išsimiegoti. Tai ir yra svarbiausia priežastis, kodėl ji nekenčia pirmadienių. Pašėlusios naktys ir miegas iki sekmadienio pietų išmuša iš ritmo.

Paprastai apie 3 valandą nakties pradeda gamintis streso hormonas kortizolis. Kai ryte jo prisikaupia pakankamai daug, mes atsibundame. Į mūsų savaitgalio audringas naktis kūnas reaguoja atitinkamai vėliau pradėdamas kaupti kortizolį. Todėl taip sunku anksti pabusti pirmadienio rytą. Rytinis žadintuvo skambutis išgąsdina ir sukelia stresą.

Savaitgaliais laikytis tvarkingo darbo dienų ritmo ne visiems pavyksta.

Psichologai pataria pirmadienį vos atsibudus skubėti į dušą. Rytinis maudymasis, mankšta prie atviro lango ir trumpas pasivaikščiojimas gryname ore padeda greičiau išsklaidyti miego hormoną melatoniną.

Didieji niurzgliai

Ar būtina partneriui garsiai valytis dantis vonioje? O pardavėjai taip begėdiškai linksmai sveikintis?

Jei pirmadienio rytą jus nervina viskas ir visi, žinokite, jog savo niūrią nuotaiką galite nesunkiai pataisyti keliais gudriais judesiais. Pavyzdžiui, šypsena. Mūsų smegenims visai nesvarbu, ar mes vaipomės iš džiaugsmo, ar be priežasties. Šioje mimikoje dalyvaujantys raumenys perduoda pilkosioms smegenų ląstelėms signalą, kad bus šypsomasi, todėl smegenys išskiria laimės hormonus.

Psichologė Kirsten Khaschei pataria atsibudus pirmiausia pasirūpinti savo laikysena: „Ištiesinkite nugarą, atstatykite į priekį krūtinę, pakelkite smakrą, iškelkite rankas į viršų kaip padarytumėte džiūgaudami – ir pajusite energijos antplūdį“.

Jei niekas nepadeda, susitaikykite su savo pirmadienio nepasitenkinimu ir pasidalinkite mintimis su bendraminčiais. Daug kam palengvėja, sužinojus, kad jie nėra vieninteliai kenčiantys.

Pridursime dar du argumentus paguodai.

Pirmas: jokią kitą savaitės dieną tiek daug žmonių nemeta rūkyti arba nepradeda sportuoti ir laikytis dietos kaip pirmadienį!

Antras: antradienis būna dar blogesnis. Savaitgalio prisiminimai jau nublankę. Prieš akis laukia kalnai darbų, o kitas penktadienis (ir pirmadienis) dar toli.

Mokslininkai eksperimentais įrodė tai, ką moterys seniai nujautė: vyriškas lytinis hormonas testostetonas daro įtaką sugebėjimui priimti sprendimą ir nulemia egocentrizmą.

Mokslininkų grupė iš Londono universiteto, vadovaujama Nicholaso Wrighto, ištyrė testosterono poveikį ir eksperimentais nustatė, jog moterys, kurioms gydytojai buvo paskyrę vartoti hormoninius preparatas su testosteronu, po kurio laiko pasijusdavo ryžtingesnės, labiau sugebančios savarankiškai spręsti ir mažiau linkusios bendradarbiauti su kitais.

Atlikdami tyrimus N.Wrightas su savo kolegomis suskirstė eksperimente dalyvavusias moteris poromis ir prašė jų atlikti testus. Moterys vieną kartą gaudavo testosterono dozę, kitą – neveiksmingą preparatą („placebą“).

Po to savanorių poros buvo pasodintos kambaryje prie kompiuterių ekranų, kur turėjo apžiūrinėti nuotraukas su sunkiai atpažįstamais vaizdai ir susitarti dėl bendro atsakymo.

Paaiškėjo, kad testosterono gavusioms moterims kur kas geriau sekėsi surasti teisingą atsakymą. Šios moterys atkakliau gynė savo nuomonę ir atmesdavo kolegių pasiūlymus. Mokslininkai padarė išvadą, jog testosterono perteklius kūne nulemia egoizmą ir abejingumą kitiems žmonėms.

Vyras ir žmona, kurie būdami kartu kivirčijasi, ir gyvena ilgai kartu. Tokią išvadą padarė JAV mokslininkai iš Minesotos universiteto, paneigę paplitusią nuomonę, kad barniai daro ardomąjį poveikį poros santykiams.

Ginčytis nėra žalinga, o įsižeisti geriau nereikia!

Nauji amerikiečių mokslininkų tyrimai patvirtino tai, ką dauguma šeimų seniai įtarė. Nustatyta, jog šeimyniniai barniai, kurie kartojasi vidutiniškai kartą per savaitę, gali būti tvirtos ir laimingos santuokos raktas. Tai įrodo, kad kivirčai anaiptol ne visada turėtų būti vertinami neigiamai.

Šį kartą mokslininkai atliko tyrimus Indijoje. Paaiškėjo, jog 44 proc. sutuoktinių porų laiko barnius ir konfliktus galimybe palaikyti dialogą. Jei ginčai išsprendžiami konstruktyviai, jie padeda įžvelgti susikaupusias problemas, ieškoti išeities ir apsaugoti santykius nuo streso ir nepasitenkinimo, kuriems būdinga kauptis.

Tyrimus atlikę mokslininkai pabrėžė, kad gauti rezultatai anaiptol nepateisina konfliktų ir nepaneigia nuomonės, jog būtent užsitęsę konfliktai gali išardyti santuoką. Vis dėlto negalima paneigti fakto, kad kai kurie šeimyniniai konfliktai būna konstruktyvūs.

Mokslininkų tyrimai parodė, jog svarbu ne tai, kaip dažnai poros vaidijasi, o tai, kaip jos išsprendžia konfliktus. Žinoma, toks ginčo modelis, kai vienas partneris stengiasi perrėkti kitą, bus neefektyvus. Tačiau išsiaiškinti santykius bus visada naudingiau, nei nutylėti ir savaitėmis visai nesikalbėti.

Mokslininkai pataria poroms mokytis konstruktyvaus ginčo meno.

Dauguma fantastikos kūrėjų ir mokslininkų pranašauja, jog XXI amžius taps kosminio turizmo laikotarpiu, o kosmosas virs jaunavedžių rojumi. Ar tai įmanoma iš tikrųjų?

Seksas kosmose – kol kas daugiau nei svajonė

Pagal NASA pranešimus, padarytus 2010 metais, nė vienas astronautas visatoje neperžengė darbinių santykių ribų.

Rusijos ekspertai taip pat pareiškė, jog jų kosmonautikos istorijoje „neegzistuoja nei oficialių, nei neoficialių duomenų apie tai, kad kosmose galėjo būti lytinių santykių ar kitų seksualinių eksperimentų“.

Iš tikrųjų, sprendžiant pagal astronautų gyvenimo ypatumus, seksas kosmose turėtų būti nelengvas užsiėmimas.

Pirma, ankštose kosminėse stotyse neįmanoma susikurti intymios aplinkos, nes šalia visada būna kiti bendradarbiai, o visus astronautus nuolat seka stebėjimo kameros.

Antra, nulinės gravitacijos būsenoje lytiniai santykiai galimi kino studijoje, vadovaujant talentingam režisieriui. Praktikoje kiekvienas atliekamas judesys sukelia priešingos krypties reakciją, dėl to seksas kosmose visai neįmanomas.

Fiziologinės problemos, susijusios su kosminėmis kelionėmis, pavyzdžiui, pykinimas ir sumažėjęs kraujospūdis, taip pat nesukelia romantinių nuotaikų.

Be to, rusų mokslininkų tyrimai, atlikti su nėščiomis žiurkėmis, parodė, kad mikrogravitacija erdvėlaivyje neigiamai veikia palikuonių vystymąsi. Tokia būklė ypač kenkia vaisiaus nervų ir imuninėms sistemoms.

Kosminė radiacija sterilizuoja moteriškus embrionus. Moteris tampa nevaisinga. Tai kuriam laikui turėtų prislopinti žmonijos svajones apie palikuonis kosmose.

Skirkite kelias minutes ir peržvelkite šį 10 didžiausių klaidų santuokoje sąrašą. Venkite šių klaidų ir jūsų santuoka bus laiminga.

1. Pagarbos trūkumas.

Gerbkite partnerio sprendimus. Niekada apie mylimą žmogų nekalbėkite už jo nugaros. Stenkitės jį palaikyti, suprasti ir vertinti.

2. Nemokėjimas išklausyti.

Kai sutuoktinis bando su jumis pasikalbėti, negalite atitraukti dėmesio nuo kompiuterio ar televizoriaus. Kai kalbatės, nežiūrite į akis ir nesidomite, kas jums sakoma. Tai didelė klaida santuokoje. Stenkitės ne tik išklausyti, bet ir išsakyti savo jausmus. Negalite tikėtis, kad partneris perpras jūsų mintis.

3. Seksualinio intymumo trūkumas.

Neapgaudinėkite savęs ir partnerio: seksualinio intymumo trūkumas kenkia jūsų santykiams. Jei reikia, nebijokite kreiptis į specialistus. Ieškokite išeičių ir atvirai apie seksualinio problemas kalbėkitės su parneriu.

4. Noras būti teisia ar teisiu.

Dauguma konfliktų šeimoje kyla, nes partneriai nori įrodyti savo tiesą, tačiau jūsų tikslas ne būti teisiu, o rasti kompromisą.

5. Žodžiai nesutampa su veiksmais.

Kai partnerio žodžiai nesutampa su veiksmais, jaučiame didelį nusivylimą. Mums sunku gerbti jo nuomonę ir pasitikėti jo žodžiais. Pasitikėjimas labai svarbus nuoširdiems ir atviriems santykiams.

6. Skausmingi žodžiai.

Kartais partneriai susipykę ar tiesiog erzindami vienas kitą pasako nemalonių, įskaudinančių žodžių. Toks elgesys turėtų būti netoleruojamas. Jie kenkia pasitikėjimui ir palieka nuoskaudų.

7. Nenuoširdumas.

Šeimoje negalime meluoti ir geriau neturėti jokių paslapčių. Net nepastebėsite, kaip melas atitolins jus nuo partnerio, o išaiškėjusi apgavystė sugriaus pasitikėjimą.

8. Priekaištavimas.

Nuolatinis priekaištavimas dėl tvarkos ir kitų smulkmenų gali sugriauti santykius ir įplieksti pykčius. Tačiau buitinės smulkmenos nėra pakankama priežastis gadinti gerus santykius su partneriu. Stenkitės per dažnai nepriekaištauti, o dėl erzinančių smulkmenų pasistenkite susitarti draugiškai.

9. Savanaudiškumas.

Galbūt leidžiate dideles pinigų sumas savo įgeidžiams patenkinti arba linksminatės su draugais, kai jūsų partneris trokšta ramybės. Jei norite gerų santykių šeimoje turite nuolatos galvoti apie judviejų norus ir rasti išeitis, kuri tenkintų ir jus ir jūsų partnerį.

10. Pykčio priepuoliai.

Poroms reikia išmokti konfliktus spręsti taikiai. Šaukimas, daiktų mėtymas ir panašus elgesys palieka nuoskaudų, išgąsdina partnerį ir vaikus. Jei jaučiate pyktį, išeikite pasivaikščioti, imkitės kokios nors veiklos ir problemą spręskite pykčiui atlėgus.