Lietuvos AIDS centras įkurtas 1989 m. Pagrindinis Lietuvos AIDS centro uždavinys - rūpintis Lietuvos gyventojų sveikata ir stabdyti ŽIV/AIDS plitimą. Todėl vienas iš svarbių Lietuvos AIDS centro rūpesčių yra narkomanai, kurie yra viena iš ŽIV/AIDS plitimo rizikos grupių. Todėl 1990 m. buvo sukurta pirmoji šalyje narkotikų žalos mažinimo programa - įsteigtas švirkštų keitimo punktas. Tačiau ši programa nebuvo efektyvi ir turėjo per mažai klientų. Pagrindinės priežastys - švirkštų keitimo punktas buvo strategiškai nepatogioje vietoje (Molėtų gatvėje, Lietuvos AIDS centro patalpose), todėl narkomanams buvo sunku pasinaudoti šios programos paslaugomis. Kita vertus, trūko ryšio su narkomanais, kurie buvo labai izoliuota nuo visuomenės grupė. Be to, trūko kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų efektyviai dirbti su narkomanais.
Lietuvos AIDS centras, išanalizavęs narkomanų poreikius ir siekdamas užmegzti artimesnį ryšį su jais, 1992 m. pirmasis Lietuvoje įkūrė Narkomanų psichologinės-socialinės reabilitacijos bendruomenę. Pagrindiniai narkomanų reabilitacijos bendruomenės tikslai yra padėti žmonėms, norintiems išmokti gyventi blaiviai, ir sukurti mokymo bazę narkomanijos prevencijos bei gydymo specialistams. Kuriant programą narkomanų gydymui ir reabilitacijai, buvo pasinaudota DAYTOP (lygtinai nuteistų priklausomų nuo narkotikų jaunų žmonių gydymo) bei Minesotos programomis, adaptuojant jas mūsų sąlygoms. Programos tikslas - siekti paciento mąstymo ir elgsenos pasikeitimo, formuojant sveiko ir blaivaus gyvenimo įgūdžius. Reabilitacijos kurso trukmė - 14 mėnesių. Gydymas nemokamas.
Šiuo metu Lietuvos AIDS centro Narkomanų socialinės reabilitacijos bendruomenė vykdo ilgalaikę stacionarinę psichologinė-socialinę reabilitaciją, taip pat veikia dienos centras paauglėms mergaitėms "Pasaka".

Lietuvos AIDS centro Narkomanų psichologinės-socialinės reabilitacijos bendruomenės darbuotojai yra sukaupę pakankamai intelektualinių ir praktinių resursų, todėl yra sukūrę mokymo bazę priklausomybių srityje dirbantiems konsultantams ir specialistams. Bendruomenės specialistai aktyviai dalyvauja kuriant įvairią metodinę medžiagą narkotikų vartojimo prevencijai - paminėtinas mokomasis filmas "Narkomanijos prevencija ir žalos mažinimo galimybės". Taip pat Lietuvos AIDS centro narkomanų reabilitacijos bendruomenės specialistų pastangomis yra išleistos "Stacionarinės narkomanų psichologinės socialinės reabilitacijos metodinės rekomendacijos". Bendruomenės specialistai sukauptą informaciją ir metodinę medžiagą teikia besikuriančioms naujoms reabilitacinėms bendruomenėms bei besikreipiantiems socialiniams darbuotojams, psichologams, priklausomybių konsultantams. Taip pat specialistai aktyviai dalyvauja tarpžinybinėje veikloje, kontaktuodami su nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybinėmis įstaigomis, darbo birža, teisėsaugos institucijomis, teikiančiomis paslaugas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims.

Lietuvos AIDS centro darbuojai kas metus aplanko apie 30 mokyklų, skaito paskaitas narkomanijos prevencijos temomis, konsultuoja mokytojus bei tėvus. Taip pat yra rengiamos įvairios akcijos rizikos grupių asmenims - kaliniams, romams ir kitoms tikslinėms grupėms.


KONTAKTAI: 852763581
Kiti reabilitacijos centrai

Pagrindiniai bendruomenės veiklos principai

Viena svarbiausių terapinės bendruomenės veiklos sąlygų - savanoriškas priklausomų asmenų sprendimas pradėti gydytis: į bendruomenę atvykstama savo valia, apsisprendus keisti savo gyvenimą. Priklausantis nuo narkotikų ir alkoholio žmogus imasi atsakomybės už gydymąsi ir įsipareigoja laikytis visų bendruomenės taisyklių, kad būtų galima užtikrinti terapinės bendruomenės veiklą ir bendruomenės pacientų sveikimą. Vienas svarbiausių terapinės bendruomenės tikslų - keisti priklausomo asmens mąstymą, elgesį, gyvenimo būdą bei išmokyti jį savidisciplinos įgūdžių. Todėl didelė reikšmė teikiama griežtai drausmei ir tvarkai.
Siekiama išmokyti asmenį būti atsakingu už save, savo fizinę ir dvasinę būklę, savo santykius su aplinkiniais, su terapiniu personalu, kitais žmonėmis. Be to savęs disciplinavimo įgūdžiai reikalingi dar ir tam, kad priklausomas asmuo išmoktų kelti sau pakankamai griežtus reikalavimus ir visada būtų pasirengęs atpažinti, perspėti ir išgyventi ligos paūmėjimą atkryčio metu. Visa tai padeda blaivėjančiam žmogui kurti tokią aplinką, kuri yra naudinga jo dvasiniam ir psichiniam stoviui, taip pat padeda rūpintis savo paties sveikata.

Reabilitacijos bendruomenės programoje šalia visų kitų blaivėjimą skatinančių užduočių reikia numatyti narkomanų mokymą būti atsakingiems už bendruomenėje galiojančią tvarką ir taisyklių laikymąsi. Tai padeda įgyvendinti pagrindinį reabilitacijos bendruomenės tikslą - išmokyti priimti atsakomybę už savo elgesį bei kontroliuoti gyvenimą. Šiuo tikslu gydymas suskirstytas į tam tikras fazes, kurios numato vis didėjančią besigydančiam narkomanui tenkančią atsakomybę už savo elgseną.

Pirmoji fazė (2-3 mėn.) - adaptacijos bendruomenėje (nekontaktinė), kurios metu pacientas turi atsisakyti kontaktų su artimaisiais ir draugais, nesinaudoti telefonu, neišeiti už bendruomenės ribų (išskyrus ypatingą ligos atvejį, prižiūrint vyresnių fazių pacientams arba darbuotojams). Šios fazės metu vos tik pradėjęs gydytis narkomanas nepajėgus kontroliuoti savo impulsų ir potraukio narkotikams, todėl ir negali būti atsakingas už daugelį savo veiksmų. Todėl šie apribojimai yra skirti tam, kad būtų galima jį apsaugoti nuo pavojingų kontaktų, kurie gali išprovokuoti jo norą vėl vartoti narkotikus. Tik po tam tikro laiko, kai narkomanas pradeda suprasti terapinės bendruomenės veiklos principus ir prisitaiko prie jų, kai išmoksta naudotis bendruomenės siūlomais pagalbos ir savipagalbos metodais ir kai atlieka savo narkomaninės praeities analizę, bendruomenė gali svarstyti jo prašymą suteikti jam daugiau atsakomybės, t.y., pervesti į antrąją gydymo fazę.

Antroji fazė (4 mėn.) - ribotų kontaktų, kurios metu leidžiama trumpam palikti bendruomenę bei bendrauti su artimaisiais, tačiau prižiūrint vyresnių fazių pacientams arba darbuotojams ir iš anksto tai aptarus su bendruomene. Šiuo metu narkomanas taip pat privalo imtis daugiau atsakomybės reikalaujančių pareigų - tai bendruomenės šeimininko pareigos, taip pat tam tikros konkrečios pareigos, kurios įpareigoja jį atsakyti už kurią nors ūkio dalį (pvz., šiltnamio priežiūra, sporto salės priežiūra, skalbimo reikalai ir pan.). Antrosios fazės metu narkomanas atlieka pagrindinį savianalizės darbą - savo gyvenimo analizę, kurioje raštu išnagrinėja visus veiksnius, kurie padarė jį pažeidžiamą narkotikams. Būtent po tokio darbo jis gali prašyti bendruomenės pervesti jį į trečią fazę.

Trečioji fazė (4 mėn.) - atsakomybės, kurios metu leidžiama savarankiškai išvykti iš bendruomenės prieš tai ją informavus. Gavus bendruomenės sutikimą, kas antrą savaitgalį galima išvykti namo. Šioje fazėje narkomanas yra įvaldęs pagrindinius savipagalbos būdus, moka išvengti atkryčio ir todėl gali būti atsakingas už save. Jis gali prižiūrėti ir mokyti kitus bendruomenės narius, lydėti juos už bendruomenės ribų, taipogi užimti prezidento pareigas ir būti atsakingas už visą bendruomenę. Taip pat jis pamažu pradeda grįžti į savo pirminę socialinę aplinką - savo šeimą, gali pradėti gerinti savo praeityje pašlijusius santykius su artimaisiais ir tuo pačiu jaustis saugus, nes bendruomenė jam vis dar teikia didžiulę paramą. Jei besigydantis narkomanas sėkmingai susitvarko su šiais uždaviniais, jis pervedamas į ketvirtą reabilitacijos fazę.

Ketvirtoji fazė - kontaktinė (socializacija ir integracija į visuomenę), kurios metu pacientas per du mėnesius privalo susirasti darbą mieste arba pradėti mokytis profesinio parengimo kursuose. Tai galutinis gydymo etapas, kurio metu narkomanas turi įgyti darbo įgūdžių, padedančių rasti savo vietą visuomenėje. Tai galutinis asmeninės atsakomybės už save ir savo gyvenimą priėmimas.